Šventasis Tomas Akvinietis kitaip vertino pabėgėlius negu popiežius Pranciškus (0)

Algimantas Lebionka
+ 22 - 0
Autorius: Algimantas Lebionka
Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2...
7536-07-06 (2018 m.), skaitė 379
0

https://1.bp.blogspot.com/-azEHbIVX53s/Wz7WuxRmW8I/AAAAAAAAKqs/dtF692q_tb4QCKVTgviJe6cUDLoSB9yawCLcBGAs/s1600/Thomas-Aquinas-Black-large-640x480.jpg

Jeigu Džordžą Sorošą apvilti popiežiaus Pranciškaus drabužiais, išnyktų visi šių žmonių skirtumai, nes jie išpažįstą vieną religiją – globalizmą, turi vieną viešpatį – šetoną*, turi vieną ir tą patį tikslą – užtvindyti Europą imigrantais iš Azijos ir Afrikos.

Popiežius Pranciškus klaidina krikščionis, sakydamas, kad šie privalo mylėti „pabėgėlius“ musulmonus, nes Dievas moko „mylėti artimą“. Šventieji žydų raštai duoda aiškų „artimojo“ suvokimą, aiškų supratimą apie imigrantų integravimą.

Šventasis Tomas Akvinietis (1225 – 1274) kitaip matė imigracijos problemas ir jų sprendimo būdus negu popiežius Pranciškus.

Viduramžių mokslininko Šventojo Tomo Akviniečio nuomone, kiekviena tauta turi teisę gyventi savo kilmės šalyje ir spręsti, kas pas ją gali imigruoti ir gali taikyti jiems tinkamą imigracijos politiką.

Stulbinančiai šiuolaikiškoje ištraukoje iš jo veikalo "Summa Theologica" Tomas Akvinietis atkreipė dėmesį į tai, kad senojo Testamento laikais žydų tauta neįsileido atvykėlių iš visų šalių vienodai, nes artimesnės tautos greičiau integravosi, negu tos, kurios nebuvo tokios artimos.

Dėl priešiškumo žydų tautai kai kurios antagonistinės tautos buvo neįleidžiamos į Izraelį.

Įstatymas „numatė tam tikras tautas, kurios turėjo glaudžius ryšius su žydais“, - pažymėjo mokslininkas, pavyzdžiui, egiptiečius ir idumenus , - kad jie turėtų būti įtraukti į bendravimą su tauta po trečiosios kartos".

Kitų tautų piliečiai, „su kuriais jų santykiai buvo priešiški“, tokie kaip amonitai ir moabitai, „niekada nebuvo priimami į bendrapiliečius".

„Amalekiečiai, kurie dar labiau priešiški jiems ir neturėjo su jais giminystės ryšių, turėjo būti laikomi amžinais priešais“, - pastebėjo Akvinietis.

Mokslininkui atrodė protinga traktuoti tautas skirtingai, priklausomai nuo jų kultūrų panašumo su Izraelio kultūra, o taip pat nuo jų istorinių santykių su žydų tauta.

Savo nuostabiame komentare Akvinietis taip pat išskyrė tris tipus Senojo Testamento imigrantų Izraelyje.

Iš pradžių buvo „užsieniečiai, kurie keliavo per jų žemę“, panašiai kaip šiuolaikiniai keliautojai, turintys turistinę vizą.

Antrieji buvo tie, kurie „atvyko gyventi šalyje kaip naujokai“, atrodo, kad jie atitinka užsieniečius, galbūt su žalia korta, gyvenančius šioje žemėje, bet negalinčius naudotis visais pilietybės teikiamais privalumais.

Trečiuoju atveju kalbama apie tuos užsieniečius, kurie norėjo „būti visiškai įsileisti į jų bendruomenę ir garbinimo būdą“. Net ir čia, kalbant apie tuos, kurie norėjo visiškai integruotis į Izraelio gyvenimą ir garbinimą, reikia laikytis tam tikros tvarkos, - pastebėjo Akvinietis. „Nes jie nebuvo tuojau pat įsileidžiami į pilietybę: taip pat, kaip ir su kai kuriomis tautomis, kad niekas nebuvo laikomas piliečiu, išskyrus kaip po dviejų ar trijų kartų“.

„Priežastis buvo ta, kad jei užsieniečiams būtų leista kištis į tautos reikalus, kai tik jie apsigyvens tarp jų,“ - logiškai svarstė Akvinietis, - „gali kilti daugybė pavojų, nes užsieniečiai, dar neturintys tvirto bendrojo gėrio širdyje, gali bandyti ką nors pakenkti žmonėms“.

Kitais žodžiais, Akvinietis mokė, kad norint gauti pilietybę būtina pilna imigrantų integracija į gyvenimą, kalbą, papročius ir kultūrą (įskaitant ir pamaldas).

Tam reikia laiko, kad kažkas sužinotų, kokie klausimai turi įtakos tautai ir daro juos savais, teigė Akvinietis. Tie, kurie žino savo tautos istoriją ir joje gyvena, dirba bendram labui, geriausiai tinka dalyvauti priimant sprendimus dėl jos ateities.

Būtų pavojinga ir neteisinga atiduoti tautos ateitį į neseniai atvykusių rankas asmenų, kurie nevisiškai supranta juos priėmusių žmonių poreikius ir rūpesčius.

Susidurdami su šiuolaikinėmis problemomis, šiuolaikiniai politikai dažnai gali pasisemti išminties iš didžiųjų šventųjų ir mokslininkų, kurie buvo susidūrę su panašiomis problemomis praeityje.

Akviniečio apmąstymai atskleidžia, kad panašios problemos egzistavo šimtmečiais ir tūkstantmečiais, kad skirtumai tarp nacijų ir kultūrų automatiškai nesukuria prietarų ar neteisingos diskriminacijos. Kai kada tai tiesiog teisinga.

„Kas buvo, vėl bus; kas buvo daroma, tas vėl bus daroma, ir nėra nieko naujo po saule. Būna kažkas, apie ką sakoma: „žiūrėk, štai tai nauja“, bet tai jau buvo šimtmečiais prieš mus...

Ekleziasto knyga 1, 9-10

Pagrindinis šaltinis:

https://www.breitbart.com/big-government/2017/01/31/saint-thomas-aquinas-opposed-open-borders/

*Popiežiaus Pranciškaus satanizmas:

http://lebionka.blogspot.com/2017/05/olga-cetverikova-romos-popiezius-yra.html
http://lebionka.blogspot.com/2017/11/popiezius-pranciskus-europos-duobkasys.html
http://lebionka.blogspot.com/2018/03/popieziaus-satanisto-as-nelaukiu.html
http://lebionka.blogspot.com/2018/03/krokuvos-kunigas-profesorius-edvardas.html
http://lebionka.blogspot.com/2017/04/popiezius-pranciskus-i-dievo-tarnas-ar.html
http://lebionka.blogspot.com/2018/01/popiezius-pranciskus-sventojo-jurgio.html
http://lebionka.blogspot.com/2018/03/popiezius-panciskus-pragaro-nera.html
http://lebionka.blogspot.com/2018/01/pranciskaus-mokymas-pasieke-naujas.html
http://lebionka.blogspot.com/2018/01/popieziaus-audienciju-sales-paslaptis.html
http://lebionka.blogspot.com/2018/06/pragaro-internacionalas-kasa-duobe.html
http://lebionka.blogspot.com/2018/07/romos-popiezius-ir-hierarchai-tolsta.html

100% Plius 100% Plus
0% Minus 0% Minus
22   0
Komentarai: 0

Nebūtinas. Įrašyk, jeigu nori gauti pranešimą apie naujus komentarus prie šio straipsnio. Adresas niekur nebus rodomas.

Siųsti komentarą
VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI
Romuvos Krivė I. Trinkūnienė: Motinos Žemės šauksmas vienija skirtingų tikėjimų žmones
Gintaras Radvila: „The Economist“ prognozės, D. Šakalienės ir M. Majausko laukia sėkmė (2)
Rasa Juknevičienė neslepia, kad dirba rusams (2)
Šalies ekonominė gerovė prasideda šeimoje
Mokytojai streikuoja, vaikai linksminasi, tėvai piktinasi
Dešimt įdomiausių faktų apie mediciną, kurie gali tapti tikrai smagiu atradimu
Vaikų neturėjimo poveikis vyresnio amžiaus žmonėms
Vytautas Radžvilas. Artėjant geopolitinės sistemos audrai
Živilė Pipinytė. Kuriant tautos kančios mitą
Socialdemokratų spindesys ir skurdas katastrofos išvakarėse
ABORTAS - pagrindinis vėžio rizikos faktorius, apie kurį moterys nenori girdėti
Toks mažas, o jau atsikalbinėja!
Kodėl protingi žmonės priima kvailus sprendimus?
Amerikos hegemonija ir Naujoji Pasaulio Tvarka (3)
V. Vyšniauskas. Filosofo tragedija
Vakarų informacinio karo nusikaltimų technologijos
Lidžita Kolosauskaitė. Parazitinė ekonomika vs. naudingumo ekonomika (4)
Valdas Vižinis. Kodėl vien pamačius šias MOTERIS-REIŠKINIUS apima nenusakomas jaudulys? (3)
Jurga Lago. Nebalsuosiu už bevaikį prezidentą – tokie šiandien valdo ir ES (5)
Medikai pyksta: elektroninės cigaretės dar pavojingesnės, nei įprastos! (1)
10 būdų kaip pakeisti blogus įpročius
Apie knygų skaitymo naudą
Užsikrėčiau tavimi
Tikroji frazės „Neturiu laiko“ prasmė

Atsitiktiniai straipsniai


VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI