Martynas Katelynas. Mokyklinės matematikos padėtis kaip užprogramuota Lietuvos tragedija? (1)

ProPatria.lt
+ 12 - 1
Autorius: ProPatria.lt
Šaltinis: http://www.propatria.lt/2018/0...
7536-07-16 (2018 m.), skaitė 296
1

Screenshot_5.png

Kiekvienais metais valstybiniai brandos egzaminai (VBE) sukelia daug diskusijų ir pykčių ne tik tarp abiturientų ir jų artimųjų, bet ir akademinės bendruomenės ar net su tuo nieko bendro neturinčių asmenų tarpe. Daugiausiai diskusijų sukeliantys egzaminai - lietuvių kalba bei matematika. Žinoma, kad tai yra pagrindiniai dalykai, kuriuos tam tikru lygiu turėtų suprasti visi baigę mokyklą abiturientai. Tai turėtų būti valstybės bei visos švietimo sistemos prioritetas. Nesiimu vertinti lietuvių kalbos egzamino, tačiau šių metų matematikos egzaminas bei jo rezultatai apnuogino aibę problemų, kurias visi žinojo egzistuojant, tačiau buvo patogu ir net naudinga jas ignoruoti. Šių problemų ignoravimas grasina Lietuvai neatitaisomais padariniais.

Pasiekta riba?

Manantys, kad matematikos užtenka tiek, kiek siekia pinigų skaičiavimas ar nuolaidos procentais pavertimas į nuolaidą eurais, daro esminę klaidą. Net ir didžiausiems matematikos, kaip vieno iš pagrindinių žmogaus išsilavinimo ir išprusimo rodiklių, išmanymo skeptikams galima pasakyti, kad dalis mokinių (pagal Nacionalinį egzaminų centrą (NEC) – 13,5 %) nesugeba net to. Nors galima įvairiai manipuliuoti rezultatais, sumažinti išlaikymo ribą, tačiau problema vis tiek egzistuos, o nesprendžiama tik didės. Šiais metais egzamino neišlaikė 12,78 % abiturientų. Iš pirmo žvilgsnio nieko skandalingo, tačiau, pažvelgus atidžiau, galima atrasti gilumines problemas.

Alternatyvioji matematika

Norint suprasti, kodėl negalima dar sykį užmerkti akių (nors jos vis tiek bus užmerktos sprendimų priėmėjų lygmenyje), reikia elementariai suprasti skaičius. Kažkur visgi tos matematikos ir prireikia. Šiais metais mokyklą baigė 31 640 moksleivių. Matematikos egzaminą laikė 17 056 mokiniai, jį išlaikė 14 877 abiturientai. Stojant į aukštąsias mokyklas ir norint gauti valstybės finansavimą, buvo privaloma išlaikyti matematikos VBE (surinkti 16 balų). Stojantiems į fizinių, technologijų ar biomedicinos studijų sritis, privaloma gauti bent 25 VBE balus. Juk nėra toks didelis reikalavimas būsimiems chemikams, fizikams, gydytojams, geologams? Kaip jau minėjau, neišlaikiusių egzamino abiturientų skaičius nėra skandalingas. 

Kodėl? Žinoma, tai yra pagražinti rezultatai, kadangi išlaikymo riba nuo įprastinių 10 taškų „pastumta“ iki viso labo 8 taškelių (egzamine iš viso yra 60 taškų!). 100 balų įvertinimą gavo net 1,2 % abiturientų. Nieko nuostabaus, kai riba sumažinta nuo 56 iki 53. Tas pats atlikta ir su 25 balams surinkti reikalingu taškų skaičiumi. Kaipgi mes neleisime abiturientams, nepajėgiems išspręsti ketvirtadalio egzamino, gauti valstybės finansuojamą vietą universitete! Svarbu paminėti ir tai, kad kai kuriose užduotyse sprendimas būdavo vertinamas maksimaliu taškų skaičiumi, nors sprendimas ir nebūdavo teisingas. Tik pabandykite įsivaizduoti situaciją, kai darbe kažką suskaičiuojate neteisingai, bet vadovas jus pagiria, kad jūs viską atlikote gerai ir gavote teisingą rezultatą! Taip matematika ir išsigimsta iki vadinamosios „alternatyvios matematikos“, kai teisingas problemos sprendimas nesvarbus, o nusižeminama iki nepagrįstai aukšto atlaidumo lygio.

