Lietuviškų statybų stebuklai: daugiabutis yra, bet nėra (0)

Anonimusas
+ 4 - 0
Autorius: Justina Ilkevičiūtė
Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/n...
7536-04-20 (2018 m.), skaitė 251
0

zalciu-g-21-balsiai-77744213.jpg

Vilniuje esančiuose Balsiuose, Žalčių g. gyventojai dovanų gavo nemielą kaimynystę – jų pašonėje išdygo įspūdingas trijų sublokuotų dvibučių statinys. Nors blokuota statyba šioje teritorijoje negalima, pastatas neatitinka techninio projekto ir savo savybėmis labiau panašus į daugiabutį, tačiau nei statytojas, nei Statybos inspekcija nieko blogo čia nemato.

Nukrypimų nuo techninio projekto gausu – įrengtas papildomas aukštas, vietoje trijų atskirų įėjimų atsirado du įėjimai į bendro naudojimo patalpą – laiptinę, baigto statinio stogas visiškai kitoks, įrengtos nenumatytos laikančiosios konstrukcijos.

Tačiau Statybos inspekcijos pareigūnui patikrinimo metu, rodos, užtemo akyse ir šių skirtumų jis nematė. Pažymas lengva ranka dalinęs inspektorius, advokato, ginančio gyventojų interesus, žiniomis, buvo atleistas, tačiau Statybos inspekcija neigia, kad tai susiję.

Vis dėlto dėl šios situacijos kitokią poziciją turi Aplinkos ministerija, kuriai ir pavaldi Statybos inspekcija. Jos nuomone, statinys neatitinka techninio projekto, o statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai.

Be to, gali būti, kad statybų srityje tuoj sulauksime esminių pokyčių, nes Statybos inspekcija „negali užtikrinti šimtaprocentinio patikrinimo dėl labai didelio deklaracijų skaičiaus“.

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas informavo, kad svarstoma atiduoti statybos tikrinimų ir užbaigtumo deklaracijų derinimą į privataus sektoriaus rankas, taigi Statybos inspekcija to nebedarytų.

Trys sublokuoti dvibučiai – daugiabutis ar ne?

Situacija paini ir sudėtinga. Įtarimų, kad čia kažkas ne taip, iš pradžių kilo kaimynystėje gyvenančiam gyventojui, pamačiusiam prie statomo namo 6 elektros įvadus.

Jis iškart 2015 m. balandį kreipėsi į advokatą, kartu nusiuntė prašymą Statybos inspekcijai patikrinti, ar statybos vykdomos teisėtai, o statinys atitinka projektinius sprendinius. Taip pat prašyta įvertinti statybos leidimą.

Gegužės mėnesį jie gavo atsakymą, kad statinys projektinius sprendinius atitinka, leidimas teisėtas, taip pat buvo nurodyta, kad sklype statomi trys sublokuoti dvibučiai.

Gyventojui kėlė klausimų, ar išvis gali būti toks statinys individualių namų rajone kaip trys sublokuoti dvibučiai, nes neva paprastai blokuojami vienbučiai, todėl jau 2015 m. birželį buvo kreiptasi į teismą.

„Iš pradžių į teismą ir kreipėmės ne dėl savavališkų statybų ar detalaus plano pažeidimo, bet klausdami, ar gali būti toks statinys kaip trys sublokuoti dvibučiai, kas de facto yra daugiabutis.

Statytojas – įmonė „Tavo verslas“ techninį projektą parengė apeidama įstatymus, kurie buvo neaiškiai reglamentuoti. Realiai Statybos techninis reglamentas (STR) leidžia statyti vienbučius, dvibučius, taip pat daugiabučius namus, kuriuos sudaro trys ir daugiau butų.

Čia statytojas nusprendė sublokuoti net tris dvibučius, o pagal tokią logiką galima neva sublokuoti kiek nori tų dvibučių. Aplinkos ministerija pati pasakė, kad istoriškai niekada nebuvo tokio dalyko, kaip sublokuoti dvibučiai, tačiau statytojas pasinaudojo sąvokų neaiškumu ir gavo leidimą trims sublokuotiems dvibučiams“, – aiškino gyventojams atstovaujantis advokatas Kristijonas Paliutis.

2015 m. liepą Vilniaus miesto savivaldybė ir statytojas „Tavo verslas“ pateikė pastato techninį projektą, iš kurio buvo matyti, kad statomas statinys neva jo neatitinka. Dėl tokio akibrokšto prie ieškinio prisijungė ir kiti kaimynystėje gyvenantys gyventojai, o ieškinys buvo patikslintas.

Gyventojai tokio gremėzdiško kaimyno šalia nenori. Jie baiminasi, kad į naują būstą susikėlus šešioms šeimoms truks parkavimo vietų, kils chaosas, triukšmas, o ramios dienos baigsis.

„Jeigu yra planuojamas intensyvaus naudojimo kvartalas, kaip, pavyzdžiui, Viršuliškės, Karoliniškės, kitaip įrenginėjami tinklai, keliai, kitoks parkavimo vietų skaičius, socialinė infrastruktūra – mokyklos, darželiai, nuotekos, vandens tinklai – viskas. Gyventojai dėl savo teisių ir ginasi.

Pirmas žmogus, pradėjęs kovą, deja, 2015 m. gale mirė, tačiau teismuose toliau kovoja kiti kaimynystėje gyvenantys individualių namų savininkai“, – sako K. Paliutis.

Grubių neatitikimų inspektorius nepamatė

Beveik tuo pačiu metu, kada gyventojai kreipėsi į teismą, Statybos inspekcija spėjo išduoti pažymą dėl statybų užbaigimo ir palaimino tokį statinį.

Tai dar labiau suglumino gyventojus, kadangi realus statinys ir tas, kuris yra techniniame projekte, skiriasi.

„Realiai statytojas nesivadovavo savo techniniu projektu. Blokuotos statybos čia išvis nėra, nes blokuoti namai yra visiškai atskiri pastatai, prilipinti vienas prie kito ir turintys tą pačią sieną, kurios parametrai turi būti tokie patys kaip išorinės sienos. Tai negali būti tarpbutinė siena, pagal STR jai taikomi tam tikri šiluminės varžos, gaisrinės saugos reikalavimai.

Kitas svarbus dalykas – sublokuoti pastatai neturi turėti bendrų konstrukcijų“, – sako K. Paliutis.

Blokuotai statybai išties taikomi griežti reikalavimai, pavyzdžiui, pagal STR toks namas, susidedantis iš greta prišlietų butų – blokų, turi turėti atskirus įėjimus iš lauko ir atskirus priebutinius sklypus, atitikti gaisrinės saugos reikalavimus ir pan.

„Jeigu žiūrėtume į projektą, kiekvienas dvibutis turi turėti atskirą įėjimą iš lauko, tačiau jų nėra, yra padaryta viena bendra laiptinė, iš kurios patenkama į visus 6 butus. Va tai ir yra daugiabučio ypatybė, nes daugiabutis turi bendro naudojimo patalpas“, – sako advokatas.

Maža to, advokato teigimu, pakeisti statinio išorės matmenys, pažeistas techniniame projekte suprojektuotas užstatymo intensyvumas, įrengiant papildomą aukštą, langą, pastato konstrukcija – visai kitokia.

Tą galima pamatyti lyginant techninį projektą ir jau realaus pastatyto namo nuotraukas. Tačiau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (Statybos inspekcijos – DELFI) inspektorius skirtumų neva nepastebėjo ir palaimino statinį, o 2015 m. birželį pasirašė deklaraciją dėl statybos užbaigimo.

