Hitlerizmo garbintojui - M. Kundrotui futbolo čempionatas Rusijoje tėra tik dar viena dingstis pabalinti Adolfo Šiklgruberio (Hitlerio) nusikaltimus

Autorius: Marius Kundrotas Šaltinis: http://alkas.lt/2018/07/10/m-k... 2018-07-10 13:44:32, skaitė 788, komentavo 2

Hitlerizmo garbintojui - M. Kundrotui futbolo čempionatas Rusijoje tėra tik dar viena dingstis pabalinti Adolfo Šiklgruberio (Hitlerio) nusikaltimus

Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? | Alkas.lt koliažas
Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? | Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia?

2018 m. pasaulio futbolo čempionatas Šjačėje primena 1936 m. olimpines žaidynes Berlyne. Abiem atvejais žaidynes rengė autokratinės, ekspansyvios šalys. Tiesa, vykstant žaidynėms Vokietijoje dar buvo toli iki pirmųjų svetimų kraštų aneksijų ir masinių pogromų prieš savo šalies piliečius, bet pirmieji ekspansiniai žingsniai jau buvo žengti. Klaipėdos krašte jau kibirkščiavo konfliktas dėl jo atjungimo nuo Lietuvos ir prijungimo prie Vokietijos. Vokietijos vadovas aiškiai rėmė Klaipėdos „separatistus“, siekiančius sugrąžinti kraštą didžiojo Reicho prieglobstin.

Rusija pasaulinį futbolo čempionatą surengė jau aneksavusi Krymą ir sukursčiusi kruviną konfliktą Donbase. Maža to. Čempionatą ji surengė tame pačiame mieste, kaip ir 2014 m. olimpines žaidynes, tai yra – XIX a. aneksuotoje čerkesų-adygų sostinėje Šjačėje, pervadintoje Sočiu. Vokietija 1936 m. atrodė žymiai nuosaikiau. Nors joje jau veikė antisemitiniai Niurnbergo įstatymai ir jau žengti pirmieji žingsniai link imperijos plėtros, tai dar buvo tiktai žiedeliai.

Vokietijos kancleriui ir fiureriui, vykdžiusiam ir prezidento pareigas, teko susitaikyti su afrikiečių kilmės amerikiečių sportininko pergale. Rusijos prezidentui ir premjerui teko susitaikyti su chorvatų pergale prieš rusus, o sunkiausia buvo priimti chorvatų šūkius: šlovė Ukrainai! Už tai Rusijos atstovybė kreipėsi į Tarptautinę futbolo federaciją, reikalaudama nubausti chorvatų sportininkus. O Chorvatijos futbolo federacija jau suskubo Rusijos atsiprašyti.

Kuo Rusijos atstovams užkliuvo šis šūkis? Ar jie būtų taip reagavę į šūkius „Šlovė Burundžiui“ ar „Šlovė Papua Gvinėjai“? Galima tiktai spėlioti. Kas gali užgauti šūkyje, kuris nukreiptas už ką nors? Ne prieš ką nors? Panašiai, kaip šūkis „Lietuva – lietuviams“. Pastarasis gali žeisti tik tą, kuris iš esmės atsieja Lietuvą nuo lietuvių, svajodamas apie jos perdavimą kam nors kitam – rusams, lenkams, afrikiečiams arba arabams. Jokia istorinė tautinė Lietuvos grupė, įskaitant dvi paminėtąsias, čia jokiais būdais nėra diskriminuojama ar įžeidžiama. Tiktai primenama, kokia tauta yra istorinis ir konstitucinis Lietuvos pagrindas. Nei daugiau, nei mažiau.

Vis dėlto Ukrainos sveikinimas kai ką užgavo. Užgavo šalį, kuri kategoriškai neigia savo agresiją prieš suverenią Ukrainos valstybę. Kuri aiškina, kad Krymas pasirinko savo ateitį Rusijoje, nors tiesioginiai krašto šeimininkai totoriai pasisakė už savo likimą Ukrainoje. Užgavo šalį, kuri aiškina, kad ir Donbase prieš teisėtą Ukrainos valdžią kovoja tik vietos gyventojai, be jokios paramos ar invazijos iš „didžiosios tėvynės“.

Žinoma, skaudu, kai primenama Kremliaus režimo agresija prieš brolišką slavų tautą. Juolab kad ją primena taip pat broliai slavai. Tai kompromituoja panslavizmo idėją, pasak kurios Rusija – visų slavų tautų branduolys ir vedlė. Tai – sąžinės balsas. Vis dar gyvas kai kurių rusų sąmonėse: juk dalis rusų kovoja Ukrainos pusėje prieš imperinį ir autokratinį savo šalies režimą.

Po truputį byra visas Kremliaus istorinis ir geopolitinis naratyvas, pasak kurio Rusija vienija broliškas slavų tautas prieš Vakarų pasaulį ir pirmiausiai – prieš anglosaksus. Ukraina jau pasirinko. Panašu, kad pasirinko ir Chorvatija. Ką prisimins eiliniai chorvatai – savo sportininkus patriotus ar bedvasius sporto verslo ir politikos biurokratus? Klausimas – retorinis.

Šūkis „Šlovė Ukrainai“ įvertintas kaip politiškai diskriminuojantis. Diskriminuojantis ką? Eilinius rusus? Kuo jie čia dėti? Rusijos valstybę? Gal iš dalies. Tiek, kiek Rusijos valstybė sąmoningai siejasi su Krymo okupantais ir Donbaso teroristais.

Gaila tik to, jog tarptautinė sporto politika eilinį kartą uzurpuojama vienos agresyvios, ekspansinės ir autokratinės valstybės. Trečiasis Reichas, vis dėlto, nurijo karčią piliulę, pripažindamas juodaodžio sportininko pergalę, kuri gerokai pakoregavo nacistinę teoriją apie arijų rasės pranašumą visais atvejais ir visame kame. Rusijos imperija čia suklupo. Neturėdama, kur kitur įkąsti laimėjusiems vakarietiškos orientacijos slavams ji užsipuolė juos dėl šūkio.

Jupiteri, tu pyksti? Vadinasi, esi neteisus.