"ŠPROTAI PRISILOJO": stambiausias Latvijos uostas Ventspilis lieka bedarbo

Autorius: Anno Šaltinis: https://cont.ws/@aleksanderzap... 2018-07-27 01:36:42, skaitė 1842, komentavo 3

Pirmas jau pajudėjo: be Rusijos tranzito Pribaltika virsta niekam nereikalingu užkampiu.

 

Tai, kas dabar vyksta su Pribaltikos ekonomika daugiau nei akivaizdžiai iliustruoja žinomą patarlę apie istorijos malūnus, kurie mala neskubėdami, tačiau nenumaldomai. Tai, kad regiono gerovės augimas po atskyrimo nuo TSRS buvo sąlygotas išimtinai tik tuo, kad išliko visa tarybinė infrastruktūra, pirmiausia logistiniai ryšiai, buvo kalbama seniai.

 

To neneigė netgi vietinis valdantysis "elitas". Tačiau tai kas vyksta jie traktavo iš savo savanaudiško politinio požiūrio į rusus kaip į tinginių ir girtuoklių tautą, naujose realijose susiklosčiusią schemą , kurios įveikti nesugebėjo. Tai sukūrė amžiną tokios situacijos egzistavimo jausmą.

 

Netgi Rusijos kontrsankcijos dėl maisto produktų Pribaltikos vyriausybėse buvo priimamos su mišriu, labiau teigiamas jausmu. Remdamosios tuo metu vyraujančia nuomone, kad Jevrosojūzas privalėjo būtinai joms kompensuoti visas "ekonominio karo su Rusija išlaidas". Tuo labiau, kad , sankcijų karas vienareikšmiškai mažino Maskvos ekonomines galimybes modernizuoti savo logistikos infrastruktūrą, vadinasi veikė ilgalaikio Pribaltikai naudingos padėties konservavimo naudai.

 

Tačiau greitai paaiškėjo, kad prognozės nepasiteisino. Rusija sugebėjo rasti pinigų ir techninių galimybių plėtoti Leningrado srities uosto infrastruktūrą ir pasistengė nukreipti ten savo užsienio prekybos apimtis, anksčiau vykusias per Latvijos ir Lietuvos uostus.

 

Ir štai nuo šio momento tų pačių istorijos malūnų nenumaldomumas pradėjo veikti prieš Pribaltiką. 2016 m., kada pasaulio ekonomika jau atsigavo po krizės ir demonstravo sėkmingą augimą, didžiausio regione Ventspilio uosto apyvarta sumažėjo 16,4%. Kitais metais nusėdo dar 23,8%. Šiuo metu iš devynių terminalų veikia tik du terminalai. Ir tie yra užkrauti maksimaliai tik pusę savo techninių galimybių.

Prireikė vos daugiau nei dviejų metų, kad procentinė tranzitinių pinigų kiekybės netektis pradėjo pasireikšti iš politinės vadavybės požiūrio. Tiesa, kol kas dar ne iš pirmosios linijos. Apie tikrus to kas vyksta mąstus ir priežastis kalba tik buvę valdininkai. Pavyzdžiui, buvęs ryšių ministras, o dabar Latvijos Respublikos parlamento deputatas Anris Matis tiesiogiai nurodė sąsają tarp nacionalinės ekonomikos krizės ir santykių su rytiniu kaimynu pablogėjimo. Visų pirma transporto sferoje. Tiesa, išvados iš to kol kas daromos tolimos realybei.

 

Visu pirma , "regioniniai pranašumai ir geografinė padėtis " yra aiškiai pervertinti. Pasak politinio "elito", Pribaltikos keliai ir uostai itin reikalingi ir ekonomiškai labiau naudingi tiek Europai, tiek Rusijai. Ir tik politiniai sunkumai trukdo jiems vėl sėkmingai realizuoti savo potencialą. Toks įspūdis, kad šių žmonių supratimas apie tarptautinės prekybos struktūrą yra Hanzos sąjungos, klestėjusios XIV ir XV a, rėmuose. To, kad nuo to laiko praėjo jau daugiau nei penki šimtai metų, ir pasaulis šiek tiek pasikeitė, jie, panašu į tai, iki šiol nesuvokia.

 

Antra, atsakingų už tokį rezultatą, jie vis dar ieško pašalėje. Nepaisant atviros rusofobiškos Latvijos valstybės politikos (nors ne tik jos, bet ir visų regiono respublikų visumoje) viso to kaltininku eks-ministras įvardija Jevrosojūzą. Jo nuomone, Jevrosojūzo struktūrose Latvija turi pernelyg nežymią įtaką bendros Europos politikos formavime, todėl ji tapo ne jos sukeltų procesų įkaite.

 

Taip gaunasi, kad Vilnius, Ryga ir Talinas yra vos ne pagrindiniai nukentėję, ir svarbiausia - nukentėję visiškai nekaltai. Į šį faktą Rusija , atseit, turėtų atsižvelgti ir suprasti, o laisvus prekybinius santykius su Latvija turėtu nedelsiant atkurti. Labai pageidautina, pirmiausia tranzitinių krovinių pervežimo srityje. Tai, kad pasaulis žymiai ir galutinai pasikeitė, ten taip pat suprasti nenori.

 

Tačiau vien jau tai, kad tai pareiškia oficialūs pareigūnai, yra geras ženklas. Jie praėjo neigimo ir agresyvaus pasipiktinimo fazę. Pamažu klausimas pereina į suvokimo fazę

 

Pribaltika niekada nesusigrąžins savo buvusios svarbos Rusijai. Pagrindiniai krovinių pervežimai yra nukreipiami tiesioginiais maršrutus iš Rusijos uostų į Vokietiją, Nyderlandus, Didžiąją Britaniją ir Prancūziją. Ventspilis ir Klaipėda prarado savo reikšmę Baltijos regione. O kartu su visu tuo neteko perspektyvų ir visą Pribaltikos ekonomika, kuri tapo nereikalinga tiek Rusijai, tiek ES. Tai suvokti bus labai nemalonu. Bet už viską gyvenime reikia mokėti. O rusofobija yra labai brangus malonumas. Daugeliui - tai išvis žlugdantis... Tačiau jie patys pasirinko savo kelią.