„Jis turėjo pasiimti projektą, atvažiuoti į vietą ir žiūrėti, kokios yra konstrukcijos, kiek langų, įėjimų padaryta, o jei yra neatitikimų – neišduoti pažymos ir liepti sutvarkyti viską taip, kad statinys atitiktų projektą.

Smulkūs, neesminiai nukrypimai, atsiradę statymo metu, gali būti, tačiau čia buvo esminiai skirtumai – bendra laiptinė, papildomos laikančios sienos, dar vienas aukštas.

Taigi deklaracija buvo išduota neteisėtai, todėl ieškinį patikslinom “, – sako K. Paliutis.

Deklaraciją apie statybos baigimą ir pažymą, kad esminių nukrypimų nuo projekto nėra, patvirtinęs Statybos inspekcijos darbuotojas, K. Paliučio žiniomis, yra atleistas. Anot jo, apie atleidimą ir šį atvejį buvo kalbėta vienos Aplinkos ministerijos konferencijos metu, todėl jį stebina inspekcijos pozicija teisme, kad statinys atitinka techninį projektą ir jokių klaidų inspektorius nepadarė.

Kaltina statybos leidimą išdavusią savivaldybę

2016 m., praėjus maždaug metams po pirmojo ieškinio pateikimo teisme, Vilniaus miesto savivaldybė pateikė vietovės detalųjį planą. Tuomet išaiškėjo dar vienas akibrokštas – blokuotos statybos šioje teritorijoje išvis negali būti.

„Užsižaidėme su sąvokomis įrodinėdami, kad statomas pastatas yra daugiabutis, tačiau paaiškėjo, kad blokuota statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tai, koks yra vietovės detalusis planas, čia išvis negalima“, – sako K. Paliutis.

Dėl to advokatas kaltina Vilniaus miesto savivaldybę, 2014 m. išdavusią, jo teigimu, neteisėtą statybos leidimą.

„Tai pačios savivaldybės sudarytas detalusis planas, ji turėjo matyti, kad apie jokius blokavimus šioje teritorijoje negalėjo būti nė kalbos“, – teigia jis, tačiau pripažįsta, kad situaciją komplikavo pačių aplinkinių gyventojų sudėti parašai dėl pastato iškilimo.

„Statytojas dar prieš statybą pasiėmė dviejų besiribojančių sklypų savininkų parašus, nes pasakė jiems, kad statinyje bus įrengti trys butai – kotedžai, todėl reikalinga sublokuota statyba. Gyventojai nesuprato, kad Užstatymo schemoje kiekviename gyvenamajame būste bus po du butus, kaip toje schemoje iš esmės ir yra pažymėta. Realiai jis apgavo gyventojus“, – tvirtina K. Paliutis.

Jis taip pat pažymėjo, kad statytojas gavo tik šių dviejų gyventojų parašus, o iš kitų, pavyzdžiui, prieš pat namą per keliuką gyvenančio gyventojo nesiteikė paklausti, nors pagal teisės aktus jis laikomas kaimynu, nes jo namą ir blokuotus dvibučius skiria žemiausios kategorijos gatvelė.

Teismai nukrypimų nuo projekto taip pat nepastebėjo

Nors gyventojai siekė, kad Statybos inspekcijos išduota pažyma ir statybos baigimo deklaracija būtų pripažintos negaliojančiomis, o statinys būtų perstatytas į vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą, pirmos ir antros instancijos teismuose jie nieko nepešė.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovai praleido senaties terminą. Taip pat nesutiko su ieškovų argumentais dėl jų teisių pažeidimų, mat ieškovų įvardijami galimi nepatogumai dar nėra realūs, jie preziumuojami, nes ginčo name gyvena tik dvi šeimos. Be to, niekur nėra įtvirtinta, kiek asmenų gali gyventi viename bute ar name, t. y. ir vienbučiame name teoriškai gali gyventi tiek asmenų, kiek šešių butų name.

