Prof. V. Landsbergis: ne pilietybė parodo, kas yra tikras lietuvis (1)

Anonimusas
+ 0 - 20
Autorius: Anonimusas
Šaltinis: http://ldiena.lt...
7536-07-08 (2018 m.), skaitė 345
1

Kai kas kritikuoja globalios Lietuvos idėją, bet tai – tikrovės pripažinimas: ten, kur esi tu, yra Lietuva, svarbu, kad ji tau rūpėtų, teigia prof. Vytautas Landsbergis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime ir pabrėžia, kaip svarbu iš naujo atrasti bendruomeniškumą. „Vis svajoju, kad broliškumas atgimtų ir kad ta banga nuvilnytų lyg per Dainų šventės chorų pasirodymą“, – kalba prof. V. Landsbergis.

Lietuva turi rūpėti kiekvienam asmeniškai

„Noriu pasveikinti susitikimo dalyvius ir atstovus. Lietuvai labai svarbus gyvybinis ryšys su pasauliniu lietuvių jaunimu. Tai yra mūsų dalis, mūsų pačių jaunimas ir tai, kad jūs esate čia atvažiavę, įrodo, kad jūs jaučiatės Lietuvos dalimi. Dabartis ir ateitis – mūsų rūpesčio objektas ir aš noriu tikėti, kad tai – bendro rūpesčio objektas. Ne tik tų, kurie gyvena ir dirba Lietuvoje, bet ir tų, kurie pasklidę pasaulyje“, – kalbą pradėjo prof. V. Landsbergis.

Anot jo, ne pilietybė ar kilmės dokumentai apibrėžia, ar tu esi lietuvis, svarbu, ar rūpiniesi Lietuvos praeitimi, dabartimi ir kokia bus jos ateitis: „Kai kas kritikuoja globalios Lietuvos idėją, bet tai – tikrovės pripažinimas. Lietuva labai plačiai pasklidusi, bet visur, kur esate jūs, yra Lietuva. Pačioje Lietuvoje daugeliui valstybė yra tik stebėjimo objektas, nebūtinai asmeninio rūpesčio dalykas. Noriu tikėti, kad jums Lietuva rūpi ir yra svarbi iš tiesų.“

 

E. Genio/LRT nuotr.

Kaip teigė Atkuriamojo Seimo pirmininkas, po 50 metų nelaisvės Lietuva liko labai žaizdota ir kai kuriuos įtikino, kad gal net ir baudžiavoje gyventi būtų visai nieko, bet iš tiesų labai svarbu išlaikyti laisvės troškimą ir garbę. „Lietuvos žmonės turi norėti gyventi oriai. Garbė yra didelis dalykas. Per pastarąjį laiką buvo progų prisiminti, kaip Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Vieni į tai žiūrėjo kaip į intrigą – kada sovietai pradės juos traiškyti, kiti jaudinosi ir bijojo, o jei kas ir atsitiks – kad tik nepakenktų bendram reikalui. Mes išlaikėme principinę vertybę ir neleidome paaukoti mažos tautos neva dėl didesnių tikslų“, – pasakojo profesorius.

Tikisi naujojo sąjūdžio ir demokratijos erozijos pabaigos

Kaip pabrėžė prof. V. Landsbergis, šiais laikais Lietuvai trūksta buvusio brolystės jausmo ir meilės vienas kitam.

„Nepaprastas dalykas buvo Sąjūdžio metas, kai mes pasijutome broliais. Žmonės ėjo prieš tankus, ginklus, giedojo ir šaukė „Lietuva!“. Prieš juos stiklinėmis akimis stovėjo žudikai. Nebenorėjome šliaužioti ir prašyti malonės. Tas broliškas ryšys gerokai apmenko, bet prieš 30 metų noras gyventi kitaip buvo – taip yra todėl, nes stokojame meilės ir dažnai stokojame nuo vaikystės. Toks vaikas, augdamas su didele skriauda, savaime keršija savo elgesiu ir būdu, nusiteikęs nepalankiai savo aplinkai. Vis svajoju, kad broliškumas atgimtų ir kad pagautų bangą lyg per Dainų šventės chorų pasirodymą“, – kalbėjo V. Landsbergis.

E. Genio/LRT nuotr.

Pasak jo, šiuolaikinis mūsų priešas ir duobė – besaikis godulys, besireiškiantis abejingumu kitam, žiaurumu: „Kadangi gyvename demokratinėje santvarkoje, žmonės susitelkia pagal pažiūras, idėjas į tam tikrus darinius, pavadinimu partijos. Partijos įvairiai traktuojamos, bet politinės partijos neturi virsti gaujomis. Tai ne gaujų varžybos, o pažiūrų ir kelio ieškotojų varžybos. Dažnai gaujos apsimeta partijomis ir eina į valdžią. Ko?

Daug kam atrodo, kad tie, kas turi valdžią, turi pinigų, o jie  – dar didesnę valdžią. Užburtas ratas pasidaro blogio ratas, kuriame yra tik nuosmukio kelias. Tai – demokratijos erozija. Kai kas paprastai mano, kad demokratija – dauguma, o dauguma – demokratija ir ką nutaria dauguma, tas yra tvarkoje. Demokratijos tėvynė Graikija kažkada labai demokratiškai nuteisė mirti Sokratą, išmintingiausią pasaulio žmogų, nes jis mokė jaunimą kritiškai galvoti.“

Papuvusias vietas kviečia tvarkyti per rinkimus

Prof. V. Landsbergis kvietė pasaulio jaunimą nebūti apolitiškiems ir dalyvauti svarbiausiuose Lietuvos politikos įvykiuose.

