Fox News: „pažangių“ moksleivių JAV vis daugiau, o išsilavinusių – vis mažiau

Anonimusas
+ 5 - 0
Autorius: Infa.lt
Šaltinis: http://infa.lt/22332/fox-news-pazangiu-moksleiviu-jav-vis-da...
7536-05-03 (2018 m.), skaitė 211
0

issilavinimas-fox-news.jpg

Amerikiečių koledžai reguliariai užkelia studentų pažymius ir mokestį už mokslą, tačiau išsilavinimo lygmuo suaugusių gyventojų tarpe jau dvidešimt penkeri metai nesustodamas krenta, sielvartauja Fox News programos vedantysis Tucker Carlson. Pasak tyrimų, aukštojo mokslo baigimo diplomo savininkai Jungtinėse Valstijose, kur kas mažiau išsilavinę už savo kolegas iš kitų išsivysčiusių šalių ir dažnai nesugeba atlikti paprasčiausių užduočių su tekstais ir skaitmenimis.

Aukštasis išsilavinimas Amerikoje labai brangus. Mokestis už mokslą koledže auga kur kas greičiau, nei šeimos pajamos. Be to, koledžai „vienspalviai“ politiniu požiūriu: pradėję mokslą jūsų vaikai paklus smegenų plovimui arba bus priversti kentėti. Ir visai gali būti, kad atėjus metui grįžti namo jie išmoks nekęsti tų vertybių, kuriomis jūs juos auklėjote. Vertybių, kuriomis jūs tikite. Taip pat jie gali įjunkti į alkoholį ir narkotikus.

Ir taip, akivaizdu, jog koledžas atsieina labai-labai brangiai. „Tačiau tai to verta, – įtikinėjame mes save. Juk išsilavinimas turi sprendžiamąją reikšmę! Mūsų vaikams būtina mokytis“. Klausimas tik tame ar mokosi? Prieš keletą metų pora universiteto tyrinėtojų nutarė tą išsiaiškinti. Jie ištyrė per keletą metų surinktus duomenis apie daugiau nei 2 tūkstančius studentų, baigusius mokslus pagal keturių metų mokymosi programą. Knyga, atsiradusi kaip to tyrimo rezultatas, buvo pavadinta „Dreifuojantys moksle: išsilavinimo ribos universiteto miestelių aplinkoje“. Viena iš daugybės išvadų: 45 procentai studentų, cituoju, „neparodė jokio žymesnio pagerėjimo savo žiniose“ per pirmuosius du metus koledže. Beveik 40 procentų neišmoko visiškai nieko per visus keturis metus.

Kodėl studentai sužino tiek mažai? Na, daugelis iš jų iš tiesų apskritai nieko nesimokė, 35 procentai studentų pranešė, jog akademiniam pasirengimui skiria ne daugiau nei 5 valandas į savaitę. Visumoje tyrimas atskleidė, jog per keletą dešimtmečių, valandų, kurias studentai skiria mokslui skaičius, sumažėjo 50 procentų.

Vidutinis statistinis studentas koledže dabar skiria tik 2,76 valandos į dieną visai susijusiai su išsilavinimu veiklai. Visai – įskaitant paskaitų lankymą ir medžiagos įsisavinimą. Ir daugiau nei dukart daugiau laiko – kelionėms po parduotuves, valgymui ir pramogoms. Padauginkite tai visos šalies mastu ir jūs gausite giliai neišsilavinusią visuomenę.

Pastaruosius 25 metus išsilavinimas suaugusiųjų tarpe Amerikoje nenumaldomai krenta. Nors besimokančių koledžuose vaikų skaičius didelis kaip niekad. Du atskiri tyrimai Nacionalinio suaugusiųjų raštingumo vertinimo ribose, parodė, jog daugumos koledžo abiturientų verbalinio ir aritmetinio raštingumo lygmuo netraukia iki „žinančio“. Dauguma nesugebėjo atlikti paprastų kognityvinių užduočių – pavyzdžiui, palyginti požiūrių laikraščiuose ar suskaičiuoti produktų kainos parduotuvėje. 2005 metų tyrimas parodė, jog tik 31 procentas koledžo abiturientų sugebėjo perskaityti ir suprasti sudėtingą knygą. 31 procentas!

Amerikiečių koledžų abiturientų apklausos atskleidžia, jog tie kur kas labiau neišsilavinę už savo kolegas iš praktiškai visų kitų išsivysčiusių šalių. Kai kuriais atvejais koledžo abiturientai mūsų šalyje gaudavo tuos pačius balus, kaip ir vidurinės mokyklos abiturientai kitose šalyse. Štai ką paskelbė testavimo Tarnyba išsilavinimo srityje, cituoju: „Prieš dešimt metų suaugusių amerikiečių įgūdžių lygmuo buvo vertinamas kaip „vidutiniškas“. Dabar jis tapo dar žemesnis“.

Tai krizė. Galima būtų tikėtis, kad koledžų reakcija taps akademinių reikalavimų sugriežtinimas. Bet vyksta visiškai priešingi dalykai. Vedančiųjų Amerikos valstybinių universitetų apžvalga rodo, jog, pavyzdžiui, tik devyniuose fakultetuose ekonomikos kursas buvo privaloma sąlyga gauti diplomui.

Tik penkiuose – įvadinis Amerikos istorijos kursas. Ir, kaip pažymėjo vienas tyrėjų, nežiūrint į multikultūralizmo palaikymą, mažiau nei pusė fakultetų reikalavo užsienio kalbos mokymosi nors vidutiniu lygmeniu. Tuo pat metu, diplomų skaičius pagal „Feminologija ir genderiniai tyrimai“ specialybe, padidėjo beveik 300 procentų lyginant su 1990 metais.

Paskaitos koledžuose tampa vis labiau paviršutiniškos. Koledžų abiturientai – vis kvailesni. Tačiau pagal jų vertinimo balus to nepasakytumėt. Pažymiai – vis aukštesni! 1983 metais vidutinis pažangumo balas koledže šioje šalyje sudarė 2,8 balo. Dabar jis – 3,1 balo. Didžioji infliacija visur, tačiau giliausiai jos pažeistos privačios mokymosi įstaigos. Pavyzdžiui, Šiaurės Karolinos Wake Forest universitete sukauptas vidutinis balas abiturientų tarpe 1988 metais sudarė 2,84, o 2014 metais – 3,4.

Šalies mastu labiausia paplitęs įvertinimas koledže – A (Labai gerai). New York Times duomenimis, apie 43 procentai visų studentų mokosi nepatenkinamai, tačiau beveik niekas negauna nepatenkinamų pažymių!

Vaikai žino mažiau, tačiau pedagogai juos tikina, jog jie žino daugiau. Koledžai praktiškai nemoko, tačiau kiekvienais metais didina mokslo kainą. Pabandykite tokią praktiką privačiame versle – iš jūs galite būti patraukti atsakomybėn už sukčiavimą. Darykite tai amerikiečių universitete – ir jūs gausite milijardines subsidijas iš mokesčių mokėtojų kišenės!

2018 metų balandžio 25 d Fox News laida


5   0
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Komentarai: 0

viešai nebus rodomas, įvesk, jeigu nori gauti pranešimą apie kitų komentarus

Siųsti komentarą

VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI






Laisva informacija - laisvas žmogus!

Straipsnių TOPas

Reklama

Paveiksliukai


Video



Draugai

VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA

Puslapis feisbuke


Švieskis







150 metų Maksimui Gorkiui! Pilnas raštų rinkinys lietuviškai

Mus skaito