Istorija kartojasi

Autorius: Jaras Valiukėnas Šaltinis: http://sauksmas.lt/jaras-valiu... 2015-03-24 09:25:31, skaitė 3990, komentavo 0

Istorija kartojasi

1946 metais Kaune mano tėčiui paskelbė būtent tokį patį kaltinimą ir dėl to, pagal 58 straipsnį jis buvo nuteistas 10 metų lagerio. Netrukus paskui jį pasekė ir jo šeimos nariai. Istorija kartojasi ir norėtųsi apie tai rimtai pakalbėti.

Kaltinimai, kurie man iškelti Klaipėdos prokurorės Editos Mikolainienės ir dar keliems žmonėms, tai visiškas kliedesys, nukreiptas pirmiausiai tam, kad nuslopinti bet kokią kitokią nuomonę Lietuvoje, viskas padaryta 30-tųjų, 40-tųjų metų sovietinio MGB dvasioje. Be to aš galvoju, kad lietuviškai valdžiai būtinos piniginės įplaukos iš ES šalių ir JAV, tai reiškia, kad reikia rasti vidinę grėsmę ir ją parodyti savo partneriams, visos priemonės leistinos.


Jaras Valiukėnas

Pas mane auštant įsiveržė policija, aš paklausiau, ką būtent jie norėtu rasti, man atsakė, kad ieško ginklų, sprogmenų ir draudžiamos literatūros, į kurią įėjo Visuomenės Saugumo Koncepcija, trumpai VSK(KOB). Aš atsakiau, kad nieko tokio neturiu ir jiems nereikėtu gaišti laiko. Vėliau aš supratau, kokio tikslo siekė žmonės iš policijos, viena iš policininkių tiesiai man pareiškė, kai tai politinė byla, o jie tik vykdo nurodymus iš viršaus. Policijai nereikėjo kietųjų kompiuterių diskų, videokamerų laikmenų, jiems buvo reikalinga technika, kompiuteriai, fotoaparatas, tuščia videokamera ir net tuščias diktofonas, aš net nekalbu apie telefonus, kurių skambučius galima gauti iš bet kurio tiekėjo, ta prasme, man sąmoningai buvo norima uždrausti dirbti. Ir dar aš norėčiau pabrėžti, kad mano naujam internetiniui projektui, o būtent puslapiui sauksmas.lt gresia jo veiklos nutraukimas, būtent dėl jo ir prasidėjo šis skandalas. Mano didžiai nuostabai, policija neatėmė laikmenos kurioje buvo visi prisijungimų prie serverių duomenys, duomenų bazės kurių pagalba galima buvo atstatyt bet kurį mano puslapį. Aš manau, kad jie puikiausiai suprato, kad šiandien visi žmonės svarbią informaciją laiko debesiniuose virtualiuose diskuose ir aš ne išimtis. Mano kompiuteriuose išskyrus mano darbinės medžiagos nieko nėra. Aš galiu duoti prieigą prie mano virtualių diskų tik normaliam ne politiškai angažuotam tyrėjui. Puslapis sauksmas.lt toliau veiks, problema yra apmokant serverio paslaugas, aš moku per vebmoney ir kiekvienai operacijai reikalingas patvirtinimo kodas telefonu, kuris dabar atimtas.

 

Kalbant apie kažkokį išsigalvotą finansavimą, tai šiems kliedesiams aš norėčiau atsakyti tiesiai. Jei atsiras bent vienas centas, kurį aš gavau už savo veiklą, tai duodu vyro žodį, kad pats sau įsodinsiu kulką į smilkinį. Niekada iš jokios šalies negaudavau už tai pinigų, nors buvo pasiūlymų iš švedų kontržvalgybos, buvo pasiūlymai ir iš Lietuvos oficialių asmenų, bet aš kaip tikintis Dievu žmogus, jokių sandėrių, kokios nors valstybės naudai kovoje prieš kitą, nepasirašysiu. Iš Rusijos tokių pasiūlymų niekada nebuvo. Rusija, Kazachstanas ir Lietuva tai mano Gimtinė kuria aš nesiruošiu prekiauti. Aš esu už draugiškus kaimyninių šalių santykius, be kurių negali būti stabilumo ir saugumo.

Vieninteliai, kurie padėjo mums išgyventi ir dirbti tai buvo mano tėvai, tėvas man atidavė savo pensijinę dalį, kuri jam buvo paskirta už politines represijas, suma buvo 400 litų. Prieš metus tėčio neliko ir mano padėtis stipriai pablogėjo, išsisukdavau su reklama iš puslapių ir nežiūrint į nieką, niekada nesikreipiau pagalbos į darbo biržą, net Lietuvos ligoninėje nė karto nesu buvęs, nežiūrint į tai, kad padėtis su sveikata buvo kritiška. Po valstybinio perversmo 2004 metais Lietuvoje, kai buvo nuverstas Rolandas Paksas, aš nustojau vaikščioti į rinkimus, nes kaip ir kiekvienas normalus žmogus turiu savo principus. Niekas neneigs to, kad būtent tada pirmą kartą buvo paminta lietuvių tautos daugumos valia. Tai tik mano nuomonė, kurios aš niekam neperšu. Aš esu prieš bet kokius perversmus, kurie prie gero nepriveda.

Šiandien visiems mums reikalinga juridinė pagalba, pinigų pas mus nėra, bet aš tikiuosi, kad atsiras žmonės, kurie sugebės mums padėti. Dėl to aš kreipiuosi į žmogaus teisių gynėjus ir kitas organizacijas prašydamas suteikti šią pagalbą. Mums reikia, kad būtų grąžinta visa atimta aparatūra, mums reikia pateikti priešpriešinį ieškinį dėl pažeistų žmogaus teisių Lietuvoje. Nieko neteisėto nei aš, nei man artima aplinka nepadarė. Tie žmonės, kuriuos aš pažįstu ir kurie buvo represuoti, yra Lietuvos patriotai, ypač norėčiau išskirti Žilviną Razminą. Būtent tokie kaip jis atstovaus Lietuvos ateitį, gal jis kiek per daug emocionalus, gal ne dėl visko aš su juo sutinku, bet jis tikras Lietuvos patriotas.

Artimiausiu laiku įrašysime video kreipimąsi kurį paskelbsime savo puslapyje, mes į šitą betvarkę tylomis žiūrėti nesiruošiame.

Mano paskutinis filmas:

Šauksmas