Nauja laisvės kadencija

Autorius: Petras Dargis Šaltinis: http://petrasdargis.lt/rasinia... 2015-03-24 06:55:37, skaitė 3487, komentavo 0

Nauja laisvės kadencija

rinkimai.jpeg

Iš laivės jubiliejaus buvome pakliuvę tiesiai į rinkimus. Po liepsningų kalbų apie išsvajotą laisvę - nusivylimas ir murmesys. Visi į valdžią netilps, taigi rinkimais daugiau nusivylusių, negu laimingų.

Tokiais mero rinkimų rezultatais mūsų rajone niekas negali būti labai patenkintas. Prastuomenė susiraukusi, nes jų atstovui pritrūko šimto balsų su trupučiu. Aukštuomenei šimtas balsų su trupučių per mažai iki didelio unoro. Tokia galinga jėga prieš savanorių būrelį - ir tik šimtas balsų viršaus?

Užtat valdininkai gali ramiau atsipūsti po neapsakomos baimės - jų išsaugotas meras Jonas Gudauskas apgins nuo Vytauto Juciaus, kuris išvaikęs visus iš darbo, ir būtų palikę tušti nomenklatūros kabinetai. Kaip rodo visų mažesnių rajonų praktika, tai pati geriausia ir drausmingiausia partija. 265 savivaldybės darbuotojai su savo šeimos nariais ir draugais - tai tau ne savanorių mėgėjų būrelis. Etatinė, gerai apmokama struktūra davė į kaulus verslo grupuotėms ir vienai užsilikusiai opozicinei partijai. Kas valdo paštą ir telegrafą, tas ir Vladimiras Leninas. 

O dar dvasios tėvai, kurie Dievo namus pritaikė rinkimų kampanijai! Pats Jėzus Kristus, tiksliau - bažnyčia pavirtęs jo kūnas karštais pamokslais palaikė Joną Gudauską ir konservatorių tvarką. Pats Dievas su jais!

Opozicija dar ketverius metelius pasėdės prie savivaldos durų. Mero rinkimai parodė, kad tai irgi jėga. Iki paskutinės balsų skaičiavimo akimirkos jėgos buvo apylygės. Šimtas balsų per visą rajoną gali būti atsitiktinė persvara. Taigi pusė rajono - už konservatorių pergalę ir pusė - prieš juos. Pusė rajono - oho!

Bet naujai išrinktoj rajono taryboj proporcijos kitos. Valdantieji ne tik išliko - jų pagausėjo. Labiausiai nuo šitų rinkimų nukentėjo toliausiai nuo valdžios struktūrų buvusios opozicinės partijos - tvarkiečiai ir socialdemokratai. Iš septynių tvarkiečių rajono taryboje beliko penki, iš penkių socialdemokratų - tik trys. Nuo jų nupešiotais balsais labiausiai sustiprėjo su "Kvėdarsta" susijusi interesų grupuotė, tapusi rajone trečia politine jėga. Tačiau ir trečia prizinė vieta - tai toli gražu ne mero kėdė. Verslas dar paprašys biudžeto užsakymų. Kas valdo biudžetą, tas ir šeimininkas. Ypač - dabar, kai konservatoriui merui J. Gudauskui tokie įgaliojimai.

Kas atsitiko opozicinėms partijoms? Kodėl joms sumažėjo mandatų? Ar tik todėl, kad keitėsi pavardės? Ir vieni, ir kiti prieš lemiamą mūšį pakeitė lyderius - į merus jie kėlė ne tuos, kurie laikomi lyderiais. Remigijus Žemaitaitis liko Seime, Albinas Ežerskis - Žemės ūkio ministerijoje. Į merus jiems teko kelti mažiau žinomus žmones.

Pirmasis rinkimų turas parodė, kad ir tarp tų dviejų opozicinių partijų vyksta keisti dalykai. Tvarkiečių kandidatas į merus Vytautas Jucius gavo 420 balsų daugiau, negu jo partija. Iš kur jam atėjo pašaliniai balsai? Sunku patikėti, kad už tvarkietį būtų balsavę kokie konservatoriai ar liberalai. Su socialdemokratų kandidatu Virginijumi Noreika atsitiko priešingai - jis gavo 557 balsais mažiau, negu jo partija. Kur dingo socdemų balsai? Logiška būtų manyti, kad dalis "pabėgusių" socialdemokratų balsavo ne už kokį konservatorių, bet už V. Jucių. Lyderio problema, nesutarimas tarp apačių ir viršūnėlių socialdemokratų stovykloje tapo akivaizdus. Jis dar baliau išryškėjo per antrąjį mero rinkimų turą.

Lietuvoje priimta socialdemokratus laikyti konservatoriams ir liberalams priešinga politine jėga, tokia kaip ir "atsvara" dešiniesiems. Seime tos dvi jėgos tikrai viena kitą pakeičia, ir tai dar labiau sustiprina įspūdį, kad socdemai - iš principo ne konservatoriai. Savivaldybėse vaizdas kitoks, čia vienų ir kitų koalicijos - įprastas biznis. Ir Šilalės rajone socialdemokratai - seni konservatorių partneriai, ne vieną kadenciją jie kuo puikiausiai dalijosi biudžeto pyragą. Nežiūrint į tai, išliko iliuzija, kad socdemai - "ne tie". Iliuzija dar labiau sustiprėjo, kai jie visą praeitą kadenciją pasėdėjo su opozicija. Rinkėjų atminty išliko įprastas veiksmas: oponuoji konservams - balsuok už socdemus. Iš kur galėjai žinoti, kad tai - tik apgaulė?

Valdžia nepatenkinti rinkėjai balsavo prieš konservatorius, atiduodami savo balsą ne tik tvarkiečiams, bet ir socialdemokratų partijai. Kaip sakoma liaudyje, socdemai - prieš tuos prakeiktus konservus! O jeigu taip, buvo logiška laukti, kad ir antrąjį turą jie kartu atakuos konservatorių lyderį. Daug kas tikėjosi, kad V. Noreika prieš antrąjį turą pakvies savo gerbėjus: visi, kas balsavote už mane, eikim prieš Joną Gudauską ir balsuokim už Vytautą Jucių! Tačiau to neįvyko. Rajono socialdemokratų skyrius netikėtai nutilo. Netgi po, kai "Tvarkos ir teisingumo" kandidatą parėmė Lietuvos socialdemokratų partijos vadovybė, Šilalės rajono skyrius išlaikė atskirą savo poziciją ir nė žodeliu nenusidėjo tariamam oponentui iš konservatorių partijos.

Rajono socialdemokratai tylėjo, kaip ir visos kitos konservatorių kandidatui palankios partijos. Iš visų pretendentų į rajono merus paramą opozicijos kandidatui per antrąjį turą išreiškė tik Valerijus Šabrauskas, Visuomeninio rinkimų komiteto „Už ateitį ir teisingumą, remiami Puteikio " koordinatorius. O su tariamai "opoziciniais" ar tariamai "poziciniais" socialdemokratais prasidėjo dar keistesni dalykai. Vieni iš jų savo iniciatyva ėmė agituoti už opozicijos kandidatą V. Jucių, Balsių kaimo bendruomenės pirmininkas Arvydas Petkus apie tai netgi pareiškė viešai. Kiti socialdemokratai savo iniciatyva ėmėsi agituoti už konservatorių kandidatą J. Gudauską, treti sutrikę sėdėjo ir laukė principinės skyriaus pozicijos. Tačiau jos nebuvo, ir socialdemokratų skyrius rinkimuose nepasireiškė kaip organizuota jėga.

Būtų naivu dėl to skyriaus vadovus kaltinti "neprincipingumu" ar "stuburo neturėjimu". Nereikia pamiršti, kokios grupuotės jau valdė rajoną kelias kadencijas. HJie gi puikiausiai dalijosi kėdeės! Taigi seni konservatorių partneriai išlaikė mažai kam žinomus principus ir išsaugojo tradicinį ryšį su interesų grupe. Dabar jie už tai iš stipresniųjų savo draugų konservatorių gali tikėtis ir koalicijos kaulo.

Tų geidžiančių koalicijos kaulo dabar bus kaip šunyje blusų. Naujai išrinktam merui J. Gudauskui sunkiai laimėta ir brangiai kainavusi pergalė atsipirks su kaupu. Dabar niekas iš koalicijos partnerių neateis pas jį su savo auksiniu balsu ir nepareikalaus nei tvenkinio, nei ligoninės. Beveik visa naujai išrinkta rajono taryba, išskyrus penkis tvarkiečius, puikiausiai tinka į koaliciją. O naujas galias turintis meras savo partnerius panorėjęs galės keisti lyg kojines. Labai nenustebkim, jeigu eilėje prie koalicijos šaukšto pamatysime ir socialdemokratus.

Pirmą sykį šalies istorijoje surengti tiesioginiai mero rinkimai sujudino visą Lietuvą ir pažadino žmones eiti balsuoti. Netikėtas visuomeninių komitetų ir nepartinių kandidatų populiarumas parodė, kad visuomenė tikrai nusivylusi partijomis ir nebelaiko jų savo nteresų reiškėjomis. Jeigu kas nors visus tuos "rinkimų komitetus" ir asmeniškai išsikėlusius kandidatus sujungtų į vieną, išeitų trečia politinė jėga po socialdemokratų ir konservatorių. Ne mažesnis permainų siekis paaiškėjo ir mūsų rajone, kur du dešimtmečius valdančias partijas jau sunku pavadinti ir partijomis. Žiūrint į "principinių oponentų" meilias vedybas, partinių turistų partines kolekcijas, šeimos grupuočių ar akcinių bendrovių politikus, labai sunku visa tai pavadinti atstovavimu bent kiek platesniam socialiniam sluoksniui. Tos visos partijos ir partijėlės - tai viso labo apsukrūs žmonės, kurie turi iš ko surengti efektyvią rinkimų kampaniją ir užvaldyti kėdes. Jeigu investuoja į valdžią, vadinasi, apsimoka. Apsimoka mūsų visų pinigais.

Siekimas reformų akivaizdus, bet jis ne visada virsta reformomis. Šilalės rajonas yra vienas ir tų keistų rajonų, kur po revoliucija dvelkusių rinkimų nomenklatūros valdžia dar labiau sustiprėjo. Permainų siekis liko siekiu. Kas jį turėtų išreikšti? Per šiuos rinkimus paaiškėjo, kad iš dviejų opozicijoj buvusių partijų tėra tik viena tikrai pozicinė. Iš tiesų tai negausi visiems gerai žinomo Seimo nario suburta savanorių komanda, tokia negausi, kad kiti oponentai net nenorėjo su ja skaitytis. Tačiau ji vienintelė aiškiai pasakė, kad siekia pakeisti nusistovėjusią korupcijos tvarką, ir atsidūrė pačiam smaigalį. Ji liko viena prieš visą valdžios struktūrą ir prieš visas rajone veikiančias partijas, o tai - galimybė augti. Pusė rajono rinkėjų laukia permainų vėjo. Kas jį sukels? Pretendentų daug nematyti.

Yra ketveri metai organizuotis. Ar augs viena opozicinė partija, ar atsiras šalia koks naujas judėjimas? Arba gal liks tik viena pati teisingiausia nomenklatūros partija? Toks kelias irgi įmanomas. Kartu su valdančiųjų galia rajone auga piliečių baimė. Šiandien kas antras pilietis bijo balsu pasakyti, kad jis kažkuo nepatenkintas. Pasakyti viešai gali tik išskirtiniai didvyriai. Dar geras žingsnis tokiu keliu, ir būsim visi laimingi,ir nereikės daugiau jokių opozicijų. Na, bet gal - ne dabar, ne šią valdančiųjų laisvės kadenciją?..