Kaip žvilgtelėti į savo gyvenimo užkulisius?

Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/kaip-zv... 2018-06-01 13:46:03, skaitė 443, komentavo 0

Kaip žvilgtelėti į savo gyvenimo užkulisius?

Gyvenimą nugyventi galima pačiais įvairiausiais būdais. Vieni žmonės žengia per gyvenimą lengva eisena, juos lydi sėkmė, pasisekimas. Kiti pastoviai klupinėja, susiduria su begale sunkumų ir problemų. Norom nenorom pradedame uždavinėti sau klausimus:

  • Kodėl jam duota viskas, o man – nieko?
  • Kodėl jis turtingas, o aš – ne?
  • Kodėl aš ligotas, o jis sveikas?
  • Kodėl ji tokia graži, o aš ne?
  • Kodėl meilėje patiriu nesibaigiančias nesėkmes?
  • Kodėl mano iliuzijos pastoviai sužlunga?
  • Kodėl, kai viskas taip puikiai klostėsi, užgriuvo tokie dideli nemalonumai?
  • Kodėl taip kruopščiai suplanuota mano laimė staiga tarsi pati savaime sugriuvo?
  • Mano nesėkmės – atsitiktinumas ar dėsningumas?
  • Kur slypi mano nelaimių šaltinis – manyje ar susiklosčiusiose aplinkybėse?
  • Ar yra bent lašelis vilties, kad bėdos mane aplenks?

Kad atsakytume į šiuos ir kitus panašius klausimus, turime suprasti, kad gyvenime egzistuoja tokie reiškiniai, kurių neįmanoma kontroliuoti, tačiau jie daro labai didelę įtaką mūsų gyvenimo eigai.

Be galo svarbu pažvelgti į save iš šalies. Ir ne šiaip pažiūrėti, bet ir įžvelgti giliau slypinčius savo trūkumus ir privalumus.

Tūkstančių metų senumo liaudies išmintis pateikia tokią grandinėle: mintis gimdo motyvą, motyvas – poelgį, poelgis formuoja įprotį, įpročiai formuoja charakterį, charakteris lemia žmogaus likimą.

Kaip matote, viskas prasideda nuo minties. Dėl to reikia kontroliuoti mintis, kadangi jos susijusios su elgesiu, darbais, gyvenimo būdu. Būtent mintyse užgimsta poelgių motyvai bei sąveikavimo su aplinkiniu pasauliu stilius.

Daugelis nereikalingų įpročių gali pavirsti antruoju mūsų „Aš“ ir trukdyti saviraiškai. Pamąstymai apie nesėkmių priežastis ir tipiškų problemų ieškojimas leidžia mums patiems koreguoti savo gyvenimą.

Mums norisi įminti nesėkmių meilėje mįslę, išpainioti šeimyninių problemų painiavą, padaryti galą gyvenimiškų nesėkmių serijai. O tam reikia susidurti akis į akį ne tik su savo saviverte, bet ir savais stereotipais, prietarais, išankstiniais nusistatymais, kompleksais.

Ar žinote, mieli skaitytojai, kad žmogaus kompleksai pagrįsti iliuzijomis ir egzistuoja tik dėka praeities negatyvios patirties bei ateities baimės? Dėl to realiai egzistuojančios dabarties problemos ir jau minėti kompleksai – anaiptol ne vienas ir tas pats.

Žmogus įsikimba į kompleksus, kad nesėkmės atveju galėtų pasiteisinti: „Aš gi jums sakiau, kad man nesiseka“. Kai kurie netgi puikuojasi savo kompleksais, vadindami akivaizdžias ydas „unikalumu“, „savitumu“: „Nieko nepadarysi, esu toks, koks esu. Štai toks mano tiesmukas charakteris, viską išrėžiu žmogui į akis“.

Kaipgi įžvelgti, kas slypi už įprasto gyvenimo būdo fasado?

Kasdienių rūpesčių maišatyje mes mažai kreipiame dėmesio į smulkmenas, kurios formuoja pagrindinį gyvenimo įvykių srautą. Vertėtų paanalizuoti savo individualius ypatumus, įdėmiai panagrinėti vaikystės prisiminimus, gyvenimiškas nuostatas, savo elgesį įvairiose situacijose, svajones, sapnus, prietarus, iliuzijas, poelgius ir įpročius.

Analizuojant vaikystės prisiminimus, būtina tėvų mums įskiepytas klaidas ir neteisingas nuostatas atriboti nuo išties naudingų žinių apie gyvenimą.

Gyvenimiškos nuostatos – tai mūsų požiūris į realybę. Jos formuojasi visą gyvenimą kaip patirtis, kuri, priklausomai nuo praeities pasisekimų ar nusivylimų suformuoja mūsų gyvenimo orientyrus. Akivaizdu, kad tik aiškūs orientyrai paverčia mus tikraisiais gyvenimo šeimininkais.

Taip pat negalima numoti ranka į svajones, sapnus, prietarus ir kūno reakcijas. Per jas pasireiškia užslėpti norai, nerealizuoti siekiai. Nuo jų priklauso ką jaučiame – vidinį komfortą ar diskomfortą, pasitenkinimą ar nepasitenkinimą savimi.

Sudėtingose gyvenimo situacijose mes bandome kažkaip apsisaugoti: savimi pasitikinčio žmogaus kauke maskuojame drovumą, pykčio pliūpsniai maskuoja netikrumą, nepasitikėjimą ar baimę. Įdomiausia tai, kad ginamės mes netgi tada, kai to daryti nėra jokio reikalo, tiesiog iš įpratimo. Šita gynyba mes maskuojame tikrąsias poelgių priežastis ne tik nuo aplinkinių, bet ir nuo savęs.

Pažvelgę į savo gyvenimo užkulisius, galime padaryti netikėtų atradimų. Kad kuo detaliau juose susigaudytume, pageidautina analizuoti kiek įmanoma daugiau savo gyvenimo aspektų.

Šaltinis