Būsimo Lietuvos prezidento vardas rūke, kurį sukuria valdantieji

Autorius: Vladimiras Matvejevas Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2018-08-02 17:53:59, skaitė 329, komentavo 0

Jauniausias Lietuvos Vyriausybėje 27 metų amžiaus ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pareiškė, kad kandidatu ateinančiuose prezidento rinkimuose iš didžiausios valdančiosios partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos — greičiausiai bus ministras pirmininkas Saulius Skvernelis

Nieko naujo iš Lietuvos didžiausios valdančiosios partijos stovyklos, atrodo,  nesuskambėjo. Be to, pareiškimą padarė ne partijos korifėjus, o jauniausias ministras, kuriam net ir trisdešimt metų dar nesukako.

"Buvo partijos suvažiavimas. Žmonės turėjo galimybę apsikeisti nuomonėmis. Be abejo, viduje jaučiamas dabartinio premjero palaikymas. Bet pirmiausia premjeras pats turėtų apsispręsti ir paskelbti apie savo sprendimą. O partijos viduje daugiau kažkokių save identifikavusių kandidatų, turinčių ambiciją galimai kelti savo kandidatūrą, aš bent jau negirdžiu", — interviu "Žinių radijui" pasakė Sinkevičius.

Ar jaunas politikas turi teisę daryti lemtingas valstybei išvadas? Vargu. Juk Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis tyli. O pats premjeras Skvernelis tik miglotai daro užuominą, kad jis gal ir taps kandidatu į prezidentus.

2014 metais Dalia Grybauskaitė iki paskutinio galimo termino — vasario pradžios — neatskleidė, ar balotiruosis į naują kadenciją. Ir tai nepaisant to, kad tuo metu Lietuvoje nebuvo alternatyvaus kandidato, galinčio konkuruoti su Grybauskaite.

Šiandien, likus devyniems mėnesiams iki rinkimų, jau susiformavo galimų Prezidento rūmuose apsigyvenimo 2019 metais kandidatų branduolys. Iš devynių pažymėtų kandidatų tik Petras Auštrevičius gavo savo partijos — Lietuvos liberalų sąjungos — paramą. Visi kiti kandidatai balotiruojasi savarankiškai. Daugelis jų kol kas tik žodžiais pasirengę kovoti už prezidento fotelį. Ir reitingų lyderis — ekonomistas Gitanas Nausėda, kuriam žiniasklaida pranašauja prezidento postą, iki šiol tyli. Vis dėlto reitingais, kurie periodiškai atsirado žiniasklaidoje, nėra ypatingo pasitikėjimo.

Gitanas Nausėda, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paeiliui keičiasi pozicijomis šių reitingų viršūnėje. Skirtumas tarp jų yra apklausų paklaidos ribose. Ir jei metų pradžioje Skvernelis pirmavo reitinge, šiandien jis užima ketvirtą vietą.

Tačiau nereikia pamiršti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri iškėlė Skvernėlį į premjero postą, šiandien yra didžiausia valdančioji partija. Šios partijos rankose yra beveik visi administraciniai resursai. O protestuojantis elektoratas, kuris atidavė valdžią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai 2016 metais, kad įpykdytų konservatorius ir socialdemokratus, vėl pasiruošęs balsuoti už "valstiečių" kandidatą.

Šis kandidatas, greičiausiai, ir bus pagrindinis pretendentas į prezidento postą. Ir ne faktas, kad tai bus Skvernelis.

Teoriškai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gali surengti savo suvažiavimą, likus porai dienų iki kandidatų į prezidento postą registracijos pabaigos ir vietoje Skvernelio paskirti… tą patį Karbauskį. O iki to laiko Karbauskis rinksis rinkėjų taškus naujo Parlamento tyrimo tema dėl galimos politinės korupcijos konservatorių ir socialdemokratų valdymo metu.

Šiandien Karbauskis yra šešėlyje. Ten jis nuėjo po pirmųjų konservatorių išpuolių Seimo kadencijos pradžioje. Ar prisimenate Gretos Kildišienės kailinius, automobilį ir rojalį koncertams Seime?

Tiesa, konservatoriai — patyrę žmonės slaptose intrigose, o Tėvelio (Vytauto Landsbergio — Sputnik) portfelyje yra daug įdomių medžiagų, galinčių paskandinti didelį Lietuvos politiką. Kol kas iš šio portfelio buvo paimtos medžiagos apie didžiausią verslininko Ramūno Karbauskio aktyvą — įmonę "Agrokoncernas". Turbūt, arčiau rinkimų visuomenei bus pristatytos ir kitos pikantiškos detalės iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių gyvenimo ir paties partijos pirmininko gyvenimo ir verslo.

Kokias kortas kaip atsaką dės Karbauskis? Jomis jis tikisi papirkti, pasirausęs malkų krūvoje, kurią sumaišė konservatoriai ir socialdemokratai, pakaitomis valdę Lietuvą naujausiosios istorijos ketvirtį amžiaus. Įstatymo projektą dėl parlamentinio tyrimo dėl galimų korupcijos faktų per laikotarpį nuo 2008 iki 2016 metų pradžios Karbauskis jau užregistravo Seimo kanceliarijoje. Ir jei šis tyrimas prasidės ir bus sėkmingas, tada "valstiečių" lyderis turės realų šansą įtraukti savo pavardę į kandidatų į prezidentus 2019 metų rinkimuose sąrašą.

O kol kas politologai ir apžvalgininkai tebeburia iš kavos tirščių ir dėlioja pasjansą iš dešimties valetų ir damų. Tūzai kol kas nėra matomi. Jie paaiškės po oficialios priešrinkiminių lenktynių pradžios.

Tvirtai šiandien galima pasakyti tik apie tai, kad prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 metų gegužės mėnesį. Juose dalyvaus kandidatai iš politinių partijų ir savarankiški kandidatai, kurie įneš įkeitimą (apie 3,5 tūkst. eurų) ir surinks savo paramai bent 20 tūkstančių rinkėjų parašų.

Tiesa, jei iki to laiko Lietuvoje neatsiras neįveikiama politinė jėga ir "rusai nepuls" — šitai nuolat tvirtina beveik visi šiuo metu apibrėžti kandidatai į Lietuvos prezidento postą.