50 000 eurų ieškinys už pasisakymus apie šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užstatymo projektą

Autorius: Rasa Kalinauskaitė Šaltinis: http://alkas.lt/2018/08/02/50-... 2018-08-02 10:23:22, skaitė 498, komentavo 1

50 000 eurų ieškinys už pasisakymus apie šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užstatymo projektą

Rasa Kalinauskaitė | asmeninė nuotr.

Antradienį, liepos 31 d. nuo 11 val. verslo centre k29 (Konstitucijos pr. 29) – UAB „Lords LB“ surengė diskusiją, kurioje buvo aptariami jos planai užstatyti viešbučiu ir septynių(?) aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia.

Šiuo klausimu Vilniaus regioninės architektų tarybos liepos 12 d. yra pateikusi išvadą, kurioje apie pakoreguotą projektą rašoma: „Naujojo viešbučio užstatymo architektūrinės raiška liko nepakeista – viešbučio stambaus mastelio monolitiškas tūris yra stambiausias aplinkoje ir jo fasadų tūrinė – erdvinė kompozicija vis dar disonuoja su aplinka. 2. Naujoji komplekso versija vis dar stokoja vientisos architektūrinės raiškos.“ (Visą išvadą rasite čia.).

Asociacijos Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio narė Rasa Kalinauskaitė dalyvavo šioje diskusijoje ir savo feisbuko paskyroje išsamiai apie tai papasakojo:

„Vakar – diskusija dėl šv. Pilypo ir Jokūbo užstatymo, šiandien – 50 000 eurų ieškinys, kurį, kiek suprantu, pasirašė tas pats Marius Žemaitis, kuris UAB „Lords LB“ vardu pakvietė mane į diskusiją…

Taigi: vakar dalyvavau šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užstatymo projektą rengiančios UAB „Lords LB“ surengtoje diskusijoje – bet savo vietą „podiume“ užleidau dr. Rūtai Vitkauskienei, nes ji, nepaisant prašymų, ant tos pakylos pakviesta nebuvo, nors atsinešė svarbią kartografinę medžiagą ir jos, kaip mokslininkės, vertinimą būtina girdėti, nes projektuojama ne dykumoje, bet labai jautrioje istorinėje aplinkoje – o šiandien gavau „Lords LB“ priklausančios UAB „Orkela“ ieškinį, kuriuo reikalaujama iš manęs priteisti 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą už mano pasisakymus apie šį projektą, kuriuos paskelbiau facebooke, šioje savo paskyroje, grupėje „Kultūros pveldo draugai“, svetainėje Lietuvos.link, o taip pat mano parengtą Naglio Puteikio pranešimą spaudai apie rezoliuciją, kurią priėmė dalis 2018 m. gegužės 30 d. Seime įvykusio forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“ dalyvių (štai tas brangus pranešimas).

UAB „Orkela“ prašė areštuoti mano turtą, bet Vilniaus m. apylinkės teismas šį prašymą atmetė.

Ieškinyje UAB „Orkela“ prašo teismo pripažinti, kad tikrovės neatitinka ir jos dalykinę reputaciją pažeidžia informacija, kurią paskelbiau šiais dviem atvejais:

1. Čia iš minėto pranešimo spaudai: „Dėl agresyvios plėtros, nevaldomos korupcijos, kompetencijų stokos ir kitų priežasčių vyksta sistemingas kultūros paveldo vertybių naikinimas, tuo pat metu naikinant tautos ir vietos bendruomenių kultūrinę tapatybę, skurdinant visuomenės istorinę savivoką ir apribojant jos ateities galimybes, kaip prioritetą iškeliant siaurą merkantilinį interesą (šio proceso pavyzdžiai – daugiabučių namų statyba Vilniaus Misionierių ansamblyje, planai užstatyti viešbučiu ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, Kauno Vienybės aikštės, Ąžuolyno parko pertvarkymo projektai, kiti rezonansiniai projektai visoje Lietuvoje).“ – tik ieškinyje ši citata sutrumpinta, nukąsta dalis nuo Vienybės aikštės. Tai – fragmentas iš rezoliucijos, kurią pasirašė dalis minėto forumo dalyvių (štai tas tekstas).

2. O čia iš facebuko: „Dalinuosi reportažu nuo Lukiškių dominikonų vienuolyno – ekskavatorius rausia turbūt poros metrų gylio duobę, jos rausėjai aiškina, kad taip ruošiamasi archeologiniaims tyrimams, o archeologų vadovas p. Linas sako, kad filmuoti nieko negalima… Beje, toje vietoje, kur archeologai dirbo be ekskavatoriaus, mačiau atkastą kapą – juk nuo XVI a ten yra buvusios kapinės, uždarytos apie 1865 m. Nesu archeologė, nesiimu vertinti, bet ekskavatorinė archeologija tokioje vietoje palieka tokį pat nykų įspūdį, kaip ir planai užstatyti šv. Pilypą ir Jokūbą viešbučiu: (Būtų puiku, jeigu kas nors galėtų įvertinti, ar ten, kur rausiama technika, tikrai nebėra ko tirti rankomis… čia vaizdas iš toliau; čia pokalbis su ekskavatoriaus ir sunkvežimio vairuotojais; čia bandymas pasikalbėti su tyrimų vadovu; čia dar vaizdas“.

UAB „Orkela“ prašo teismo ne tik priteisti iš manęs 50 000 eurų ir bylinėjimosi išlaidas, bet ir įpareigoti „per vieną savaitę pasirinktoje žiniasklaidos priemonėje savo lėšomis ir be komentarų paskelbti“ jų parengtą aukščiau pacituotos informacijos paneigimą.

Vertinu šitą ieškinį kaip vadinamųjų strateginių bylų prieš visuomenės dalyvavimą atvejį – tokiais ieškiniais siekiama užčiaupti projektų kritikus, o geriausiai žinomas lietuviškas šito reiškinio pavyzdys yra ieškinys, kadaise iškeltas keturiems judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ nariams (apie tai daug rašyta, pvz. čia, psl. 11, „Bylos prieš visuomenės dalyvavimą jau Lietuvoje“).

Beje, vienas iš minėtos forumo „Ką daryti, kad išsaugotume paveldą“ rezoliucijos prašymų, adresuotų Seimo Kultūros komitetui, yra skirtas būtent tokiems ieškiniams: „3.2. inicijuoti įstatymų pakeitimus, kurie numatytų draudimą persekioti visuomenę už tai, kad ji inicijuoja viešojo intereso gynimą aplinkos ir paveldo srityje, keliant nepagrįstus materialinio pobūdžio ieškinius (vadinamuosius strateginius ieškinius prieš visuomenės dalyvavimą), arba rasti kitus teisėtus būdus apsaugoti visuomenę nuo tokio antikonstitucinio persekiojimo.“

Taip pat manau, kad šiuo ieškiniu UAB „Orkela“ kėsinasi nepagrįstai apriboti konstitucinę mano teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Nes tai, ką prašoma paneigti, yra mano nuomonė ir klausimai, kuriuos turiu teisę kelti.

Įdomu ir tai, kad ieškinyje man priskiriamos įspūdingos kenkimo galios: „Toks atsakovės piešiamas Ieškovo įvaizdis potencialių ir net esamų investuotojų akyse menkina pasitikėjimą Ieškovu, o tai tiesiogiai daro įtaką investuotojų ir su jais ateinančių investicijų mažėjimui – mažėja fondo portfelio dydis, apribojamos investavimo galimybės ir taip sukeliamas neigiamas poveikis ieškovo veiklai. Taip pat Atsakovės teiginiai neabejotinai neigiamai veikia ir Ieškovo santykius su valstybinėmis institucijomis“.

Nežinau, kokie buvo ir kaip pasikeitė ieškovo „santykiai“ su tomis institucijomis, bet manau, kad čia visai ne „santykių“ problemos, o klausimas, kaip institucijos vykdo joms patikėtas funkcijas, tarp jų ir pareigą užtikrinti paveldo išsaugojimą. Sprendimą panaikinti anksčiau išduotas projektavimo sąlygas ir KPD Vilniaus skyriaus suderintus projektinius pasiūlymus KPD priėmė remdamasis ne mano nuomonėmis, bet savo sudarytos laikinosios komisijos išvadomis, pvz., kad detaliojo plano 2017 m. korektūros sprendiniuose neatsižvelgta į Naujamiesčio vertingąsias savybes ir įgyvendinant projektą jos būtų pažeistos – siluetas nuo Neries dešiniojo kranto ir perspektyvos nuo gretimų gatvių, žr. čia. Taip pat nuspręsta patikslinti komplekso vertingąsias savybes – todėl yra vilties, kad bus įteisinta ansamblio kaip visumos apsauga, nes sąlygas jo užstatymui sudarė istoriškai nepagrįstas jo suskaidymas (tai mano NUOMONĖ, grindžiama dr. R. Vitkauskienės parodyta kartografine medžiaga ir jos vertinimu, kurį vakar girdėjome UAB „Lords LB“ surengtoje diskusijoje; 15min.lt pacitavo dalį jos pasisakymo. Džiaugiuosi, kad KPD atsibudo, gaila, kad taip vėlai, ir manau, kad būtų svarbu išsiaiškinti – kodėl taip vėlai.

Prašymas p. Mariui Žemaičiui: gal galėtumėte paskelbti filmuotą medžiagą iš vakarykštės diskusijos? Manyčiau, kad joje nuskambėję specialistų – architektų ir dailės istorikų – pasisakymai yra labai svarūs ir būtų puiku, jei sudarytumėte galimybę juos išgirsti ir platesnei visuomenei, kuri neturėjo galimybės ateiti į renginį, tuo labiau, kad dabar pats atostogų įkarštis. Salėje buvo keli diskusiją filmavę žmonės, tad medžiagą turbūt turite. Klausimas: kodėl, kviesdamas į diskusiją, nepasakėte, kad man iškėlėte ieškinį, ir kodėl kvietėte, jei manote, kad skleidžiu netiesą ir žeminu Jūsų įmonės reputaciją? Nes apėmė nejauki nuojauta, kad kvietėte, norėdamas tą ieškinį papildyti, o jau buvau bemananti, kad nuoširdžiai norite išgirsti visus argumentus. O čia pastaba, prevencinio pobūdžio: visi vertinimai ir nuomonės, kuriuos surašiau šitoje žinutėje, yra mano subjektyvūs vertinimai ir nuomonės, kuriuos turėti ir reikšti teisę man suteikia Lietuvos Konstitucija, todėl už tai nederėtų kelti ieškinių.“

Projektą vykdo „Lords LB Asset Management“ investicinio fondo „Lords LB Special Fund IV“ valdoma bendrovė „Orkela“. Investicijos į kompleksą turėtų siekti 45 mln. Eur. 

Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia | youtube.com nuotr.
Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia | youtube.com nuotr.

Kultūros paveldo departamentas  (KPD) šiuo klausimu:

Š. m. liepos 24 d. vyko Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomas Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo klausimas. Po ilgų svarstymų buvo nutarta šių objektų vertingųjų savybių tikslinimo klausimą atidėti, nes trūksta tikslesnių istorinių duomenų.

Vertinimo taryba svarstė Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį papildyti naujomis dalimis, kurios šiuo metu yra Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso dalys bei patikslinti ansamblio teritorijos ribas. Taip pat buvo svarstoma naujoms ansamblio dalims suteikti ne žemesnį kaip regioninio reikšmingumo lygmenį.

Vertinimo tarybos nariai nusprendė šio klausimo svarstymą atidėti iki rudens, iki sekančio Vertinimo tarybos posėdžio rugsėjo mėnesį, nes rugpjūčio mėnesį Vertinimo taryba atostogaus. Pagrindinė priežastis – trūksta istorinės medžiagos bei tikslesnių datų, kada pastatai buvo statyti. Taip pat reikalinga teritorijos raidos analizė, leidžianti spręsti apie teritorijoje buvusius užstatymus ir jų ryšį su dabartiniais pastatais.