Užburtas kipšapušių miškas šalia Preilos

Autorius: Vincentas Sakas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2018-07-02 06:59:42, skaitė 3721, komentavo 4

Štai toks fantastiškas KIPŠAPUŠIŲ miško plotas einant pamariu iš Nidos į Preilą. Kuršiai kopininkai pasakoja, kad čia iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją rinkdavosi (atskrisdavo ant pušies šluotražių) visos kuršių kopininkų ir kuršių žemininkų, gyvenusių nuo Nidos Lietuvoje iki Nidos Latvijoje, raganos (žiniuonės). Net iki mūsų dienų kuršiai, kažkada buvusi karinga ir galinga tauta, kurios bijojo net vikingai,  yra įsitikinę, kad dažna kuršietė yra žiniuonė (ragana), todėl jų visuomet klausydavo ir gerbdavo. Gal todėl ir skyrybų kuršių tarpe nebūdavo.

Naktis iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją yra ypatinga, - gamtatikiška pavasario šventė, kuria nuo žilos senovės didžiojoje vidurio ir šiaurės Europos dalyje būdavo pažymimas žydinčio pavasario atėjimas.

Šventė siejama su vaisingumu, per ją galima pritraukti turtus. Nuo seno tai buvo galių įgijimo ir norų išsipildymo laikas, palankus atlikti visus įmanomus apsivalymus ir apeigas.Iki mųsų dienų manoma, kad šią naktį susapnuoti sapnai – pranašiški.

Tikima, kad pirmąją gegužės naktį augalai įgyja stebuklingų galių, o uždanga tarp gyvųjų ir mirusiųjų karalysčių suplonėja. Skandinavams ir vidurio Europos gyventojams ši naktis reikšdavo vasaros laikotarpio - „didžiosios saulės“, - pradžią.

Kuršių žemėse buvo kalbama, kad šią stebuklingą naktį puotauja kuršietės – raganos (žiniuonės). Jos sėdasi ant pušies šluotražių ir suskrenda į KIPŠAPUŠIŲ mišką, kur susėdę ant kreivų pušų, raganų laukia kipšai. Čia visą naktį vyksta laukinės kipšų ir raganų orgijos, vaišės, šokiai ir santykiavimai su kipšais. Kipšai pagal kuršius nebuvo velniais, o miškų, smėlio ir vandenų piktaisiais demonais, kurie žmones paklaidindavo miškuose, jūroje ir mariose, užklampindavo smėlynuose.

Jei pro KIPŠAPUŠIŲ mišką, kai vykdavo raganų ir kipšų šėlsmai, eidavęs žmogus, tai jį raganos išprievartaudavo iki mirties ir ištempusios numesdavo Kuršių marių pakrantėje.

Kuršiai kopininkai ir kuršiai žemininkai naktį iš balandžio 30 į gegužės 1-ą prašydavo jūros dievų malonės, ypač – gausių žuvų nerštų ir turtingų valkšnų.

Kuršiai balandžio 30-ąją prieš slenkstį barstydavo smėlį, kad į namus negalėtų įeiti jokia blogio jėga, kol nesuskaičiuos visų smiltelių.

Būtinų būtiniausiai kuršiai gegužės 1-ąją prausdavosi ryto rasa, kad būti sveikiems ir gyvybingiems.

Nuo senų senovės kuršiai tikėjo, kad žolės šią naktį įgyja stebuklingų galių, todėl visos raganos (žiniuonės) prieš išskrisdamos namolei pasirinkdavo septynių žolelių iš KIPŠAPUŠIŲ miško. Šiomis žolelėmis kuršių raganos burdavo, užkalbėdavo, laimindavo, taip pat šventindavo gydomuosius nuovirus.

Balandžio 30-tąją ir gegužės pirmąją kuršiams buvo draudžiama keiktis, minėti blogio jėgas, smarkiai gestikuliuoti, nes tuo būdavo prišaukiamos blogio pamėklės.

Balandžio 30-ąją kuršiai būtinai uždegdavo krosnį ir būtinai  žvakę. Krosnį kūrendavo visą naktį, kad neprilystų piktųjų dvasių. O žvakę, pastačius ją ant grindų, apeidavo aplink septynis ratus, kad būtų gera žvejyba.

Vėlesniais laikais, kai Kuršių nerijoje išsivystė vokiečių turizmas, matyt turistų viliojimui  atsirado būrimo būdas kaip pritraukti pinigus. Tam reikėjo 1 auksinės žvakės, 6 žalių žvakių, 9 baltų žvakių, pušų aliejaus ir druskos. Ritualas būdavo atliekamas naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją, pirmą minutę po vidurnakčio. Visos žvakės patepamos pušų aliejumi, auksinė žvakė pastatoma stalo viduryje, aplink ją išdėliojamos žalios žvakės, o šios apsupamos baltomis. Pirmąją minutę po vidurnakčio aplink baltas žvakes apiberiamas ratas iš druskos. Po to uždegama pirmiausia auksinė žvakė, tada pagal laikrodžio rodyklę – žalios žvakės, po jų pagal laikrodžio rodyklę – baltos žvakės.

Visi dalyviai tris kartus apeidavo aplink stalą kalbėdami: „Bangpūtys nuramins mareles, o undinėlės mano laivelį pribers pinigėlių“.

Po to visi ramiai pasėdėdavo keletą minučių ir įsivaizduodavo savo piniginius poreikius. Tada žvakes užgesindavo priešinga tvarka, nei buvo uždegtos.

Kuršių Nerijos Kranco, Šarkuvos, Rasytės, Pilkopos, Nidos, Preilos, Pervalkos, Karvaičių, Juodkrantės, Alksnynės, Smiltynės svečių namuose visą pavasarį ir vasarą dažnai svečiams rengdavo būrimus.

Ypatingai sekasi žmonėms, kurie gimę naktį į gegužės 1-ąją. Jie turi realią galimybę priversti dvasias jiems pasitarnauti.. Svarbu, kad jie nebūtų suteršę gyvenimo neišperkama nuodėme.

Vidurnaktį pamaryje ant smėlio reikia nubraižyti penkiakampę žvaigždę, joje parašykite savo vardą, o aplink – pačius slapčiausius troškimus. Tada žvaigždės kampuose uždegti 5 vaškines žvakes. Palaikyti rankas virš liepsnų, įsivaizduojant tai, ko trokštate.

Penkiomis žvakėmis dagtimi į apačią ištrinti žvaigždę ir eiti namo neatsigręžiant. Jei kas atsigręš – susirgs ir greitai numirs...

...Kuršių raganos, anksčiau gyvenusios dabar neteisėtai rusų okupuotoje Kuršių nerijos pusiasalyje nuo Pilkopos iki Kranco, skridusios į KIPŠAPUŠIŲ mišką, esantį 39 kilometre nuo Kranco.

Vincentas Sakas, Melna Rags, 2018.07.01