Pyktis ir nuoskauda – tai mūsų puikybė ir nesugebėjimas bendrauti
Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/pyktis-... 2018-05-20 12:17:47, skaitė 471, komentavo 0
Nieko neįmanoma niekuo įskaudinti! Žmogus pats priima sprendimą – užpykti, ar ne. Dažniausiai, žinoma, užpyksta, jaučiasi įskaudintas. O kaip kitaip reaguoti į neteisingą viršininko pastabą, mylimo žmogaus išdavystę? Kaip kitaip parodyti pasauliui, kad esame juo nepatenkinti?
Pykstantys, įskaudinti, įsižeidę suaugę žmonės atrodo šiek tiek komiškai, jie panašūs į mažus vaikus, kurie savo ašaromis ir kaprizais siekia atkreipti į save dėmesį.
Ko gali pasiekti žmogus, kuris jau seniai nebe vaikas, tačiau pykti taip ir nenustojo? Be to, pyksta jis labai rimtai ir šventai tiki, kad toks elgesys labai padeda gyvenime.
Jis nesupranta, kad pyktis ir nuoskauda – destruktyvus jausmas, trukdantis vystytis asmenybei. Pykstantys žmonės niekada nepasieks sėkmės jokioje gyvenimo sferoje.
Jeigu įsileisime nuoskaudą į širdį ir leisime jai ten pasilikti, ji ten įsigalės ir neleis vystytis kitiems jausmams. Ji pradės naikinti pačioje užuomazgoje pačius kilniausius žmogaus siekius, būtinus asmenybės augimui.
Nuoskauda – pagrindinis stabdis siekiant tikslo.
Nuoskauda – susirgimų fiziniame lygmenyje priežastis.
Visų nuoskaudų ir pykčių pagrindas – nepasiteisinę lūkesčiai ir nerealizuoti troškimai.
Žmogus negavo, ko tikėjosi – ir prasideda! Nuoskaudos dygsta kaip grybai po lietaus, išplaukia viena po kitos iš mūsų fantazijų. Priekaištai liejasi ant artimų žmonių galvų kaip iš gausybės rago, o tie nesupranta, kas atsitiko ir pradeda jaustis kalti dėl jūsų pačių išsigalvotos ir susifantazuotos „bėdos“…
Pykstantis, nuoskaudą jaučiantis žmogus naikina ne tik pats save, bet ir įperša destruktyvius pojūčius aplinkiniams.
Kad nuoskauda negriautų jūsų pasaulio, planų, asmenybės, būtina išmokti transformuoti šį negatyvų jausmą į teigiamą sėkmės ir tobulėjimo energiją.
Paleiskite nuoskaudą, išsivaduokite nuo jos. Jeigu pykstate ant konkretaus žmogaus – atleiskite. Bet kokiu jums prieinamu būdu duokite suprasti, kad nebepykstate. Ir atleiskite ne formaliai, o iš širdies.
Pasistenkite neįsileisti nuoskaudos giliai į širdį. Abstrahuokitės nuo nemalonios situacijos ir nemalonių žmonių. Turėkite galvoje, kad pykstantys ir agresyvūs žmonės – tai energetiniai vampyrai. Savo pykčiu ir nuoskauda jie provokuoja jus kontaktui, kad bent šiek tiek pasimaitintų jūsų šviežia energija. Neduokite jiems šito šanso.
Nedarykite staigių judesių siekdami tikslų. Jeigu suformulavote galvoje kažkokį norą, ženkite link jo atsargiai, neskubėdami, nešvaistykite laiko nereikalingiems pykčiams ir įsižeidinėjimams. Nedemonstruokite pernelyg didelio suinteresuotumo (jeigu šito negausiu – negalėsiu gyventi). Kai žmogus supranta, kad gali nesigauti ir dėl to nusivilia, užpyksta ant savęs ir pasaulio – jis nustoja augti ir tobulėti.
Nustokite laukti iš aplinkinių tokio elgesio, kokio pats norėtumėte, kažkokių teigiamų, jūsų požiūriu, pokyčių tiesiog čia ir dabar. Turėkite galvoje svarbiausią principą – niekas niekam nieko neskolingas.
Nuoskauda – tai puikybės ir nemokėjimo bendrauti pasekmė. Iškėlęs save aukščiau kitų, žmogus pradeda žvelgti į save, mylimiausią, kaip į superžmogų: aš pats gražiausias, protingiausias, sėkmingiausias. „Superžmogus“ nesupranta, kodėl jo, tokio idealaus, nevertina ir pradeda pykti ant viso pasaulio.
Bet netgi labiausiai išpuikęs ir ant visų užpykęs žmogus gali transformuoti destruktyvias emocijas į kūrybinę energiją. Viskas susitvarko per nuoširdų atleidimą. Atleiskite aplinkiniams, atleiskite visiems, kurie jus nuskriaudė. O svarbiausia – atleiskite sau.
Nes daugiausia nuoskaudų mes turime savo pačių adresu: galėjau padaryti, bet nepadariau, galėjau pasakyti, bet nepasakiau, jei būčiau tada pasielgęs kitaip, dabar gyvenčiau visai kitą gyvenimą ir t.t. Nekaupkite nuoskaudų. Kad ir koks būtų jūsų amžius, niekada ne vėlu pasakyti: „Aš buvau neteisus, tačiau sau atleidžiu ir leidžiu siekti tų tikslų, kurių esu vertas“.