Marius Jonaitis. Liepos 6 diena. Ar reikia tokios šventės?

Autorius: Kibirkštis Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.com... 2018-07-06 17:29:01, skaitė 823, komentavo 1

Marius Jonaitis. Liepos 6 diena. Ar reikia tokios šventės?

Jau tampa tradicija iš Liepos 6 dienos daryti didelę šventę. Tą dieną nereikia dirbti, vyksta renginiai, giedama „Tautiška giesmė“. Atrodo puiku, lietuviai turi šaunią šventę vasaros metu. Tačiau ar daug kas gilinasi į liepos 6 dienos ištakas?

1253 metais liepos 6 dieną įvyko Mindaugo karūnavimas. Kodėl būtent ši data? Cituoju istoriką Edvardą Gudavičių:

„XIII amžiuje karalių karūnavimo ceremonijos buvo griežtai reglamentuotos, būsimieji valdovai prieš vainikavimą turėjo griežtai pasninkauti, karūną priimti tik sekmadienį. Karūnavimas – tarsi sakramentas, karalius – dievo vietininkas žemėje, ir vainikavimas yra tarsi šventimai.

Ieškodamas datos pasižiūrėjau, kokie sekmadieniai buvo 1253 metais liepos pirmoje pusėje. Radau dvi datas: liepos 6-ąją ir 13-ąją. Tą aktą, kuriame minimas karūnavimas (žemės dovanojimo aktas, kuriuo karalius Mindaugas perleidžia dalį savo žemių Livonijos ordinui), popiežius patvirtino rugpjūčio 21 dieną. Dokumentą reikėjo nuvežti, o tos kelionės trukdavo apie pusantro mėnesio. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, padariau išvadą, kad karūnavimas vyko liepos 6 dieną.“

Specialiai pažymėjau žemių dovanojimo aktą. Kas įvyko? Vardan karūnos Mindaugas atiduoda valstybines žemes savo priešui - Livonijos ordinui. Kokios tai žemės? Mindaugas kryžiuočiams atidavė visą Nadruvą, kai kurias tuometinės Žemaitijos teritorijas ir pusę Dainavos, 1255 m. spalį – visą Lietuvos valdytą Sėlos dalį, o 1259 m. rugpjūčio 7 d. – visą tuometinę Žemaitiją (beveik iki Šventosios rytuose), visą Skalvą ir beveik visą Dainavą.

Gal tais laikais tokia praktika buvo normali, tačiau liepos 6 diena, kaip valstybės šventė, paskelbta mūsų dienomis. Kaip tai atrodo žvelgiant logiškai? Vienas iš Lietuvos kunigaikščių (nes Mindaugas nebuvo toks absoliutus valdovas kaip visi galvojo), vardan karūnos, atidavė savo tautiečių žemes pikčiausiam priešui. Vardan karūnos ir pripažinimo Vakaruose (Popiežiaus).

Be abejo, tai gal jam ir buvo naudinga vidaus kovoje su kitais Lietuvos kunigaikščiais dėl valdžios. Bet kokią žinią siunčia šiai dienai?

Mes švenčiame Lietuvos regionų atidavimą savo pikčiausiam priešui vardan vieno monarcho tapimo pripažintu Vakarų Europoje? Tai valstybė = vienas Mindaugas? O gal tai mūsų „sirgimu Vakarais“ pasekmė? Vardan jų pripažinimo pasiruošę atiduoti viską, net savo tautiečių žemes.

Kodėl valstybės diena negali būti Liepos 15 diena kada jungtinės Rytų Europos pajėgos įveikė kryžiuočius? Kodėl ta diena kažkaip patraukiama į šešėlį? Nes tai neparanku provakarietiškam sapnui?

Kokia prasmė šitos šventės ir kokią žinutę ji siunčia?

Šaltinis: Kūlgrinda