Atgimstanti baltųjų rasės išskirtinumo teorija
Autorius: Niekarimta.ga Šaltinis: http://niekarimta.ga/atgimstan... 2018-08-12 14:32:32, skaitė 841, komentavo 9
Kas lemia šio anti mokslo atgimimą? Atsakymas po nosimi, tai masinė migracija iš Afrikos ir Azijos, kai atbėgėliai vietinius muša, žudo, prievartauja. Itin didžiulė jų bedarbystė, na ir eilė jų kultūrų skirtinumų nuo Europos žmonių. Ko čia jie bėga? Kai kas ten sukėrė karus, kai kas leidžiasi juos be jokio saiko, manydami, kad bus darbo jėga. Na, bet ne apie tai čia visai.
Pats rasizmas yra senas kaip gyvybė. Kol žmonės gyveno negausiomis grupėmis, galima sakyti rasizmo nebūdavo, na iš vienos didelės grupės iškyla ne vienas, o du, ar trys lyderiai, susipeša ir išsiskirsto. Žmonių daugėjant, susitikdavo kartas nuo karto beklajodami visiškai jau svetimą drupę, gentį. Tie kiek kitaip atrodė, kiek kitaip kailius nešiojo nei tie. Kalbos jau per amžius atsirasdavo kitokios, nebesusikalbėdavo. Aišku, kad tokios konkuruojančios gentys ir vieni kitų nesuprantantys susipešdavo, o bado metais iš abiejų pusių praradus daug gentainių, apsijungdabo ir gimdavo nauja kultūrikė su nauja kalba, sumišusiais papročiais.
Antai dar prieš daugiau nei pusšimtį metų antropologas apsilankęs kažkokiame pasaulio užkaboryje klausinėjo vietinių, ką tie valgo. Išvardino, kad driežus, gyvates, šernus, beždžiones, žuvis ir retkarčiais mulumulu. O kas tie tokie per gyviai? Aiškinosi ilgai, kol suprato, kad žmones, kurie gyvena už poros dešimčių kilometrų, ten jau kiek kita laukinių žmonių kultūra. Kalba visai kitokia, kitokie namai, papuošalai. Žodžiu, jiems anie nebuvo žmonės, nes kvaili, nemoka jų kalbos, o ir net negali išmokti. Jei negali suprasti, reiškia jie yra valgomi gyvūnai žemesnė rūšis, arba visiškai kita deždžionių rūšis. Štai čia atėj antropologui į galvą mintis, kad mes baltieji manom, kad jie yra kažkokie neišsivystę. Bet esmė yra kultūrose, kurie pasukę skirtingais evoliuciniais takeliais.
Visais laikais žmonės kariavo dėl maisto, naikino gentainius, kad pasiteisintų, kad jie prastesni už mus. Atrodytų ir krikščionybė atėjo su progresyvesniu mąstymų, kad visi žmonės vieno Dievo kūriniai ir reikia būti mielaširdingais, bet ir čia buvo neapsieita be rasizmo. Mūsų tikėjimas yra geresnis už jūsų, o dar ir ta juoda oda primena ne žmogų, o beždžionę.
Atėjo Hitleris valdžion, na, atrodytų, kad žydai, slavai balti, ko čia prikibti. Reikėjo priežasties ir rado. Po Antrojo pasaulinio karo, kiek aprimo rasistinių teorijų bumas. Tarp mokslininkų, nes buvo kiek rimtesnių darbų, bet visvien išliko dar daug mokslo šulų bandančių įrodyti, kad laukiniai žmonės yra žemesnio intelekto. Tai žmonijos atsilikusios šakos, kurios gali išnykti, nes baltųjų rasė yra labiausiai pažengusi, nes koks mokslas, raštas, fizika, chemija, matematika. Technika kaip išvystyta, o tie su lankais ir strėlėmis.
Nuvyksta australas psichologas pas aborigenus ir duoda spręsti baltiesiems skirtą intelekto koeficiento nustatymo užduotis. Surinko visi mažus balus, kaip vaikai. Jau kaip ir žadėjo paskelbti sensacigą mokslinį pranešimą, kai netyčia vienas fizikos, matematikos mokslų daktaras keliaudamas savo lėktuvėliu nukrito pas bušmenus į dykumą. Sunkiai susižalojo, jau manė, kad mirs, nes pritrūko vandens. Čia netyčia jį rado vietiniai laukiniai ir išslaugė. Per tą laiką pramoko kalbos, o kol mokėsi kalbos ir sveiko, stebėjo kaip nuostabiai jie iš nieko susimeistrauja lankus, strėles. Randa vandenį, kažkaip randa reikalingas šaknis, suseka žvėris pagal nematomas pėdas. Mokslininką bandė mokyti skaityti gamtos ženklus. Kažkiek pramoko, bet tik itin paviršutiniškai. Bet ką jis suprato, kad šie bušmenai jau turi savo raštą, tai civilizuotiems žmonėms nematomą raštą.
Grįžęs namo, surinko įvairiausių sričių mokslo kolegas ir metams išvyko tyrinėti naujai netyčią atrasto senovinio pasaulio. Gamtos mokslo specialistai rado sau „neartų“ dirvonų. Rado naujų nežinomų augalų ir gyvūnų rūšių. Jų nerado anksčiau, nes nežinojo, kad po žeme jie gyvena ir dėl sausrų niekada neauga žemės paviršiuje. Labai padėjo zoologams ir tai, kad bušmenai itin daug žinojo apie daugelio gyvūnų elgseną. Tie patys intelekto tyrėjai pabuvę ne pusdienį, ar savaitę, pamatė, kad bušmenų žinių bagažas yra itin ir itin platus. Paskaičiavo kažkaip jų žinių vidurkį ir suprato, kad žinių kiekis pas juos yra daug didesnis ir platesnio spektro nei pas civilizuotus žmones. Bandė rasti silpnapročių, bet nelabai rado, nes tiesiog atsilikusesnio intelekto vaikai mirdavo nesulaukę brandos amžiaus dėl elementarių klaidų. Sakykime neišmoko iš tėvų, kad ta gyvatė yra nuodinga, ją ėmė plikomis rankomis, įgėlė ir mirė, o tėvai mokė, kad neimk. Kitas per drąsus ėmė gyvatę , įgėlė, mirė. Žodžiu, natūrali atranka jų visuomenę padariusi yra tikrai stiprią.
Bušmenus kelis atsivežė į svečius. Parodyti mokslo visuomenei, bei šiaip žiopliams. Aišku, norėjo pamatyti kaip jausis civilizacijoje. Po kelių savičių bušmenai ėmė sirgti neaiškiomis ligomis. Kaip vėliau pastebėjo, jie pakliuvę į visiškai nesuvokiamą aplinką sutriko psichika. Atrodytu kaip tai galėjo nutikti, gi maitino geriausiai, jais rūpinosi. Nepaliko vienų. Bet va. Jiems nepatiko miestų triukšmas, žmonių gausa, miestų užterštumas, o labiausiai sargdino juos ilgos monotoniškos demonstracinės paskaitos, kai reikėjo kažką gaminti, daryti, daryti. Ilgos darbo valando. Arba galima pavadinti – ėjimas į darbą.
Mūsų neo rasistus pagimdė globalistinė politika. Politikai elgiasi kaip drambliai krištolo parduotuvėje. Jie nesupranta, kad griauti atskiras kultūras ir iš jos daryti mišrainės negalima.
Iki 19 a. vidurio ekvatorinė centro Afrika gyveno savu ritmu. Kažkiek auginosi sau produktų. Žemdirbystė buvo mūsų akimis menkai išvystyta, nes jiems nereikėjo. Naminius galvijus naudojo daugiausiai ne mėsai, o pieno produktams. Toji pati ekvatorinė Afrika yra savaninė, tai mėsai galvijų auginti nereikėjo. Pigiau ir taupiau buvo nueiti susimedžioti žvėrį. Tam, kad žvėrienos būtų daugiau, mažino stambių plėšrūnų populiaciją.
Čia atėjo baltasis žmogus ir beatodairiškai ėmė medžioti šautuvais laukinius gyvūnus. Šiaip pramogai. Atvykę baltieji rado rojaus kampelį. Tuomečiai aborigenai dirbo ne daugiau keturių valandų. Maitinosi daug geriau nei statistiniai vakariešiai, o ir apskritai beveik visas pasaulis. Baltieji žmonės buvo iki tiek kvaili, kad išnaikino laukinius gyvūnus, po ko užveisė naminius, kuriuos reikėjo jau ir prižiūrėti. Aišku, kad kilo didžiulis badas, žinoma ir kilo sukilimai. Žuvo nemažai baltųjų. Iki dabar Afrika yra badaujanti, nes kažkas nepagalvojęs nešė savo išmintį. Nešė savo išskirtinio žmogaus civilizaciją. Iš Afrikos skausmo kažkiek praturtėjo Vakarų Europa, bet ar ilgam? Į ką Europa dabar virsta ir pavirto? Dar nepavirto, bet pavirs į kažką tokio, kas jau rodo, kad nė kiek tie baltieji nėra išmintingesni. Gi globalusis pasaulis griauna visą Europą. Daro ją griūvančia senovės Romos imperija.
Mokslininkai seniausiai suprato, kad nėra aukštesnės rasės, nėra žemesnės. Politikai elgiasi kaip patys elementariausi rasistai, nes kur nėra demokratijos, ją ten reikia nešti, nors suprantame visi, kad ne dėl demokratijos nešimo pastarieji karai, o viskas yra dėl pinigo.
Buitiniai rasistai jie yra pavojingi fanatikai. Na, bet kurios rūšies fanatikas yra pavojingas. Fanatikas gyvena įsitikinimu, kad yra taip ir ne kitaip. Net neprileidžia nė minties, kad gali kartais ir suklysti. Kur įsivyrauja neklystamumo sindromas – lauk bėdos, ar net katastrofos. Jei fanatiškai įsitikintų architektas, kad nereikia jokių matematikinių ir fizikinių skaičiavimų statant tiltą – ką gautume? Visi žinote pasekmes. Tai čia ir su politiniais fanatikais yra taip. Neišmanantys kitokių kultūrų, nekiškite nagų prie jų, nes ateityje atsilieps. Ta tolima ateitis jau tampa pamažu dabartimi. Na ir kur čia tas balto žmogaus išskirtinumas, protigumas?
Buitiniai rasistai aiškina ir tokias teorijas, sakydami, ko tie juodaodžiai per šimtmečius JAV taip ir netapo civilizuotais? Tarp jų didžiausias nusikalstamumas, nedarbas ir kitos nuodėmės?… Teisingai. Rasizmas egzistavo dar ir 1960 metais. Kitas dalykas, kad ir tapo jau kaip ir prieinamas jiems mokslas, bet jis nėra toks kokybiškas, nes yra vaikai iš skurdžių šeimų. Kaip žinome, kur skurdas, ten ir smurtas. O psichologiškai traumuoti žmonės gyvenime mažiau pasiekia. Tai ir eina iš kartos į kartą. Pažiūrėkime į alkoholikų šeimas. Nuo amžių pareina jų gimine tas visokeriopas skurdas. Gal mieli buitiniai rasistai susimąstykime, kad šaknys yra kitur. Ir labai jau visiškai kitur.
O kas dėl civilizacijos: ar tikrai žmonija yra civilizuota? Civilizuota būtų galima vadinti, kai nebebus kariaujama, nebebus masiškai apgaudinėjamos valstybės, žmonių grupės kitų grupių. Kai dings melas, apgavystė. Bus kvailybei laiku užkertamas kelias, kad neadekvatus negalėtų užimti tokių postų kaip dabar matome Lietuvoje ir pasaulyje. O iki civilizacijos mes dar nepriėjome. Tik link jos einame.