Kodėl A. Lukašenka prakalbo apie grėsmę prarasti nepriklausomybę?

Anonimusas
+ 3 - 5
Autorius: Anonimusas
Šaltinis: http://ldiena.lt...
7536-06-26 (2018 m.), skaitė 410
0

Rusija imasi politikos nebemokėti už Baltarusijos egzistavimą ir tai iš tiesų kelia pavojų Baltarusijos ekonomikai, sako politologas Laurynas Jonavičius. Aliaksandras Lukašenka netgi prakalbo, kad šalis gali prarasti nepriklausomybę, jei šiemet nesusidoros su ekonominėmis problemomis. Kita vertus, Baltarusija tam tikrų žingsnių imasi – bando liberalizuoti ir diversifikuoti savo ekonomiką. Be to, A. Lukašenka akcentuoja gerėjančius santykius su ES, kurių pagrindas esą yra ekonominiai ryšiai.  

Baltarusijos prezidentas praėjusią savaitę po susitikimo su eurokomisaru Johannesu Hahnu, atsakingu už Europos kaimynystės politiką, sveikino gerėjančius santykius tarp Baltarusijos ir Europos Sąjungos.

„Pokalbiai apie demokratiją, žodžio laisvę, politinius kalinius ir mirties bausmės atsisakymą, žinoma, yra būtini. Mes įtraukiame šiuos pokalbius į darbotvarkę, kalbame apie juos drąsiai ir atvirai“, – sakė A. Lukašenka.

Vis dėlto jis tvirtino, kad ES ir Baltarusijos „santykių pagrindas yra prekybos, ekonominiai ir finansiniai ryšiai.“

„Mes nusprendėme eiti vieni link kitų, atgaivinti mūsų draugiškus partnerystės santykius“, – teigė A. Lukašenka, kurį citavo Baltarusijos naujienų agentūros.

ES daugumą sankcijų Minskui, taikytų pirmiausia dėl represijų politiniams oponentams, panaikino 2016 m. vasarį – turto įšaldymą ir vizų draudimą 170-čiai baltarusių, įskaitant patį A. Lukašenką, ir apribojimus 14-ai kompanijų. Jų panaikinimas buvo argumentuojamas visų politinių kalinių paleidimu ir gerėjančiais ES ir Baltarusijos santykiais.

Tad ar dabar, A. Lukašenkai džiaugiantis dėl gerėjančių santykių, jie iš tiesų pereina į kokį nors naują atšilimo etapą ir kas tam teikia pagrindo?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas L. Jonavičius sako, kad tai anaiptol ne pirmas A. Lukašenkos susitikimas su J. Hahnu ir po susitikimų jie nuolat paskelbia, kaip artėja prie santykių gerėjimo ir prie formalaus susitarimo – partnerystės prioritetų pasirašymo, kurių taip ir nesugeba pasirašyti. 

„Turbūt kažkokio didelio naujo dalyko nėra. Diskursas, kad santykiai gerėja, matomas jau seniai ir iš abiejų pusių. Bet tai daugiausiai susiję su tuo, kad dėmesys nuo Baltarusijos nukrypęs į kitus reikalus regione ir Baltarusija bando tuo pasinaudoti“, – sako L. Jonavičius.


Eurokomisaras J. Hahnas, AFP/Scanpix nuotr.

Politologo teigimu, dabar Baltarusija bando formuoti taikos kūrėjos regione įvaizdį: „Visų pirma tai susiję su Minsko procesu [Minske vyko derybos dėl konflikto Ukrainoje sprendimo ir buvo pasirašomi susitarimai – LRT.lt] – baltarusiai dabar deda visas pastangas tiek politiniame, tiek akademiniame, tiek visuomeniniame lygmenyje bandydami sukurti savo kaip tarpininko tarp Rytų ir Vakarų tapatybę.“

Anot L. Jonavičiaus, siekdama save pristatyti kaip gerą, laisvą, gražią šalį, Baltarusija bando išvengti ir skambių politinių sulaikymų. „Taigi pagerėjimas turbūt yra toks, kad nėra problemų augimo“, – sako politologas. 

Be to, Baltarusija, pasak LRT.lt pašnekovo, bando šiek tiek liberalizuoti ekonomiką, nes akivaizdžiai mato, kad didžiulė priklausomybė nuo Rusijos iš esmės yra blogai, nes rusai nenuspėjami, stipresni ir bet kada gali sužlugdyti Baltarusijos ekonomiką. 

„Todėl jie dabar ieško visų galimybių diversifikuotis: liberalizuoja smulkaus ir vidutinio verslo veiklą, jie turi regiono IT hubą – sudarė labai geras sąlygas IT plėtrai, įkurtas specialus aukštųjų technologijų parkas. Jie labai aktyviai bendradarbiauja su kinais: bando įteigti save kinams kaip regiono logistikos centrą, prie Minsko statomas „Didžiojo akmens“ industrinis parkas, kur kinams suteiktos sąlygos statyti, ką nori ir kaip nori. Taigi atšilimas vyksta, bet tai labiau ekonominis atšilimas“, – sako L. Jonavičius. 

Nenori kurti papildomų įtampų regione

O apie politiką, anot LRT.lt pašnekovo, stengiamasi nekalbėti ir tas nekalbėjimas turbūt matomas iš abiejų pusių. 

„Iš ES pusės turbūt nenorima kurti papildomų įtampų regione, kuris ir taip labai stipriai problemiškas, kartu nežengiant labai rimtų žingsnių į priekį, nes tas minėtas partnerystės prioritetų pasirašymas, kuris nuolatos pateikiamas ir A. Lukašenkos, ir ES kaip kitas svarbus žingsnis santykių normalizavimo prasme, niekaip neįvyksta. Bet kalbėjimasis yra ir tai leidžia sudaryti įspūdį, kad viskas gerai. 

Bet jei pažiūrėtume į visuomenės kontrolę, tai labai akivaizdu, kad griežtinami žiniasklaidos kontrolės įstatymai, kad nuolatos vykdomas prevencinis opozicijos ir visuomenės organizacijų užkardymas. Tai vaizdas ramus, bet dvejopas“, – sako politologas.

Tačiau, L. Jonavičiaus teigimu, jei Baltarusija vykdo nors ir minimalias ekonomines reformas, tai jau šis tas: „Kadangi patys baltarusiai suvokia, kad jiems priklausomybė nuo Rusijos nėra gerai, nors dar sunkiai išvengiama, tai ES [juos] palaikys.“

Prakalbo apie nepriklausomybės netekimą

Baltarusija paprastai mėgsta atsigręžti į Vakarus būtent tuomet, kai rūpesčių ima kelti santykiai su Rusija. Kad didelė priklausomybė nuo didžiosios kaimynės stipriai neramina A. Lukašenką, parodė ir praėjusios savaitės pabaigoje vykęs A. Lukašenkos susitikimas su žemdirbiais Šklovsko rajone. Jo metu Baltarusijos vadovas pareiškė, kad jei valstybė šiemet nesusitvarkys su ekonominėmis problemomis, jai gresia netekti nepriklausomybės.

„Mes esame fronte. Jei neištversime šių metų, žlugsime, tai reiškia, reikės arba į kažkokios valstybės sudėtį eiti, arba į mus paprasčiausiai valysis kojas. O, neduok dieve, dar sukels karą, kaip Ukrainoje“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Ši jo citata sulaukė didelio Rusijos žiniasklaidos dėmesio. Komentuodamas Baltarusijos prezidento pasisakymą, Tarptautinių santykių tarybos prie Rusijos prezidento narys politologas Bogdanas Biezpalko Rusijos žiniasklaidai sakė, kad A. Lukašenkos žodžiai patvirtina didelę Baltarusijos ekonomikos priklausomybę nuo Rusijos, tiksliau – aukštą Baltarusijos ekonomikos subsidijavimą ir dotavimą, kurį atlieka Rusija tiekdama pigią neapmuitintą naftą, dujas ir pan.

Pasak jo, A. Lukašenkos žodžiai apie grėsmę patekti į kitos valstybės sudėtį yra pripažinimas fakto, kad Baltarusija negali susidoroti su ekonominiais sunkumais. 

Jis taip pat teigė manąs, kad artimiausiu metu Rusija peržiūrės savo santykius su Baltarusija ir padarys juos pragmatiškesnius, kas ir gąsdina A. Lukašenką.  

„Rusija ketina padidinti naudingųjų iškasenų gavybos mokesčius, ką Baltarusijos pusė priima vos ne kaip katastrofą. Anksčiau į Baltarusiją iš Rusijos, netaikant muitų, buvo tiekiama nuo 18 iki 22 mln. tonų naftos. [...] Bet pakėlus mokesčius nafta baltarusiams taps brangesnė. Tokiu atveju tai atsilieps Baltarusijos biudžetui, kuris formuojamas [Vakarams] parduodant naftos produktus, pagamintus iš pigios rusiškos naftos. [...] Baltarusijos internete atsiranda paniški paskaičiavimai, kad Baltarusija gali prarasti iki 20 proc. savo BVP po to, kai Rusija pakels mokesčius naudingųjų iškasenų gavybai“, – komentavo B. Biezpalko.

Vis dar vadovaujasi sovietiniu modeliu

Pasak VU TSPMI politologo L. Jonavičiaus, šiuo metu Rusijos vykdamas vadinamasis mokesčių manevras ir politika nebemokėti už Baltarusijos egzistavimą iš tiesų yra pavojinga Baltarusijos ekonomikai. 

„A. Lukašenka kalbėdamas gerokai hiperbolizuoja, pagražina ir perdeda, bet [nuogąstavimuose dėl ekonomikos žlugimo] tikrai yra daug tiesos. Ir tas puikiai matosi praktiniuose veiksmuose, kaip Baltarusija bando ieškoti alternatyvų ir galimybių diversifikuotis“, – sako L. Jonavičius. 

Jis pabrėžia, kad Baltarusijos ekonomika ganėtinai specifinė – ten vis dar yra sovietinis modelis su centriniu planavimu ir jis gyvybingas tik tol, kol gauna pigios energijos iš Rusijos ir galimybę savo nelabai kokybiškas prekes parduoti didžiosios kaimynės rinkoje.

Nesutaria dėl Eurazijos sąjungos plėtros

Birželio 19 d. A. Lukašenka buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kokios buvo aptariamos temos neskelbiama, tačiau A. Lukašenka pranešime spaudai užsiminė apie tam tikrus „ginčytinus klausimus, kurie kartais atsiranda Baltarusijos ir Rusijos santykiuose.“

Paklaustas, dėl ko labiausiai pastaruoju metu kyla ginčų tarp Rusijos ir Baltarusijos, L. Jonavičius kaip pagrindinius mini nesutarimus dėl Eurazijos sąjungos funkcionavimo – kokiu tempu turėtų būti vystoma laisva Eurazijos sąjungos rinka. 

„Baltarusiai nori kuo greičiau sukurti bendrą naftos ir dujų erdvę, kad būtų suvienodintos kainos Rusijos vidaus vartotojams ir Baltarusijos vidaus vartotojams. Rusai dujų ir naftos rinkos atsiradimą labai stabdo, ten visąlaik atsiranda kliūčių. 

Muitų sąjunga kaip ir yra, tad ir laisvas judėjimas turėtų būti užtikrintas, bet ten irgi nuolat atsiranda kliūčių: ar Rusijos FSB sustabdo judėjimą – įveda pasienio patikrinimą, ar kitų dalykų nutinka. Nuolat vyksta maisto produkcijos – pieno, mėsos karai tarp Rusijos ir Baltarusijos. „Rostechnadzor“ nuolat randa bakterijų ar kažko pieno ar mėsos produktuose iš Baltarusijos. Taigi Eurazijos sąjungos vystymas turbūt yra didžiausia problema šių valstybių santykiuose“, – sako politologas. 

Dar yra klausimas dėl karinių bazių steigimo, bet jis, pasak L. Jonavičiaus, dabar šiek tiek nurimęs. 

„Rusai visąlaik prašė ar reikalavo leisti steigti savo karines bazes Baltarusijoje, baltarusiai su tuo nesutiko. Tam jie ypač pradėjo priešintis po Ukrainos įvykių, bijodami, kad tai nepasikartotų Baltarusijoje. 

Tai tų įtampų pakankamai daug, jos visų pirma yra ekonominės, susijusios su Eurazijos sąjungos plėtra. Ne visąlaik apie tai rašoma ir garsiai kalbama, bet jos nuolatos atsiranda ir kenkia santykiams“, – apibendrina politologas. 


3   5
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Komentarai: 0

viešai nebus rodomas, įvesk, jeigu nori gauti pranešimą apie kitų komentarus

Siųsti komentarą

VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI






Laisva informacija - laisvas žmogus!

Straipsnių TOPas

Reklama

Paveiksliukai


Video



Draugai

VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA

Puslapis feisbuke


Švieskis







150 metų Maksimui Gorkiui! Pilnas raštų rinkinys lietuviškai

Mus skaito