„Lietuvoje kai kurie dalykai papuvę, kam negalima nuolaidžiauti. Jaunimas turi idealizmo ir nori, kad būti kitaip, tad jie neturi bėgti iš pažeistos Lietuvos, turi už ją kovoti. Pakovokite už geresnę Lietuvą. Ryšys su Lietuva nėra apie gintaro pakabuką – labai nedidelė pareiga yra truputis rūpesčio, kai būna rinkimai ir pabūti piliečiu, kai vyksta rinkimai“, – ragina profesorius.

Profesorius įsitikinęs, kad galime papeikti valstybės santvarką, bet mes negalime numoti į ją ranka, turime patys imti ir taisytis. „Tikslas yra toks, kad ta santvarka skatintų sąžiningą darbininką ir neskatintų vagies. Dar yra manančių, kad vogti yra norma, svarbu, kad nepagautų. Norėtųsi gyventi kitaip“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Reikalavo skaidrumo iš PLJS 

Prieš porą dienų paaiškėjus, kad Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo organizatoriai to paties pavadinimo sąjungai nepateikia renginio finansavimo ataskaitos ir apskritai nelabai turi kažką bendro, prof. V. Landsbergis paskatino imtis priemonių ir praskaidrinti situaciją.

„Daug kas manė, kad šis renginys yra Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos renginys. Pasirodo, kad yra visiškai kitaip – sąjuga atsiriboja, renginį daro ir pinigų susirenka kita organizacija – Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas. Tai yra antrinė organizacija, kuri neatsiskaito sąjungai, net ir valstybės kontrolei neatsiskaito, to negali patikrinti nelabai.

Kyla klaustukas, kas tas PLJS – sąjunga, susitikimas, sąskrydis, sambūris? Vanduo drumstas... Kad taip neatrodytų, jūsų užduotis turėtų būti praskaidrinti šią situaciją – kas čia vyksta ir kas ką daro – kas surenka pinigus, kas ką leidžia ir kam atsiskaito. Matote, jei taip vyks ir vietoje vienos organizacijos pasidarys dvi ar trys – kad trys organizacijos liktų. Alternatyvi organizacija būna kuriama tam, kad būtų sugriauta pirminė organizacija. Jei numosite ranka, tai jūs beveik padėsite priešams – nenumokite ranka ir žūrėkite, kad šitas dalykas susitvarkytų“, – kalbėjo prof. V. Landsbergis.

0% Plius 0% Plus
100% Minus 100% Minus
0   20
Komentarai: 1
1. Anonimkas 2018-07-08 22:21:35

Nx..

2 0

Nebūtinas. Įrašyk, jeigu nori gauti pranešimą apie naujus komentarus prie šio straipsnio. Adresas niekur nebus rodomas.

Siųsti komentarą
VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI
M. Puidokas reikalauja socialinės apsaugos ir darbo ministro paaiškinimų dėl įtarimų keliančio įvaikinimo atvejo (video)
Pateikiame situacijos apie mergaitės įvaikinimą įtėviams iš Naujosios Zelandijos išaiškinimą
Paneigimas: informacija apie skubiai įvaikinamą mergaitę porai iš Naujosios Zelandijos – klaidinanti
Seimas pritarė už 308mln. SGD laivo-saugyklos išpirkimui
Po svarstymo pritarta antialkoholinių variklio užraktų įteisinimui
Vyriausybės kanceliarija nagrinėja sudėtingą klausimą
Arvydas Juozaitis. „Kručinskų drama - sapnuojame košmarišką karinio komunizmo sapną? Ne - tai tikrovė“ (5)
Savaitgalis su lėkšte sriubos badaujančiai Lietuvai ir Briuselio girtuokliu Junkeriu (3)
Advokatas prof. Stanislovas TOMAS: Lietuvos ministrai yra verti mirties (1)
Veryga pažadėjo apie 2,5 mln eurų alkoholizmu sergantiems žmonėms (2)
ŽEIT tyrimas dėl Deimantės Kedytės?
Justina Gafurova. Vaikų grobimo verslas (3)
Ramūnas Alaunis. Hibridinis karas prieš LVŽS vyriausybę
Čia tai bent. "Pagrindiniai Lietuvos patriotai" tarnauja Kremliui?
Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu (2)
Kristina Stanevičiūtė. Super-herojai išgelbės Lietuvos vaikus?..
Mindaugas Puidokas: Didžiuojuosi Kručinskų šeimos pilietine drąsa!
Politologas: Vilnius mano, kad pats žodis "Maskva" gali sutraiškyti Lietuvą
NATO ir JAV bazės nėra „užsienio valstybės karinės bazės“ (1)
N16+ Pasakų poveikis Tautos charakteriui (1)
Iš įvykio vietos: Kalėdinė Šmėkla klajoja po Austėjos L. darželius (1)
Kručinskų šeimos pareiškimas (3)
Ministre L. Kukuraiti, neprisidenginėkite moterimis, atsakykite į paprastus klausimus
R. Juknevičienė panikoje: Strekoza 2. Kur vyriausybės nariai? (1)

Atsitiktiniai straipsniai


VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI