Donna Harrison. Mokslo įrodymai neigia abortų šalininkų argumentus apie gyvybės pradžią

Anonimusas
+ 4 - 0
Autorius: LaisvaVisuomene.lt
Šaltinis: http://www.propatria.lt/2018/07/donna-harrison-mokslo-irodym...
7536-07-09 (2018 m.), skaitė 131
0

 

Screenshot_4.png

Sunku suprasti abortų šalininkų retoriką. Neseniai buvau paprašyta atstovauti žmogaus gyvybę palaikančiųjų stovyklą Lauros Ingraham radijo laidoje apie abortus. Esu akušerė, ginekologė ir Amerikos gyvybę palaikančių akušerių ir ginekologų asociacijos (angl. American Association of Pro-Life Obstetricians and Gynecologists) vykdančioji direktorė. Laidos prodiuseriai nusprendė, kad tinku diskutuoti su pediatre ir organizacijos Gydytojai už reprodukcinę sveikatą nare dr. Tracey Wilkinson.

Laidos vedėja pasiteiravo T. Wilkinson, ar ji kada nors galvoja apie negimusį vaiką, kuris jau vystosi, turi „galvos smegenų kamieną, pirštus, akis ir unikalų DNR“. Pediatrės atsakymas pribloškė. Ji atsakė: „Ką išmokau per visus darbo metus, tai, kad kaip gydytoja, galiu pasakyti, kada prasideda nėštumas ir vaisiaus gyvybingumas. Tačiau atsakymas į klausimą, kada prasideda gyvybė, iš tikrųjų priklauso nuo asmeninės nuomonės“.

Atleiskit, dr. T. Wilkinson. Momentas, kada prasideda gyvybė, nepriklauso nuo asmeninės nuomonės, tai yra mokslinis faktas. Leiskite man kaip gydytojai paaiškinti, ką atskleidė visi mano darbo metai. Pradėkime nuo to, ką mokslas sako apie gyvybės pradžią.

Gyvybės mokslo pradžiamokslis                                        

Mokslinis bet kurio žinduolio, įskaitant žmogų, pradžios momento apibrėžimas yra apvaisinimas (angl. fertilization). Žmonių atveju jis nutinka, kai spermatozoidas susijungia su kiaušialąste. Tai įvyksta per milisekundes.

Mokslas pripažįsta, kad susijungę spermatozoidas ir kiaušialąstė tampa viena ląstele, gyvu organizmu. Mokslinis šios ląstelės pavadinimas yra zigota (o ne neteisingai vartojamas terminas apvaisintas kiaušinėlis).  Po apvaisinimo zigota kiaušintakiu keliauja iki moters gimdos. Maždaug 5-7 dienas keliaudama kiaušintakiu ji sparčiai auga ir pasipildo naujomis ląstelėmis.

Kai embrionas pasiekia gimdą, jos sienelės būna visiškai pasiruošusios priimti ir išauginti embrioną. Jis įsitvirtina gimdoje ir moters organizme pradeda gamintis daug specialaus hormono chorioninio gonadotropino (hCG). Šis hormonas užtikrina, kad moters kiaušidės gamins progesteroną – hormoną, reikalingą negimusio vaiko maitinimuisi.

Praėjus maždaug savaitei po embriono įsitvirtinimo gimdoje, kai jis būna apie 14 dienų amžiaus, moters organizme būna pasigaminę pakankamai hCG hormono, kad elementarus nėštumo testas iš vaistinės būtų teigiamas.

Sąvokų kaita

Grįžtant prie to, ką pasakė T. Wilkinson, kaip kas nors, turintis medicininį išsilavinimą, gali teigti, jog gyvybės pradžia priklauso nuo asmeninės nuomonės? Abortų šalininkai vandenis drumsčia dešimtmečiais.

Ar skaitydami gyvybės pradžios aprašymą nenustebote, kodėl nevartojama sąvoka pastojimas (angl. conception)? Daugumai žmonių atrodo, kad pastojimas (conception) ir apvaisinimas (fertilization) reiškia tą patį. Dauguma biologijos vadovėlių ir medicinos žodynų šias sąvokas vartoja kaip sinonimus.

Tačiau 1960-aisiais visuomenė buvo susirūpinusi, kad kontraceptikai gali pakenkti jų embrionams. Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija, dosniai remiama kontraceptikų pramonės, apsiėmė pakeisti pastojimo supratimą. Dabar, vietoje to, kad pastojimas (conception) reikštų apvaisinimą (fertilization), jis reiškia embriono įsitvirtinimo gimdoje pabaigą (angl. the completion of implantation).

Vartojant šį terminą, nėštumas prasideda nuo pastojimo, tačiau pastojimas traktuojamas kaip nutinkantis praėjus 10-14 dienų po apvaisinimo (kai susijungia spermatozoidas ir kiaušialąstė).  Taigi gimdos spiralės, kurios neleidžia embrionui įsitvirtinti gimdoje, gali būti vadinamos kontraceptine priemone, nors jos sukelia ankstyvos stadijos žmogaus embriono žūtį.

1960-aisiais išgirdome dar vieną naują terminą – apvaisintas kiaušinėlis (angl. fertilized egg). Iš mokslinės perspektyvos, nėra tokio dalyko kaip apvaisintas žmogaus kiaušinėlis. Kai spermatozoidas ir kiaušialąstė susijungia, spermatozoidas ir kiaušialąstė nustoja egzistuoti. Atsiranda zigota, vienaląstis embrionas.

Kam tas pakeitimas? Tyrėjai nustatė, kad žmogaus gyvybės realumo išvengti lengviau, kai vienaląstis embrionas vadinamas apvaisintu kiaušinėliu. Šis terminas nužmogina embrioną ir atveria duris daugybės embrionų sukūrimui ir sunaikinimui in vitro, embrionų kamieninių ląstelių tyrimams ir t.t.

Nesimokiau toje pačioje medicinos mokykloje kaip dr. T. Wilkinson. Mokydamasi akušerijos ir ginekologijos išmokau, kad gyvybė prasideda nuo apvaisinimo, kai susijungia spermatozoidas ir kiaušialąstė. Daugybė Amerikos gyvybę palaikančių akušerių ir ginekologų asociacijos narių pasakytų, kad išmoko to paties, nepaisant įtakingų jėgų, pastarąjį pusę amžiaus mėginančių pakeisti sąvokas.

Abortų šalininkų laikysena prieštarauja pati sau

Deja, T. Wilkinson nėra vienintelė, neigianti žmogaus gyvybę įsčiose. 2014 m. duotame interviu atsistatydinusi Planuotos tėvystės organizacijos (PTO) vadovė Cecile Richards buvo pastatyta į nemalonią padėtį dėl to, kada prasideda gyvybė. Ji teigė: „Esu trijų vaikų motina. Man gyvybė prasidėjo, kai juos pagimdžiau“. C. Richards buvo lengviau parduoti abortus (PTO jų atliko daugiau nei 300 tūkst. per metus), kai negimęs vaikas nesiskaitė kaip gyvybė.

1951 m. PTO brošiūroje buvo rašoma: „Jeigu vienas iš spermatozoidų susitinka ir susijungia su kiaušialąste, prasideda nauja gyvybė“. Galiu prisiekti, kad šiandien tokio sakinio PTO interneto svetainėje nerasite, ką įrodo ir C. Richards tvirtinimas, kad, jos manymu, gyvybė prasideda nuo vaiko gimimo.

Žinoma, kai kurie abortų šalininkai pripažįsta gimdoje augantį kūdikį esant gyvybe. Jiems tai – gyvybė, kurią galima nutraukti. Viename straipsnyje autorė tvirtina, kad dauguma moterų žino, kad nutraukia biologinę gyvybę, tačiau negimusio vaiko teisių traktavimas kaip lygiaverčių nėščios moters teisėms yra reprodukcinė vergovė. Autorė mano, kad tik moteris turi teisę nuspręsti, ar „atvesti naują žmogų į pasaulį“, ir patogiai ignoruoja faktą, kad naujas žmogus jau atsiradęs pasaulyje ir yra apsistojęs moters įsčiose.

Neseniai vyko karšti debatai dėl vaikų su negalia abortų. Įvairios JAV valstijos priėmė įstatymus, draudžiančius abortus, atliekamus todėl, kad vaikas galimai turės negalią. Vidutiniai amerikiečiai buvo įsiutę, kai sužinojo, kad Islandijoje abortas atliktas beveik visais atvejais, kai negimusiam vaikui buvo nustatytas Dauno sindromas.

Šį pavasarį dienraščio Washington Post vedamojo straipsnio autorė drąsiai pademonstravo savo laikyseną abortų Dauno sindromą turintiems negimusiems vaikams atveju. Ruth Marcus savo straipsnyje rašė: „Nedvejodama galiu pasakyti – kad ir kaip tragiškai būčiau jautusis ir koks šiurpus būtų buvęs abortas antrame trimestre – būčiau nutraukusi nėštumus, jeigu testai dėl Dauno sindromo būtų teigiami. Būčiau gedėjusi dėl netekties ir judėjusi toliau… Tai nebūtų vaikas, kurio norėjau“.

Taigi, paaiškėja tiesa. Tikrasis klausimas slypi tame, kad kažkas nori, kad negimęs vaikas mirtų. Tai ir yra numatoma aborto pasekmė – negimusio vaiko mirtis.

Nustokite neigti, pradėkite ginti

Tokie abortų šalininkai kaip dr. T. Wilkinson gali galvoti, kad daro sau paslaugą neigdami gyvybę įsčiose. Abortų advokatai, kurie tvirtina, kad moters teisės yra svarbesnės nei vaiko, bent jau yra sąžiningi dėl gyvybės egzistavimo.

Vidutiniai amerikiečiai, ypač tie, kurie dar gali susilaukti vaikų, žino, kad įsčiose yra žmogaus gyvybė. 1970-aisiais Amerikoje abortai pagal pageidavimą pardavinėti jėgų, tvirtinusių, kad abortas tiesiog pašalina ląstelių gniužulą arba audinio gniutulą. Šiandien jauni tėvai džiaugiasi galėdami išvysti savo savaitės amžiaus vaiką arba vėliau išgirsti jo širdies plakimą. Technologijos mums neleidžia ignoruoti žmogaus egzistavimo. Niekas neneigia to, kas vyksta įsčiose: ten auga žmogaus gyvybė.

Didžiuojuosi būdama kartu su tūkstančiais gyvybę ginančių gydytojų iš visos šalies, kurie gina gyvybę nuo apvaisinimo momento. Mes ir toliau sieksime teisinių gairių, medicininių procedūrų ir Hipokrato globos, kuri moters, nešiojančios kūdikį, ir negimusio kūdikio (nuo pradėjimo momento) gyvybes. Apvaisinimas žymi mūsų žmogiškąją pradžią, ir kiekvienas negimęs vaikas turi teisę gyventi gyvenimą.

Versta pagal 'The Science About When Life Begins Makes Pro-Choicers Look Terrible'.


4   0
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Komentarai: 0

viešai nebus rodomas, įvesk, jeigu nori gauti pranešimą apie kitų komentarus

Siųsti komentarą

VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI






Laisva informacija - laisvas žmogus!

Straipsnių TOPas

Reklama

Paveiksliukai


Video



Draugai

VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA

Puslapis feisbuke


Švieskis







150 metų Maksimui Gorkiui! Pilnas raštų rinkinys lietuviškai

Mus skaito