Atplėšti nuo mokslo pasiekimų: kodėl Lietuva taip bijo "Rosatomo"

Autorius: Borisas Marcinkevičius Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2018-07-06 11:53:57, skaitė 422, komentavo 0

''Rosatom stendas parodoje-forume, archyvinė nuotrauka.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pareiškė, kad koncernas "MG Baltic" veikė Lietuvos gyventojus per kontroliuojamą žiniasklaidą, visus vykstančius šalyje procesus nušviesdamas jam palankioje šviesoje

Ši nuostabą kelianti išvada buvo padaryta, remiantis tuo, kad šiose žiniasklaidos priemonėse pasirodė straipsniai, palaikantys Rusijos valstybinės atominės energijos korporacijos "Rosatom" veiklą. Pasak NSGK, tokios publikacijos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl būtina kontroliuoti žiniasklaidą.

Žinių apimtis sparčiai auga

Gyvename antrajame XXI amžiaus dešimtmetyje, žinių apimtis mūsų civilizacijos metais kas trejus metus padvigubėja, padarė išvadą UNESCO. Mokslininkai daro atradimus, konstruktoriai ir inžinieriai kuria naujas technologijas, tobulina jau egzistuojančias technologijas, atranda savų klaidų — gyvenimas tęsiasi, tačiau Lietuvos nacionalinio saugumo komitetas mano, kad naujienos apie mokslo ir technikos pažangą gali pakenkti nacionaliniam saugumui, ir todėl žalingos gyventojams.

Naudinga nieko nežinoti apie naujausius atradimus, apie naujausias technologijas? Ir kokiame gi amžiuje nori atsidurti Lietuva, jei šios "naudingos" idėjos bus įgyvendintos?

Lietuvos politinė ir NSGK vadovavybė mano, kad "Rosatom" kelia grėsmę šalies gynybai? Atleiskite, ar šie žmonės apskritai supranta, apie ką kalbama? Dar dvi savaites praėjo po to, kai buvo pasirašyti susitarimai dėl strateginės partnerystės tarp "Rosatom" ir pirmaujančios Prancūzijos energetikos ir inžinerijos korporacijos — pirmaujanti ES šalis nemato grėsmės, o NSGK — mato.

JAV energetikos įmonės noriai perka iš "Rosatom" prisodrintą uraną savo atominėms elektrinėms, prasideda branduolinio kuro, Rusijoje pagaminto specialiai JAV atominėms elektrinėms, testavimas — ir JAV kažkodėl nebijo dėl savo saugumo.

"Rosatom" statys atomines elektrines Suomijoje ir Vengrijoje — tai taip pat Europos šalys, bet jose nėra struktūrų, panašių į Lietuvos praeities atgyveną NSGK, ten nėra mėginimų įtikinti savo gyventojus, kad "Rosatom" gali turėti tam tikrą neigiamą poveikį.

Kas vyksta Lietuvoje, vis sunkiau suprasti. Bandymai apsaugoti savo piliečių protus nuo informacijos apie naujausius pasiekimus mokslo ir technologijų srityje atrodo visiškai juokingi, bandymai kontroliuoti žiniasklaidą mūsų laikais neišvengiamai sukels norą kontroliuoti Pasaulinį tinklą — tai logiška linijos, kurios nusprendė laikytis Lietuvos politiniai lyderiai ir saugumo tarnybos, pabaiga.

Belieka tik džiaugtis, kad yra tokių informacinių resursų kaip "Sputnik Lietuva", kuriems Lietuvos saugumo struktūros negali daryti įtakos. Tai yra puiki proga vėl susipažinti su "Rosatom", tam, kad geriau suprastume, kokiame amžiuje gyvename.

Kadangi ne per seniausiai  Lietuvos piliečiai referendumu uždraudė savo šalyje plėtoti branduolinę energetiką, nelieskime atominių elektrinių, kurias "Rosatom" stato visame pasaulyje, temos. "Rosatom" geras tuo, kad neapsiriboja tik reaktorių statyba — jis turi pakankamai kitos srities projektų, jis turi branduolinių projektų, nesusijusių su energetika.

Tiems, kas nežino: šioje korporacijoje dirba daugiau nei 300 įmonių ir mokslinių tyrimų institutų, ne tik Rusijos, bet ir Europos. Lietuvai naudingų projektų, kuriuos sukūrė "Rosatom" — daugiau, negu reikia, todėl apie juos ir pakalbėkime.

Susipažinkite — tai "Rosatom"!

Kaip mėgsta sakyti daugelis antibranduolinių organizacijų, atominė energetika labai kenkia sveikatai. Tikėti šia teze galima tik tuomet, jei visos fizikos pamokos mokykloje buvo negailestingai praleistos, bet tai atskira pokalbio tema — dabar pakalbėkime apie tai, ką gali nuveikti "Rosatom", kad pagerintų medicinos sritį, ką jis gali pasiūlyti šiuo atveju.

Ne per seniausiai Sočyje surengta jubiliejinė, dešimtoji paroda "ATOMEXPO 2018", kurioje daug Rusijos ir užsienio įmonių pristatė naujausius atradimus. Tarp dalyvių buvo tokia organizacija kaip Rusijos eksperimentinės fizikos mokslinių tyrimų institutas (REFMI). Santrumpa, už kurios "slepiasi" projektavimo biuras, kuris sukūrė visus TSRS, o vėliau ir Rusijos branduolinius ginklus.

Akivaizdu, kad institutas yra slaptas, bet parodose jis pasirodo reguliariai — jo specialistai, kaip paaiškėja, gali daug ką padaryti. Šiais metais jie atsivežė medicininį prietaisą, pavadintą "Tianox", kuriame tikrai nėra nieko "branduolinio". Kas tai yra ir kam jo reikia?

Medicinos praktikoje, plaučių cirkuliacijos sutrikimų gydymui naudojamos azoto oksido inhaliacijos. Šis cheminis junginys turi priešuždegiminių savybių ir teigiamai veikia beveik visus procesus žmogaus organizme — trombų susidarymą, perfuzijos ir ventiliacijos sistemas.

Azoto oksidas naudojamas insultams, infarktams, plaučių ligoms, naujagimių plaučių nepakankamumui, sunkiai gydomoms žaizdoms, inkstų patologijai gydyti — sąrašas labai ilgas, sąraše išvardintos ligos yra labai sunkios.

Azoto oksidas dabar yra gaminamas stacionariuose punktuose, po to juo užpildomi balionai ir vienu ar kitu būdu jie pristatomi į medicinos įstaigas, kuriose darbuotojai turi laužyti galvas, kaip panaudoti reikiamą azoto oksido procentą medicininėms procedūroms atlikti.

"Tianoks" sintetina chemiškai gryno azoto oksido reikiamą kiekį iš atmosferos dujų išlydžio pagalba tiesiog šalia ligonio lovos, o veikia jis įjungtas į paprasčiausią elektros lizdą. Prietaiso dizainas sukurtas, bendradarbiaujant su gydytojais — apskaičiuotas aukštis, ekrano, valdymo mygtukų išdėstymo vieta, ir net ratų dydis, kad "Tianoks" tilptų į liftą.

Penki patentai, penki išradimai  kainuos 35 tūkstančius eurų. Kitais metais jis bus pradėtas gaminti masiškai — Rusijos mastu "Tianoks" padės išvengti 100 000 — 150 000 ankstyvų mirčių per metus. Kaina, kaip matote, leidžia įsigyti įrenginį net ne pačioms didžiausioms klinikoms.

Branduolinė medicina

Tuo tarpu pasaulyje vyksta du procesai — vėžinių susirgimų antplūdis ir branduolinės medicinos plėtra, sėkmingam onkologinių ligų gydymui. Bet kurios terapijos metodo pagrindas — teisinga diagnozė, tam, kad piktybinių navikų gydymas būtų sėkmingas, reikia aptikti juos kuo anksčiau.

Branduolinėje medicinoje 80 procentų diagnostikos procedūrų, leidžiančių tai atlikti, gaminami, naudojant preparatus, kurių pagrindą sudaro radioaktyvusis izotopas technecis-99. Gydytojai išmoko įsprausti šį izotopą į molekules-vektorius, kurie, patekę į žmogaus organizmą, juda link to vidaus organo, kurį reikia ištirti, ir ten sustoja.

Priežastis, dėl kurios naudojamas būtent technecis-99, yra ta, kad šis izotopas po šešių valandų skyla, o jo "skilimo produktai" yra visiškai nekenksmingi organizmui. Atkeliavęs į vietą leidžia gydytojams atlikti visus būtinus tyrimus ir dingsta. Tačiau norint gauti technecį-99, reikia panaudoti mokslinių tyrimų branduolinius reaktorius, bet toli gražu ne visus, o tik tuos, kurie yra tinkami pagal konstrukciją.

Pasaulyje yra tik keli tokie reaktoriai, jie kainuoja iki 700 mln. JAV dolerių, o jų eksploatacijos laikas baigsis artimiausiais metais. Tačiau kitais metais "Rosatom" baigs savo "Argus-M" reaktoriaus bandymus — jis pakeis "gamybos veteranus". Tik "Argus M" kainuos mažiau nei 40 milijonų —  15-20 kartų mažiau negu tie, kurie šiuo metu veikia Kanadoje ir Belgijoje.

"Argus M" matmenys — 1,5 x 1,5 x 1,3 metrų, jis nereikalauja milžiniškų apsaugos sistemų, jį galima patalpinti tiesiog klinikose, kad nereiktų spręsti problemų su technecio-99 tiekimu.

Būtent dėl trumpo veikimo laiko preparatas yra labai brangus, todėl branduolinė diagnostika yra prieinama tik labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Tačiau "Rosatom" išradimas gali padaryti branduolinę mediciną prieinamą net ir besivystančioms šalims su nedideliais biudžetais.

"Argus M" bus tiekiamas su pilnu įrangos komplektu, vieno kuro užpildymo užtenka 10 metų visos paros darbui, po to gamintojas pasiims panaudotą branduolinį kurą ir pakeis jį nauju. Tas pats reaktorius gali būti naudojamas mokymo tikslais, su juo galima atlikti mokslinius tyrimus, kurti savo mokslo instituciją, kuri padės tapti viena iš labiausiai išsivysčiusių šalių ne žodžiais, o darbais.

Lietuva informacijos lygmenyje atskirta nuo mokslo ir technologijų pažangos Rusijoje apskritai ir dalinai "Rosatomo".  Ir nieko gero tame, kad Europos žiniasklaida skleidžia apie Rusiją tik neigiamą informaciją, nėra. Mokslas ir technika yra daug įdomiau nei pasakojimai apie politiką, karinius blokus ir viską, kas užpildo žiniasklaidos puslapius.