Statistika

Pabandykime paanalizuoti esminius statistinius rodiklius. Oi. Kur jie? Įdomu, kad liepos 3-ają, rezultatų skelbimo dieną, buvo paskelbti penkių VBE rezultatai. NEC puslapyje skelbtose naujienose labai išsamiai aprašyti keturi iš penkių. Nurodyti konkretūs laikiusiųjų, neišlaikiusiųjų, gavusių 100 balų mokinių skaičiai. Ir, o stebukle, pasigirta, kad visų keturių egzaminų (biologija, lietuvių kalba ir literatūra, anglų kalba, informacinės technologijos) rezultatai gerėjo! Mokinių surenkamų taškų vidurkis augo kiekviename iš minėtų egzaminų. Tačiau prie matematikos rezultatų tokių duomenų nėra. Galbūt dėl to, kad nebėra kuo girtis? Prie matematikos egzamino „statistikos“ randame tik lėkštus pasiteisinimus ir bandymus aiškinti, kad viskas čia gerai ir jokių problemų nėra. Bet juk yra.

Sakoma, kad penktadalis egzaminą laikiusių pirmame 12 klasės pusmetyje turėjo 1-4 balų įvertinimą. Nesunku paskaičiuoti: jeigu abiturientas pirmame pusmetyje turėjo 1 balo įvertinimą, tai, kad galėtų laikyti matematikos VBE, antrame pusmetyje jo žinios turėjo būti įvertintos mažiausiai 6 balais. Oho, pasiekimas! Ką tai reiškia? Kad kas penktas į aukštąją mokyklą ir valstybės finansavimą pretenduoja nesuprasdamas, kad realiai ten jam nėra ką veikti. Bet tai, pabrėžiu, jokiu būdu nėra mokinių problema. Tai yra ilgametė neoliberalaus švietimo pasekmė, kuri jau dabar pradeda duoti savo karčius vaisius. O šaknys buvo tokios saldžios...

Būtina aiškiai suprasti vieną dalyką. Toks statistikos nutylėjimas parodo, jog tie žmonės, kurie bando slėpti mūsų švietimo sistemos neįgalumą, padarys bet ką, kad tai pasiektų. Pilna statistinė analizė įprastai viešai skelbiama tik praėjus nemažai laiko po egzamino rezultatų paskelbimo. Todėl gudriai paskelbti pagerėję tam tikrų dalykų vidurkiai ir nutylėtas matematikos vidurkis šį bei tą reiškia. Pernai buvęs matematikos VBE sulaukė daug teisingos kritikos dėl to, kad buvo nepagrįstai per lengvas. 2017 metų vidurkis 29,3 taško. Kai egzaminai buvo panašaus lygio (2015 ir 2016 metais), vidurkiai siekė 24-26 taškus. Šiemet, mano žiniomis, vidurkis turėtų būti tik vargani 20 taškelių. Tai reikštų, kad vidutinis abiturientas surenka tik trečdalį visų galimų surinkti taškų.

Dar įdomesnis dalykas tas, kad 14-15 tūkstančių mokinių, kurie šiemet baigė mokyklą, matematikos egzamino net neužsiregistravo laikyti. Jau minėjau, kad norint įstoti į kolegijas ar universitetus – išskyrus menų studijas – matematikos VBE išlaikymas yra būtina sąlyga. Tai reiškia, kad arba mes turime tiek daug menininkų, arba egzamino nelaikiusieji patys suprato, kad į egzaminą eiti tiesiog neverta, nes pasiruošimo lygis yra nepakankamas, kad egzaminą būtų galima išlaikyti. Apibendrinant, galima teigti, kad iš 31,5 tūkst. abiturientų maždaug 20-22 tūkst. (14 tūkst. net nesiregistravusių + 6-8 tūkst. nesurenkantys nei trečdalio taškų) yra visiškai matematiškai neraštingi. Žinoma, tai yra tik teoriniai pasvarstymai dėl to, kad išsamią egzamino rezultatų analizę teikianti ir mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma įstaiga informaciją profesionaliai nutyli.

Screenshot_6.png
NEC paskelbtų egzaminų rezultatų aprašymas

Švietimo ministrė. Lauk?

Kyla klausimas, o ką gi reikėtų kalti prie sienos? Reikia pripažinti, kad dabartinė situacija yra ilgalaikės politikos pasekmė. Formalios kolektyvinės atsakomybės šiuo atveju nėra, todėl „išnešti ant šakių“ Seimo ar Švietimo ir mokslo ministerijos nepavyks, kad ir kiek būtų norinčių tą padaryti.

Dar visai neseniai paskelbtos idėjos Lietuvai. Viena iš jų – apie mokytojo profesijos tapimą prestižine iki 2025-ųjų metų. Kai kurie mokytojai ir akademikai net pradėjo skaičiuoti dienas, kada gi ši profesija taps prestižine. Įsivaizduokite, ateina 2025-ųjų metų sausio pirmoji, mokytojai, švęsdami Naujuosius, staiga suvokia, kad jų profesija tapo prestižine? Tokio tipo nepagrįstų iliuzijų gamyba yra visiškas pasityčiojimas. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė jau ne vieną kartą yra paminėjusi, jog daugiau pinigų dažnai itin vargingai uždirbantiems mokytojams neskirs, nes papildomos lėšos esą profesijos prestižui pagerėti nepadės. Praėjusią savaitę 15min.lt studijoje vykusioje diskusijoje ministrė aiškiai įvardijo, kad mokytojo prestižas prasideda ne nuo apmokėjimo, o nuo to, kiek mokytojai patys gerbia save ir savo darbą. Ar tai nėra pasityčiojimas iš mokytojų? 

Juk akivaizdu, kad realybė kitokia. Mokytojai verčiami dirbti už varganą atlyginimą, kuris dažnai neužtikrina net vidutinio pragyvenimo lygio. Vidutinis mokytojo atlygis – 520 eurų į rankas. Tai ketvirtadaliu mažiau nei vidutinė alga Lietuvoje. Pedagogams liepiama dirbtinai tempti mokinius, kad šie galėtų bent laikyti egzaminą, juk to nepadarius, mokyklos reitingai kris, o tai – galvos skausmas direktoriams. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nesugeba užtikrinti tinkamo Nacionalinio egzaminų centro funkcionavimo. Kaip teigė viena iš matematikos VBE vertintojų, buvo svarstoma kelis kartus sumažinti vertintojų skaičių, kad būtų galima tiek pat kartų padidinti vertintojų algas. Štai kokios inovatyvios reformos yra skatinamos ir aktyviai svarstomos. Du kartus sumažini vertintojų skaičių ir padvigubini jiems algas. Tačiau kiek gi kartų padaugėja darbo? Dvigubai.

Po matematikos VBE skundais užversta ne tik ministerija, bet ir egzaminų centras, kurie taip išsigando dar didesnės jų lavinos, kad numatytą skelbimo datą iš liepos 12-osios perkėlė į liepos 3-ąją. Vis ta beprotiška gyvenimo skuba. O skundai, žinoma, nebuvo nepagrįsti. Štai Klaipėdos mokytojų grupės skundas apeliuoja į labai aiškias problemas, kurios kažin ar bus bent pradėtos spręsti, nes jos identifikuotos jau seniai, tačiau kasmet skundų turinys identiškas. Reikalaujama, kad į matematikos egzamino užduočių kūrimą būtų įtraukti kompetentingi specialistai. Akivaizdu, kad iki šiol nepavyksta sukurti tinkamo egzamino, nes vis iškyla neaiškumų ir techninio broko. Eilinį kartą reikalaujama didinti atlygį egzamino vertintojams, nes šis mažiau nei simbolinis. Reikalavimas atsisakyti planų įvesti nuotolinį vertinimą šiuo atveju yra labai svarbus. Tokia „naujovė“ jau išbandyta su fizikos egzaminu.

Patirtis iš šio egzamino vienareikšmiška. Neužtikrinama kokybė, dėl jau minėtos vertintojų stokos darbai vertinami naktimis, savaitgaliais, konsultacijos vykdomos nekokybiškai. Tokių inovacijų prasmė labai paprasta. Visomis išgalėmis siekiama optimizuoti turimus išteklius, tam neskiriant nė cento daugiau. Vertinant nuotoliniu būdu, nereikia pasirūpinti mokytojų apgyvendinimu, patalpomis, priemonėmis. Taupoma tik kokybės sąskaita. Tokio tipo optimizacijos jau siaučia aukštajame moksle, dabar jos bandomos perkelti ir čia.

Švietimo ir mokslo ministrė nemato problemos tame, kad matematikos žinių lygis kasmet krinta. Ji tai palieka savieigai, kaip, beje, ir visi buvę jos pirmtakai. Nesugebėję išspręsti šios problemos per kelis ateinančius metus, rizikuojame tuo, kad 2022 metais trūks jau 500 matematikos pedagogų! Visų Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis – 53 metai. Kiek daugumai jų liko iki pensijos? Jei negalime užtikrinti matematinio raštingumo, kuris jau dabar yra kritiškai žemas, mes turime tik vieną galimybę – tapti pigios darbo jėgos valstybe. Be tinkamo matematinio išsilavinimo technologijų pasaulyje tiesiog neatlaikytume gabesnių už mus konkurencijos. Matematinis raštingumas ir geras dalyko išmanymas padeda mąstyti planingai, ugdo aiškų, struktūruotą, abstraktų mąstymą. Taikomąja matematika paremtos visos sritys, kurios daug metų generuos milžinišką pridėtinę vertę. Vietoje kūrėjų taptume tik vartotojais, kurie už išmanų produktą turėtų susimokėti sunkiu fiziniu darbu. Tačiau tai mūsų mielai ministrei, atrodo, nėra svarbu. Net prestižiniu laikomas Vilniaus licėjus pernai buvo susidūręs su problema, jog nerado matematikos mokytojo. 

Viskas, ką sugebėjo pasiūlyti ministrė šiai problemai spręsti, yra egzamino programos naikinimas. Pasak jos, dabar mokinių ugdymui naudojamos dvi programos. Viena iš jų yra bendrojo ugdymo programa, pagal kurią mokoma pamokų metu. Kita yra egzamino programa, kurioje aiškiai išdėstyti punktai, ką mokinys turi mokėti, norėdamas pasiruošti matematikos egzaminui. Pagal šią programą sudaryta ir egzamino matrica. Panaikinus egzamino programą ir pasilikus tik prie bendrojo ugdymo programos, turėsime aibę naujų problemų. Ne tik matrica nebus tinkama, bet taps nebeaišku, ko išvis reikalaujama iš dvylika klasių baigusio moksleivio?

Akivaizdu, kad problemų daug, sprendimų nėra, o sprendimo galią turintys – sukišo galvas į smėlį. Viso to vaisius skinti teks ateities kartoms, kurios, matydamos šiame tekste pateiktus skaičius, jau turės gerokai pasukti galvas, kad suprastų jų reikšmę. Matematinio raštingumo tragedijos fone labai greitai nublanks visos milijoninės Inovacijų reformos, kurioms įgyvendinti skubiai teks vežtis brangią ir intelektualią darbo jėgą iš užsienio šalių.

