Nepaisant gandų ir mitų: Lietuvos ir Rusijos istorikai susitiko Maskvoje (1)

Anonimusas
+ 9 - 1
Autorius: Aleksey Stefanov
Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni...
7536-04-18 (2018 m.), skaitė 374
1

Lietuvos-Rusijos istorikų komisijos posėdis, archyvinė nuotrauka
Lietuvos-Rusijos istorikų komisijos posėdis, archyvinė nuotrauka

Bendros Rusijos ir Lietuvos istorikų komisijos seminaro atidarymo metu, Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas išreiškė viltį, kad žaidimas vyks ne ant skirtingų, o ant vienos šachmatų lentos

Motuzas tai pasakė neatsitiktinai. Jis prisiminė frazę, kurią kadaise ištarė vienas iš Lietuvos-Rusijos istorikų komisijos pirmininkų, Rusijos mokslų akademijos Visuotinės istorijos instituto direktorius Aleksandras Čubarjanas.

Nuo sodinukų iki lenkų-lietuvių žygių

Manoma, kad kalba apie orą ― savotiška priežastis pradėti dialogą, kurio dėka žmonės nugali socialinius apribojimus, vidinį uždarumą ir kartais nelabai draugišką požiūrį vieni į kitus. Antradienį 14-ame Rusijos mokslų akademijos pastato aukšte susirinkę istorikai neatrodė karingi. Sušvelninti atmosferą ir nutraukti tylą likus pusvalandžiui iki Rusijos-Lietuvos istorikų komisijos darbo pradžios pasiryžo profesorius Aleksandras Šubinas, savo kolegos iš Vilniaus Česlovo Laurinavičiaus paklausęs, ar Lietuvoje šalta.

''Pas mus šiek tiek šilčiau nei Maskvoje, ant medžių jau pasirodė lapeliai'', – atsakė Laurinavičius, nors nebuvo pasiruošęs pratęsti pokalbį. Tuomet Šubinas ėmė pasakoti apie savo sodą, apie jame pasodintus krūmus, medžius ir sodinukus, kuriais pasidalinti jo prašo Facebook draugai.

Kurį laiką pokalbio tema buvo naujo daržų sezono atidarymas, tačiau iki posėdžio pradžios jis vis nutrūkdavo ir vis kildavo grėsmė, kad salėje vėl įsiviešpataus slegianti tyla. Tuomet Šubinas vėl apstulbino susirinkusius istorikus, pasakęs, neva jo sodas yra beveik Lietuvoje, todėl ten jau taip pat šilta. ''Jūsų sodas Lietuvoje?" ― paklausė kažkas iš naujai įėjusių į ankštoką patalpą.

''Ne, tačiau mano kraštą buvo užpuolę lietuviai drauge su lenkais, kadangi jis yra Sergijev Posado rajone, o tai Lietuvos kryptis''. Toliau istorijos mokslų daktaras pradėjo vardinti datas ir vietovių pavadinimus, kur vyko mūšiai, o sodų tema pamažu perėjo į diskusiją apie istoriją, kurioje lietuvių ir rusų likimai glaudžiai siejosi daugelį amžių.

Rusijos-Lietuvos istorikų komisijos posėdžio akimirkosRusijos-Lietuvos istorikų komisijos posėdžio akimirkos

Todėl prieš posėdžio atidarymą Lietuvos ir Rusijos istorikai buvo pasirengę iš karto pereiti prie reikalo ― aptarti įvykius nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų iki šalies įstojimo į TSRS sudėtį.

Švidkojus: istorikai išsklaido gandus ir mitus

''Bendra Rusijos-Lietuvos komisija sukurta labai seniai, ji išgyveno visus audrų ir priespaudos periodus. Džiaugiuosi, kad ji nuolatos dirba ir vystosi. Šiandien mes turime galimybę darbo aplinkoje, kaip visada, konstruktyviai aptarti kai kuriuos komisijos darbo rezultatus ir jos veiklos perspektyvas artimiausiais metais. Tokie susitikimai yra labai svarbūs'', ― šiais žodžiais Aleksandras Čubarjanas pradėjo posėdį, kai visi komisijos nariai ir garbės svečiai užėmė savo vietas.

Jį palaikė komisijos pirmininkas iš Lietuvos Rimantas Miknys, kuris prisipažino, kad Vilnius labai laukė šio susitikimo.

''Džiaugiuosi, kad yra galimybė būti čia. Manau, kad mano kolegos taip pat tuo labai džiaugiasi. Yra temų, kurias reikia aptarti, pasinaudojus mūsų galimybėmis. Ir, kaip pasakė Aleksandras Čubarjanas, labai svarbu, kad komisija dirba nepertraukiamai. Tik kurį laiką buvo neaiški komisijos sudėtis, tačiau žmonės palaikė ryšį ir dirbo ties projektais. Tai suteikia vilties, kad mes dar daug ką nuveiksime'',― pabrėžė Miknys. Ir pridūrė, kad darbai, kuriuos bendros komisijos darbo dėka skelbia Rusijos ir Lietuvos istorikai, ''panaudojami ne tik mūsų šalyse, bet skelbiami ir Lenkijoje bei Vokietijoje''.

''Aš labai džiaugiuosi tuo, kad mes čia susirinkome ir esame labai šventoje vietoje — Rusijos Federacijos mokslų akademijoje. Todėl, kad manau, kad mokslas visuomet yra šventas, ― kalbėjo Lietuvos ambasadorius Rusijos Federacijoje Remigijus Motuzas. ― Kartą savo šalyje teko išgirsti politiko ir profesoriaus diskusiją. Jiedu susipyko dėl buitinio dalyko. Ir aš pamaniau, kad politiku tu gali būti tik šiandien, o profesoriumi liksi visą gyvenimą. Niekas to, ko esi pasiekęs, iš tavęs neatims. Ir tą patvirtina Aleksandro Oganovičiaus (Čubarjano ― Sputnik) autoritetas".

Ambasadorius pabrėžė, kad būtent jis 2003-aisiais metais, eidamas Lietuvos mokslo ir švietimo ministro pareigas, pasirašė įsakymą dėl Bendros Rusijos ir Lietuvos istorikų komisijos sudarymo. Ir būtent jis dvišalių santykių paaštrėjimo metus skambino dabartiniam mokslo ir švietimo ministrui,  kad nebūtų nutraukti moksliniai ryšiai ir nebūtų trukdoma dirbti istorikų komisijai.

''Džiaugiuosi, kad šiandien komisija tęsia savo darbą. Kartais, kaip Jūs anksčiau esate paminėjęs, mes žaidžiame šachmatais ant  skirtingų lentų, bet aš tikiuosi, kad čia visi žaisime ant vienos lentos'', ― pasakė Motuzas, kreipdamasis į Čubarjaną ir visus susirinkusius.

''Istorikai išsklaido gandus ir griauna mitus, todėl tokios komisijos nepaprastai svarbios. Aš nekalbėsiu apie mūsų santykius su Lietuvos Respublika, apie tai galima pasakyti ir daug gero, ir nelabai. Bet tai, ką darote Jūs, tai, be abejonės, labai svarbu'', – pasakė specialusis Rusijos prezidento atstovas, atsakingas už kultūrinį bendradarbiavimą, Michailas Švidkojus.

Rusijos-Lietuvos istorikų komisijos posėdžio akimirkosRusijos-Lietuvos istorikų komisijos posėdžio akimirkos

Jis pabrėžė, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai yra giluminiai, istoriniai ir, kaip ir tarp visų kaimynų bei labai tolimų giminaičių, visuomet atsiranda daugybė priekaištų vieni kitiems.

''Tai lėkštę ne ten pastatė, tai šakutę blogai nuplovė. Ir tai tęsiasi per amžius. Tačiau noriu pasakyti viena ― tai, kad paskutinioji Didžiojo teatro premjera ―''Pikų dama'', kurią pastatė Rimas Tuminas, ir kad talentingų lietuvių režisierių Maskvoje žymiai daugiau nei pačioje Lietuvoje. Tai reiškia, kad mus sieja geri, kultūriniai, žmogiški santykiai. Ir tai labai svarbu'', ― pridūrė Švidkojus, garsiai padėkojęs už dėmesį lietuviškai: "Ačiū!"

Naujasis projektas "1918"

Vienintelis dalykas, nuliūdinęs Aleksandrą Čubarjaną, yra tas, kad Lietuvos delegacija viešėjo Maskvoje tik pusantros dienos. Kolegos iš Rusijos po įtemptos komisijos posėdžių darbotvarkės ir Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui skirto koliokviumo ketino surengti svečiams įspūdingą kultūrinę programą. O esant tokiam ribotam laikui teks veikti pagal situaciją, apgailestavo jis.

Be to, Rusijos mokslų akademijos Visuotinės istorijos instituto direktorius Aleksandras Čubarjanas papasakojo kolegoms iš Lietuvos apie naują projektą, kurį jis kol kas pavadino ''1918''.

''Baigėsi 100-ųjų Didžiosios spalio revoliucijos metinių metai ir prieš savaitę šiame pastate pradėtas naujas etapas — šventėme 100-ąsias Suomijos nepriklausomybės metines. Buvo atvykęs Suomijos ambasadorius, daugybė svečių. 1918-ieji metai, daugelio nepriklausomų šalių atsiradimo metai po Rusijos revoliucijos ir Rusijos imperijos, Austrijos-Vengrijos ir Osmanų imperijų žlugimo. Ir visos šios šalys šiais metais švenčia nepriklausomybės šimtmetį, tik kiekviena tai daro savaip. Bet visi turi priežasčių šia proga surengti istorikų posėdžius'', ― pasakė Čubarjanas.

Šio projekto rėmuose savaitės pabaigoje į Rusijos mokslų akademiją atvyks Lenkijos delegacija, švenčianti savo valstybingumo šimtmetį. Rugsėjo mėnesį į Maskvą atskris Talino universiteto atstovai, vėliau Rusijos istorikai vyks į Rygą paminėti Latvijos šimtąsias metines.

''Metų pabaigoje visi vienu metu mes paminėsime Versalio sistemos 100-ąsias metines. Todėl, kad naujų nepriklausomų valstybių atėjimas į naująją pasaulio santvarką susijęs būtent su Versaliu. Tik gaila, kad ši sistema ne atvedė prie susitaikymo, o išprovokavo naują karą. Bet mes nusprendėme padirbėti ir šia kryptimi",― pabaigė kalbą Aleksandras Čubarjanas.

90% Plius 90% Plus
10% Minus 10% Minus
9   1
Komentarai: 1
1. Anonimas 2018-04-19 20:47:39

bubliavicius liko lenkijoj

0 0

Siųsti komentarą



Laukiama, kol bus atsakyta į vieno buvusio anglų diplomato klausimą, susijusį su chemine ataka Solsberyje (1)
Rusijos ambasadorius: Maskva laikys Baltarusijos užpuolimą Rusijos užpuolimu
Proveržis ir žinutė JAV: Prancūzija ir Vokietija susitiks su Rusija ir Turkija viršūnių susitikime dėl Sirijos
V. Putinas pribloškė nepriklausomą Lietuvos žiniasklaidą (2)
Šveicarijoje pritarta griežtoms bausmėms už „homofobiją“ ir „transfobiją“ (1)
Lenkija pirks suskystintąsias dujas iš JAV beveik 30 proc. pigiau negu iš „Gazprom“ (9)
Žirinovskis "prasitarė" apie kompleksus S-700, "apimančius visą planetą" (1)
Latvijoje "Santarvės" partija praranda rusų palaikymą / В Латвии партия «Согласие» теряет поддержку русскоязычных
Įvyko į TKS skrendančios raketos „Sojuz“ avarija
Slaptas žaidimas su SGD: Lenkija nori gauti Amerikos dujų Rusijos sąskaita
Aukščiausias Britanijos teismas palaikė kepyklą, atsisakiusią gaminti tortą iškrypėlių "vestuvėms"
Afrikinis kiaulių maras į Belgiją galėjo būti pervežtas Baltijos šalių vairuotojų. Arba negalėjo
Rumunijoje sužlugo konstitucinis referendumas dėl santuokos kaip vyro ir moters sąjungos / В Румынии провален референдум по запрету однополых браков
Putino planas surusinti Kaukazą / План Путина по русификации Северного Кавказа
Naujausias „Kalašnikov“ kūrinys (1)
V.Putino gimtadienis (3)
Kremliaus pensijų reformą: atėjo pensininkų eilė pasiaukoti (2)
Romeo ir Džuljetos miestas pasiskelbė miestu „už gyvybę“
Tai ne verslas: Lenkija dėl ginčo su "Gazprom" nusilenkė Katarui
Latvijoje Seimo rinkimus laimėjo Ušakovo partija "Santarvė" (1)
Rusija yra pagrindinė anglies tiekėja Ukrainai. O jūs dar tikite, propagandiniu melu apie "Rusijos-Ukrainos karą"? (1)
Dar viena vinis į “Independence“ karstą – estai užsakė SGD laivą – saugyklą (2)
Andžejaus Dudos "verslo planas" prieš "Nord Stream-2" nesuveikė
Skripalis nepatikėjo, kad Rusija kalta dėl jo apnuodijimo (2)

VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI