Gyvenkime savo gyvenimą

Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/gyvenki... 2018-05-14 10:50:01, skaitė 603, komentavo 1

Gyvenkime savo gyvenimą

Jums niekada nekilo klausimas, kieno gyvenimą gyvenate? Kiek teisingas jūsų kelias? Kuo skiriasi nuosavas gyvenimo kelias nuo įpiršto mums kitų, svetimo? Klausimai apie prasmę ir paskirtį kyla ne visiems. Kažkam komfortiška gyventi plaukiant pasroviui, už kitus viską sprendžia tėvai ar pažįstami, treti paprasčiausiai neturi laiko susimąstyti. Štai taip ir gaunasi, kad dauguma net neįtaria, jog gyvena ne savo gyvenimą ir įgyvendina svetimas svajones.

O kai sulaukiame vyresnio amžiaus, dažniausiai maždaug keturiasdešimties metų, staiga suvokiame visą būties beprasmybę. Juk dar visai neseniai atrodė, kad viskas pas mus „kaip pas visus“, ir netgi labai neblogai, o čia staiga šitoks liūdesys ir ilgesys! Pusė gyvenimo praėjo, o kam viso to reikėjo – nežinia.

Nors negalima nepažymėti, jog paskutiniu laiku žmonės vis dažniau domisi savo paskirtimi šiame pasaulyje. Ir neretai tokios paieškos pradedamos visiškai jauname amžiuje. Toks faktas negali nedžiuginti. Įsivaizduokite visuomenę, kurioje kiekvienas užsiima savo darbu, įgyvendina savus tikslus, savas svajones ir gyvena pagal pašaukimą. Visi žmonės būtų laimingi pagal nutylėjimą, tiesa?

Susirasti pašaukimui sugalvota begalė pagalbinių technikų ir metodikų. Ko tik nepataria specialistai – išbandyti naujus dalykus, įsigyventi į dar nepažįstamus vaidmenis, rašyti dienoraščius. Šia tema esama tūkstančių treningų, tiek gyvai, tiek per internetą – tik netingėk pasirinkti ir naudotis.

Visa tai, žinoma, puiku. Tik yra vienas BET. Netgi du. Pirmas dalykas – pašaukimas visgi neturėtų, mano nuomone, susivesti vien į profesijos sferą. Jis kur kas gilesnis ir didesnės apimties. Antra – būtinas sąmoningumas. O žmonės dažnai ir patys neįtaria, kad realizuoja svetimus idealus ir siekia iš šalies jiems įpirštų tikslų. Kitaip sakant, jie iš pat pradžių nelaisvi pasirinkti, vadinasi, negaus ir trokštamo pasitenkinimo.

Kaip suprasti, kad šis kelias – ne jūsų?

Pirmas klausomas, kuris kyla savo kelio ieškančiam žmogui – kiek pašaukimų gali būti gyvenime? Vienas? Keli? Ar gali jie keisti vienas kitą? Juk pakankama atsakinga kažką pasirinkti kartą ir visam gyvenimui, baiminantis suklysti, nukrypti klystkeliais. Atsakinga ir sudėtinga.

Yra, žinoma, žmonių, kurie nuo pat vaikystės žengia savo keliu. Didieji dailininkai, muzikantai ar poetai įsiliejo į meno pasaulį praktiškai nuo vaikystės ar paauglystės. Pašaukimas kaip kelrodė žvaigždė vedė juos visą gyvenimą. Tačiau nereikia pergyventi, jei nuo mažų metų neturite ypatingo talento. Visiškai įmanoma, kad dar neatėjo laikas jam atsiskleisti. Vadinasi, labai daug kas priklauso nuo jūsų pačių ir jūsų pastangų.

Taip, kartais gyvenimo kryptis keičiasi. Ir tai visiškai normalu. Tai, ką vakar laikėme gyvenimo prasme, staiga tampa antraeiliu ir nesvarbiu dalyku. O jo vieton stoja kažkas naujo. Nieko nuostabaus, jus mes augame ir tobulėjame, pažiūros ir įpročiai irgi keičiasi. Ir neretai koks nors gydytojas staiga tampa fotografu. O buhalteris – žurnalistu. Arši feministė pavirsta padoria septynių vaikų mama, o buvusi namų šeimininkė eina daryti karjeros. Esu tikra, kad jūs irgi susidūrėte su panašiais atvejais.

Kaip jau sakėme, svarbiausias nuosavo gyvenimo kelio kriterijus – laimės ir gyvenimo pilnatvės pojūtis. Vadinasi, galima atrasti požymius, kurie rodo, kad gyvenate svetimą gyvenimą:

Greitai pavargstate. Kai kiekvieną rytą tenka keliauti į nemėgstamą darbą, koks jau čia žvalumas? Tenka prievarta versti save daryti vienus ar kitus dalykus;

Apatija ir bloga nuotaika. Melagingais idealais gyvenantys žmonės retai džiaugiasi gyvenimu. Jie nusiminę, sutrikę ar netgi agresyvūs. Juos gali erzinti aplinkiniai žmonės ir įvykiai, siutinti pokalbiai apie gyvenimo prasmę. O į klausimą „Ko tau iš tiesų norisi?“ jie greičiausiai atsakys „Nieko“;

Nusivylimas savais pasiekimais, savęs nuvertinimas. Net jei šie žmonės iš šalies žvelgiant yra daug pasiekę, kažkuriuo momentu jie patys nustoja tai vertinti. Jiems pradeda atrodyti, kad gyvenimas nugyventas veltui, kad nieko naudingo taip ir nenuveikta;

Pavydas kitiems. Savo keliu einantis žmogus gali pasidžiaugti kito pasiekimais, jam beprasmiška pavydėti. Jis juk žino, kad visiems užteks vietos po saule. Ir priešingai, jeigu žmogus seka svetimomis idėjomis, jam labai lengva įsmukti į juodą pavydą. Jam atrodo, kad resursai pasaulyje riboti, kažkam atiteks viskas, o kitiems – nieko.

Priklausomybė ir atitrūkimas nuo realybės. Nuo gero gyvenimo niekas nebėga. O jeigu kyla įtampa, pradingsta prasmė – taip ir norisi susigūžti kokiame nors kamputyje bent trumpam laikui. Čia labai puikiai padeda šiuolaikinės priklausomybės – ir alkoholis, ir kompiuteriniai žaidimai, ir dar baisesnės. Būna, žinoma, iš pažiūros visai nekaltų priklausomybių – persivalgymas, serialai, internetas. Nors iš esmės jos ne ką sveikesnės.

Siekis visada atitikti idealą. Ir ne visada savo idealą. Neretai mes iš visų jėgų stengiamės pateisinti tėvų ar artimųjų viltis, įgyvendinti kažkieno svajones, manydami, kad taip bus geriau. O paskui klaikiai nusiviliame.

Išsekimas. Anksčiau jau kalbėjome apie nuovargį, tačiau būna ir sudėtingesnių situacijų. Kai vos atsibudus nėra jėgų netgi išlipti iš lovos. Gydytojai tokiais atvejais diagnozuoja chronišką stresą arba depresiją.

Tikriausiai yra ir kitų požymių, mes čia išvardinome labiausiai paplitusius. Atidžiai pažiūrėkite – ar nesielgia taip kas nors iš pažįstamų? Juk pradėti keisti situaciją geriau vėliau negu niekad. Tai kam tempti gumą?

Savo kelio atradimo paslaptys

Jei pastebėjote, kad gyvenate svetimą gyvenimą, drįstu pateikti kelis paprastus patarimus, kaip pagerinti situaciją. Jie nėra universalūs ir neatliks už jus viso darbo, tačiau pabandyti tikrai verta.

Štai tos kelios „paslaptys“:

Kasdien paskirkite sau pačiam pasimatymą savimi. Kad išgirstume savo norus ir svajones, reikia išmokti klausytis. O tai įmanoma tik vienumoje. Kiekvieną rytą ar vakarą pamėginkite surasti bent penkias minutes, kad pabūtumėte vienas ir pagalvotumėte, pasvajotumėte. Ir anksčiau ar vėliau išgirsite vidinį šauksmą;

Rašykite dienoraštį. Kiekvieną minutę galvose sukasi milijonai minčių. Jos pralekia kaip kometos ir dingsta be pėdsakų. Neretai neprisimename netgi vakarykščių minčių ir sumanymų, nekalbant apie ankstesnius. Jei svarbios mintys bus laiku užrašytos, daugėja šansų jas realizuoti;

Tyrinėkite naujas kryptis. Jei nežinote, kuo užsiimti ir kokia kryptimi eiti, išmėginkite kažką naujo. Pastudijuokite tas sferas, kurios atrodo patrauklios. Semkitės naujų įdomių žinių ir gyvenkite turiningą, ryškų gyvenimą, tada tikrai atrasite naują užsiėmimą ar netgi pašaukimą;

Dažniau sakykite „ne“ jei kas nepatinka. Ryžtingai atsisakykite idėjos pildyti kitų žmonių norus ir svajones, teisindamiesi tėvų, artimųjų ar draugų lūkesčiais. Turite savaip žvelgti į gyvenimą. Ir jei kažkas tam požiūriui prieštarauja, drąsiai sakykite „ne“ įpirštoms idėjoms. Net jeigu nepatogu ir nesinori skaudinti artimųjų. Tiesiog turėkite galvoje, kad tai jūsų gyvenimas ir tik jūs už jį atsakingas;

Sakykite „taip“ saviems norams. Ar turite svajonių, ypač tų, kurias atsinešėte dar iš vaikystės? Ar pildote savus norus? Ar leidžiate sau nedideles silpnybes ir malonius siurprizus? Ar lepinate save, proto ribose, savaime aišku? Jeigu į visus klausimus drąsiai atsakėte „Taip!“ – esate teisingame kelyje.

Leiskite sau būti nepatogiems. Daugeliui, žinoma, labai patinka, kad esate toks kaip visi kiti. Niekuo neišsiskiriate, užsiimate bendrais reikalais ir kaip visi skundžiatės gyvenimu. O dar – ateinate į pagalbą, kai kažkam to prireikia ir esate tiesiog patogus žmogus. Bet mes juk susitarėme, kad nuo šio momento klausysime savo vidinio balso ir pildysime savas svajones, teisingai? O tai reiškia, kad aplinka irgi tikriausiai pasikeis. Nereikalingi žmonės atkris, kažkas netgi ims pavydėti. Toks gyvenimas, nieko nepadarysi. Turėkite vidinės tvirtybės, kad galėtumėte priešintis aplinkos spaudimui;

Bendraukite su sėkmingais ir pozityviais žmonėmis. Kai stosite į savo kelią, jus pradės įnirtingai tempti atgal į seną pelkę. Juk visiems aplinkui paprasčiau, jei viskas liks po senovei, be skrydžių ir kritimų. Dėl to būtent dabar gyvybiškai svarbus pozityvus bendravimas. Ieškokite žmonių, kurie lygiai taip pat ryžosi gyventi savo gyvenimą, mokykitės iš jų, padėkite vieni kitiems. Tai labai svarbu;

Šypsokitės! Paprasta šypsena daro stebuklus. Ji padeda įgyti naujų draugų, užglaistyti konfliktus, nusiraminti. Neignoruokite šio paprasto ir greitą efektą duodančio būdo.

Šaltinis