92% Plius 92% Plus
8% Minus 8% Minus
12   1
Komentarai: 1
1. Anonimas 2018-07-17 10:28:56

greitai bus kaip jungtinių atmatų veislyne, vietiniai beraščiai moka maukti kokakolą ir kramtyti gumą, o kur reikia smegenų girba atvykėliai.

0 0

Nebūtinas. Įrašyk, jeigu nori gauti pranešimą apie naujus komentarus prie šio straipsnio. Adresas niekur nebus rodomas.

Siųsti komentarą
Vaikų grobimo sistemos "gerinimas" - gaisro gesinimas benzinu (1)
Algimantas Rusteika. Prasideda "skaidri" ir negailestinga kova už vaikų teisių apsaugos tarnybų teises ir munduro "skaidrumą"
ŠAKALIENĖS GAUJA skalbia savo mundurus, toliau kankindami ir tyčiodamiesi iš Kručinskų šeimos: motinai pareikštas dar vienas kaltinimas
Tokios gėdos Lietuva dar nematė! Kad Seimo narę reikėtų saugoti nuo jos rinkėjų - neregėtas cirkas (7)
Dėmesio! Šitie konservatoriai jau sulūžo - MUMS REIKIA NAUJŲ KONSERVATORIŲ!
Juodosios našlės - moterys iš kurių pagrobti vaikai
Dovilės Šakalienės apkaltai surinktų parašų įteikimas įvyko
Policija pradėjo saugoti Dovilę Šakalienę (6)
Korumpuota aferiste Rima Baškienė teigia klinikose gavusi paslaugas be eilės
Seimo vicepirmininkė R. Baškienė parsidavusi fašistams ar šiaip beprotė?
Ministras L. Kukuraitis teigia, kad VAIKŲ GROBIMO, KALINIMO ir PARDAVIMO sistema veikia puikiai, tik reikia daugiau pinigų, kad veiktų dar puikiau (1)
Užsakomoji TV3 "žurnalistika": kaip Dovilė Šakalienė idiote apsimetinėja - aš tokia gera, o manęs visi nekenčia!
Lietuvos valdžia sabotuoja derybas su mokytojais, teigia profesinės sąjungos vadovas
Dėl pasiekimų vaikų teisių gynimo srityje Lietuvą pasveikino net Švedijos karalienė
Šakalienės dėka Lietuvoje neįtikėtinai pagausėjo skundikų bei valdžios pačiulptukų, savo nepilnavertiškumo kompleksus bandančių kompensuoti grasinimais "pranešti vaikų teisėms"
LRTDELFI perspėja: susipriešinimas tampa grėsmingas
Komentaras: "Valdantiesiems tenka rinktis: nuosekli kova su girtavimu ar kapituliacija prieš stipraus alaus lobistus?"
Kristina Sulikienė. Atsakymas tiems, kas klausė "o kodėl iš Romų neatiminėjami vaikai?" (1)
Algimantas Lebionka. Melagei N.Putinaitei ir kitiems Sąjūdžio istorijos klastotojams
Tautai paskelbtas karas. Ginamės (1)
Peticiją prieš suplanuotą pederadą Vilniuje siutina ir erzina seksualinius Lietuvos iškrypėlius
Petras Gražulis. Dėl galimos Rusijos įtakos Lietuvos žiniasklaidoje nušviečiant D.Trumpo asmenį ir veiklą
"Trampo draugai" Lietuvoje atkalbės JAV prezidentą nuo draugystės su Putinu
Pasitvirtino blogiausios prognozės – S. Šedbaras niekšas ( pedofilijos byla ) (1)

VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI