Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Romuvos valstybiniam pripažinimui

Autorius: www.alkas.lt Šaltinis: http://alkas.lt/2018/06/28/sei... 2018-06-29 11:10:50, skaitė 416, komentavo 1

Romuvos nuotr.

Birželio 28 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-2016), kuriuo būtų suteiktas valstybės pripažinimas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.

Birželio 27 d. „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Nutarta, kad ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui… tad pritarta, kad „Romuvai“ turėtų būti suteiktas valstybės pripažinimas. Už tai trečiadienį balsavo septyni NSGK nariai, du nutarimui nepritarė susilaikydami.

„Rinkdami medžiagą šitam klausimui, negavome informacijos apie kokias nors grėsmes nacionaliniam saugumui.  Mano nuomone, kai mes skubame klijuoti išankstines etiketes profsąjungoms, bendruomenėms, tautinėms mažumoms, bendrijoms, tai kelia problemų nacionaliniam saugumui“, – per NSGK posėdį teigė komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas.

„Man atrodo, kad „Romuva“ stiprina nacionalinį saugumą“, – sakė socialdemokratas Juozas Olekas.

Tik konservatorius Arvydas Anušauskas prieštaravo „Romuvos“ pripažinimui ir kaltino „Romuvą“ tariamais ryšiais su Rusija.

Remiantis Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalimi, valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Valstybės pripažinimą suteikia Lietuvos Respublikos Seimas. Pripažinimo klausimą Seimas sprendžia gavęs Teisingumo ministerijos išvadą.

Pagal Teisingumo ministerijos 2017 m. gruodžio 25 d. pateiktą išvadą dėl šios religinės bendrijos pripažinimo patvirtinta, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka įstatymo keliamus reikalavimus.

Rasos Verkiuose 2018 m. | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Remiantis Teisingumo ministerijos išvada, „Romuva“ religinės grupės, kurias religijų tyrinėtojai apibendrintai įvardija kaip pagoniškas ar neopagoniškas, veikia daugumoje Europos valstybių (Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Švedijoje, Estijoje, Suomijoje, Latvijoje ir kt.), taip pat JAV ir Kanadoje. Daugelis šių judėjimų kilo XIX a. pabaigoje – XX a. Šiems judėjimams būdinga pagarba gamtai, apeigos, orientuotos į kalendorines lygiadienių ir saulėgrįžų šventes, derliaus ciklą ir esminius šeimos įvykius, politeizmas, gilinimasis į iki krikščioniškų tikėjimų šaltinius.

Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

„Romuva“ yra Lietuvoje kilęs judėjimas, kurio tikėjimas ir religinės praktikos remiasi lietuvišku folkloru, mitologija ir negausiais istoriniais šaltiniais apie senąjį tikėjimą. „Romuva“ nesiekia religinių tiesų apibrėžti dogmomis, tikima, kad jų religija yra „prigimtinė protėvių religija“. „Romuvos“ religinės etikos pagrindu laikoma taisyklė daryti kitiems tai, ką pats norėtum patirti iš kitų, ir nedaryti kitiems to, ko pats nenorėtum, kad kiti darytų tau. Vienijančiu tikėjimo ir etikos motyvu laikoma darnos samprata. Darnos kūrimas ir palaikymas „Romuvos“ pasaulėžiūroje yra pagrindinis žmonijos uždavinys, darna laikoma senosios kultūros pagrindu.

Rasos šventė Kernavėje 1969 m. | Archyvinė nuotr.

Teisingumo ministerijos išvadoje nurodoma, kad pastaruoju metu „Romuva“ buvo sparčiausiai auganti religinė bendrija. Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų. Išvadoje pažymima, kad „Romuva“ pagal dydį yra šešta religinė bendrija šalyje, aplenkusi tokias tradicines bendruomenes kaip graikų apeigų katalikai, judėjai, karaimai, musulmonai sunitai.