Teismas vertino, kad ginčo rajone gyvenant vos keliais asmenimis daugiau nei ieškovai tikėjosi pirkdami savo būstus, žymiai nepasikeis nei triukšmo lygis, nei automobilių eismo intensyvumas ar kitos gyvenimo sąlygos.

Taip pat teismas pažymėjo, kad sklypo kaimynai yra pasirašę ant Užstatymo schemos – davę sutikimus statyti tris dvibučius sublokuotus namus, o argumentus, kad šiuos sutikimus pasirašė nesupratę, jog bus statomi būtent tokie namai, teismo neįtikina, nes jie turėjo teisę ir galimybę išsiaiškinti neaiškumus, ar ant minėtos schemos nepasirašyti.

Tačiau įdomiausia, kad teismas nustatė, jog „ginčo statinys nepažeidžia statinio aukštingumo, intensyvumo bei tankumo reikalavimų, iš bendro rajono vaizdo neišsiskiria, kas labai aiškiai matyti iš byloje esančių nuotraukų.“

Taigi nebuvo pripažinta, kad vykdoma statyba neteisėta, nukrypta nuo techninio projekto, o Statybos inspekcija padarė pažeidimų išduodama atitinkamus dokumentus.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Statytojas kategoriškai neigia, kad yra esminių nukrypimų

DELFI kreipėsi į statytojui „Tavo verslas“ atstovaujantį advokatą Jovitą Elzbergą.

Jis teigė, kad esminių nukrypimų nuo techninio projekto nėra.

„Nesutinku su klausime pateiktu teiginiu, kadangi jokių esminių pastatytų pastatų nukrypimų nuo projekto nėra ir niekuomet nebuvo“, – sakė jis.

Jis teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoti specialieji architektūriniai reikalavimai buvo visiškai įvykdyti, o nei sklypo užstatymo tankumas, nei intensyvumas nepažeistas. Intensyvumas, atkreipė dėmesį, yra net mažesnis nei tas, kurį numato galiojantis bendrasis planas.

Dėl įrengtos bendros laiptinės, J. Elzbergas pažymėjo, kad pats Aplinkos ministerijos specialistas teismo posėdyje tam tikroje minutėje nurodė, jog „teisės aktai aktai nedraudžia turėti bendrojo naudojimo patalpų sublokuotiems vienbučiams gyvenamiesiems namams“, o tokie sprendiniai kaip įėjimas į patalpas nėra ir negali būti laikomi priežastimi keisti techninį projektą.

Tačiau DELFI patikrinus posėdžio stenogramą ir kas buvo kalbėta apie nurodytą minutę bei vėliau paaiškėjo, kad Aplinkos ministerijos specialistas kalbėjo truputį kitaip.

Aplinkos ministerijos Normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas teigė, kad iš tiesų nekeičiant tūrio yra galimybė rekonstruoti pastatą iš vienbučio į tris sublokuotus dvibučius, tačiau pažymėjo kad tokią išvadą ministerija pateikė neatsižvelgusi į šį konkretų atvejį, remdamasi tik pirminiais duomenimis.

Nagrinėjant šį konkretų atvejį, anot jo, galima daryti prielaidą, jog padaryti esminiai pakeitimai, t. y. pakeitus įėjimų vietas ir jų išdėstymą, pasikeitė laikančiosios konstrukcijos ir turėjo būti gautas naujas leidimas statybai.

Kad veikiausia buvo padaryti esminiai pakeitimai, jis pakartojo ne kartą.

Paklaustas, kaip buvo su parašų rinkimu prieš statant pastatą, J. Elzbergas kategoriškai paneigė, kad statytojas apgavo kaimynystėje gyvenančius žmones, ir teigė, kad Užstatymo schemoje buvo matyti, kad statomi trys sublokuoti dvibučiai.

„Nesutinkame su Jūsų nurodytu teiginiu dėl to, kad gyventojai neva pasirašė ant dokumento schemos, juos apgaunant. Dar pirmosios instancijos teismui statytojas pateikė schemą, kurioje pažymėta, kad bus statomi būtent trys sublokuoti dvibučiai gyvenamieji pastatai.

Besiribojančių su šiuo sklypu kaimynų parašai buvo pateikti sutinkant su minėta statyba. Nė vienas iš pasirašiusių nepaneigė jų parašų tikrumo, taip pat ir neįrodė apgaulės fakto, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme“, – sakė J. Elzbergas.

Taip pat, anot jo, iš visko, ką pasakė patys ieškovai, galima spręsti, kad kiekvieno nepasitenkinimas yra nesusijęs su pastato sprendiniais, o tik su būsimų gyventojų skaičiumi, tačiau „nė vienas teisės aktas neriboja, kiek žmonių gali gyventi viename name, kiek jie gali turėti automobilių, juos parkuoti sklypo viduje, ar kaip tvarkyti savo aplinką savo sklype.“

„Faktas yra tai, kad tiek statytojo, tiek visų tikrinančių institucijų ir visų instancijų teismų neįtikino ieškovų argumentai, susiję su jų teisių pažeidimu. Ieškovų atstovai buvo susitikę su manimi kelis kartus, ir kaip supratau iš susitikimų, jų esminis siekis buvo gauti „kompensaciją“ iš statytojo už tariamus jų teisių pažeidimus“, – sakė jis.

Statybos inspekcija toliau laikosi savo

DELFI kreipusis į Statybų inspekciją, Strategijos ir analizės skyriaus specialistė Ligita Luščiauskaitė patvirtino, kad minėtas inspektorius jau nebedirba, tačiau neigė, kad tai susiję su šiuo atveju.
„Darbuotojas, išdavęs pažymą ir patvirtinęs deklaraciją Inspekcijoje nedirba nuo 2016 metų gruodžio 31 d. ir jo išėjimas iš darbo nėra susijęs su šia byla“, – sakė ji.

Paklausta, kodėl VTPSI 2014 m. išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, jei statinys buvo statomas ne pagal techninį projektą, ji tik pakartojo tai, ką nustatė abiejų instancijų teismai.

„Sprendime nurodyta, kad veiksmai statant ginčo pastatą, išduodant atitinkamus leidimus ir kitus dokumentus, nebuvo neteisėti. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė savavališkų statybų fakto, jokių kitų įstatymo pažeidimų. Nutartis yra įsiteisėjusi“, – pažymėjo.

Panašiai komentavo ir statybos leidimą išdavusi Vilniaus savivaldybė. Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė patvirtino, kad pagal 2004 m. patvirtintą detalųjį planą buvo suformuoti sklypai ir susisiekimo komunikacijos individualiems namams statyti.

Tačiau, pabrėžė, jog gyventojai patys sutiko, kad jų kaimynystėje išdygtų toks pastatas.

„Statybos leidimas blokuotų dvibučių gyvenamųjų namų statybai Žalčių g. išduotas remiantis projektiniais pasiūlymais, kuriems 2014 m. pritarė ir Miesto plėtros departamentas su sąlyga, kad statytojas gaus gretimų sklypų savininkų sutikimus. Sutikimai gauti, visuomenės informavimo procedūros atliktos įstatymų nustatyta tvarka. Projekto sprendiniai neviršija rodiklių ir atitinka bendrąjį planą ir statybos techninį reglamentą“, – komentavo ji.

Teismų sprendimas nustebino ir Aplinkos ministeriją

Tačiau Aplinkos ministerija, kuriai pavaldi Statybos inspekcija, mano kitaip, nei inspekcija.

Ji į šią bylą buvo įtraukta advokato K. Paliučio prašymu, kada išaiškėjo statinio neatitikimas detalaus vietovės planui.

„Mūsų pozicija, išreikšta pačioje byloje, kurioje dalyvavome kaip ekspertai, buvo ta, kad statinys neatitinka teritorinių planavimo dokumentų ir, galiausia, pats statinys neatitinka statinio projekto.

Toje teritorijoje pagal detalųjį planą aiškiai nurodytos vietos, kur galima blokuota statyba, ir kur ne, o toje vietoje, kur minimas atvejis, blokuota statyba nenumatyta, tas matosi vizualiai“, – sako Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.

Jis teigia, kad šis atvejis išties yra išskirtinis, daugiausia susiduriama su situacijomis, kada vietoje turėjusio būti vienbučio pastatomi de facto daugiabučiai, todėl dedamos pastangos užkirstą kelią tokioms statyboms.

2015 m. gale buvo sudaryta darbo grupė, kurios siūlymų pagrindu buvo parengti 6 aplinkos ministro įsakymai dėl atitinkamos statybos techninių reglamentų pakeitimo.

M. Narmontas nesiėmė vertinti teismų sprendimo, tačiau pripažino, kad buvo „žmogiškai nustebintas“.

„Vertinti teismų sprendimų neturiu įgaliojimų, matyt, teismas vertino visumą ir, gal net matydamas pažeidimus, vertino proporcingas pasekmes. Nežinau, gal būti taip, nenoriu spėlioti. Bet iš tiesų tai nėra geras precedentas ar geras pavyzdys. Žmogiškai nustebino“, – sakė jis.

Statybos inspekcija nespėja, funkcijas perleis privačiam sektoriui

M. Narmontas teigė, kad Statybos inspekcija atidžiai stebi ir tikrina panašius atvejus, tačiau deklaracijų skaičius yra labai didelis, todėl dėl šio konkretaus atvejo „galėjo taip atsitikti, kad buvo pritrūkta laiko ir pražiūrėta, nes 16 tūkst. deklaracijų neįmanoma sužiūrėti tiek nuodugniai, kad būtų pastebimi kažkokie pažeidimai.“

„Be abejo, tam ir yra tikrinimas, kad būtų pastebimi pažeidimai, bet dėl didelio skaičiaus deklaracijų – atsitinka visaip“, – sakė jis, pripažindamas, kad šiuo metu svarstoma, jog tai darytų ne Statybų inspekcija.

Taip pat jis nepatvirtino, kad deklaraciją dėl statinio užbaigtumo ir atitikimo techniniam projektui davęs Statybos inspekcijos inspektorius buvo atleistas būtent dėl šio atvejo.

„Šių niuansų nežinau. Ministerija yra politiką formuojanti, o inspekcija – įgyvendinanti institucija, todėl jos virtuvės negaliu pakomentuoti“, – atsakė.

Taip pat jis pripažino, kad šioje srityje svarstomos didelės pertvarkos, taigi jau greitai dėl statybos užbaigimo aktų išdavimo gali tekti kreiptis į privačias įmones, o ne inspekciją.

„Planuojame padaryti Statybos įstatyme pakeitimą, kad statybos užbaigimo deklaracijas tvirtintų ne Statybos inspekcija, o ekspertizių įmonės, kurių mes Lietuvoje turime apie 60–70. Kitaip sakant, tas funkcijas perduodame privačiam sektoriui.

Tai turi daug pliusų. Visų pirma, valstybei mažiau lėšų reikės išleisti, antra, galėsime sustiprinti valstybinę priežiūrą kitose srityse, pavyzdžiui, dažniau daryti statybviečių patikrinimus. Trečia, atidavus tikrinimą rinkai, tas patikrinimas statybos užbaigtumo būtų 100 proc. garantuotas, nes būtų skiriama daugiau dėmesio tikrintojų kvalifikacijai ir pačiam patikrinimui“, – sako jis.

Paklaustas, kodėl Statybos inspekcija negali užtikrinti šimtaprocentinio patikrinimo, jis vėl paminėjo didelį deklaracijų skaičių dėl kurio „tikėtis, kad tokį didelį kiekį valstybės tarnautojai patikrintų nuodugniai, yra sudėtinga“.

Pasidomėjus, ar iš to ekspertizių įmonės nepradės lobti, M. Narmontas paaiškino, kad kainas valstybė gali sureguliuoti ir nustatyti jų lubas.

„Rinkos sąlygos sukuria konkurenciją. Antra, perdavus tai verslui, verslas gali prisitaikyti ir teikti paslaugą greičiau bei pigiau, tuo metu valstybinės institucijos elgiasi tik pagal teisės aktus ir fiksuotus įkainius, todėl tos procedūros būna griozdiškesnės.

Jei jau turime susikūrusią sėkmingą rinką, kodėl jiems neatiduoti dar daugiau funkcijų“, – svarstė M. Narmontas.

Šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiame Teisme, netrukus turėtų būti paskelbtas sprendimas.

Dėl VTPSI veiksmų kaimynai ketina kreiptis ir į prokuratūrą, nes institucijos tarnautojų veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo) požymių.

100% Plius 100% Plus
0% Minus 0% Minus
4   0
Komentarai: 0

Siųsti komentarą



Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Kodėl kelyje vairuotojams privalo būti „nulio promilių“ reikalavimas?
Lesbiečių "šeimas" giriantis tyrimas stebina metodologinėmis klaidomis
Profsąjungos palaiko valdžios siekį drausti prekybos centrų darbą sekmadieniais
Gyventojų Lietuvoje vis mažėja, o vargšų — daugėja
JTO nuleido Vilnių ant žemės. Ar gali Grybauskaitė toliau vaidinti demokratę? (1)
Pasiūlymas Žemaičiams ir Lietuviams atsisakyti/atsimesti krikšto (1)
Graikijoje migrantai užblokavo kelią reikalaudami geresnių apartamentų (1)
Akmenės apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė terorizuoja kaimynus, buvo užgrobusi valstybinę žemę
Šūdmaišių ir „Pupyčių“ Lietuva – tikrasis elitas? (1)
"WhatsApp" programėlė suteiks specialiosioms tarnyboms prieigą prie vartotojų žinučių
Martynas Katelynas. Naujoji Ispanijos vyriausybė atidarė vartus į Europą
Holivudo kompanijos: kine turėtų būti daugiau translyčių
Autovampyrizmas
Pernelyg didelė savikritika
Pradinių klasių mokytoja A. Krivickaitė: „Didžiausia svajonė – prisidėti prie švietimo ateities pokyčių“
Advokatas Gintaras Černiauskas: „Aš neturėjau pasirinkimo. Aš, kaip žmogus, nebeturėjau pasirinkimo“
Nužudyto VSD pulkininko Valdo Kvaraciejaus šeima įsitikinusi, kad jo mirtis – V.Landsbergio darbas
Į “Būkime vieningi“ virtualius svečius užsukęs "garsus žurnalistas" Mindaugas Milinis apsimelavo
Kaip Rusija atsakys į naujas JAV-ų sankcijas / Как Россия может ответить на санкции
Kaspijos šalys siekia taikos / Страны Каспия продемонстрировали стремление к миру
„Litvakas su litvaku visada turi ką aptarti“ - ir ką gi aptarinėjo legalus Rusijos milijardierius Romanas su Lietuvos žydų vadove Faina? (2)
Britanijoje už žmogžudystę iki gyvos galvos įkalinti lietuviai, išniekinę savo auką
Andrius Tučkus gelbstisi meluodamas
Vokiečiai čia investuoja, vokiečiai čia ir dominuos

VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI



Straipsnių TOPas

Paveiksliukai


Video



Draugai

VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA
Laisva informacija - laisvas žmogus!

Puslapis feisbuke


Švieskis







150 metų Maksimui Gorkiui! Pilnas raštų rinkinys lietuviškai

Mus skaito