Atgimstanti baltųjų rasės išskirtinumo teorija

Autorius: Niekarimta.ga Šaltinis: http://niekarimta.ga/atgimstan... 2018-08-12 14:32:32, skaitė 831, komentavo 9

Kas  lemia šio anti mokslo atgimimą? Atsakymas po nosimi, tai masinė  migracija iš Afrikos ir Azijos, kai  atbėgėliai vietinius  muša, žudo, prievartauja. Itin didžiulė   jų  bedarbystė, na ir eilė  jų  kultūrų skirtinumų nuo  Europos žmonių. Ko čia jie bėga? Kai kas ten sukėrė  karus, kai kas leidžiasi juos be jokio saiko, manydami, kad bus darbo jėga. Na, bet  ne apie tai čia visai.

Pats  rasizmas yra senas kaip  gyvybė. Kol žmonės gyveno  negausiomis grupėmis, galima sakyti rasizmo nebūdavo, na  iš vienos didelės grupės  iškyla ne vienas, o du, ar trys lyderiai, susipeša ir išsiskirsto. Žmonių daugėjant, susitikdavo  kartas nuo karto  beklajodami visiškai   jau svetimą  drupę, gentį. Tie  kiek kitaip atrodė, kiek kitaip kailius nešiojo nei tie. Kalbos jau  per amžius  atsirasdavo kitokios, nebesusikalbėdavo. Aišku, kad tokios konkuruojančios gentys ir vieni kitų nesuprantantys susipešdavo, o  bado  metais  iš abiejų pusių praradus daug  gentainių, apsijungdabo ir gimdavo nauja  kultūrikė su nauja kalba, sumišusiais papročiais.

Antai dar prieš daugiau nei pusšimtį metų  antropologas apsilankęs kažkokiame  pasaulio  užkaboryje klausinėjo vietinių, ką tie  valgo.  Išvardino, kad driežus, gyvates, šernus, beždžiones, žuvis ir retkarčiais  mulumulu. O kas tie tokie per gyviai? Aiškinosi ilgai, kol suprato, kad žmones, kurie gyvena už poros dešimčių kilometrų, ten jau kiek kita  laukinių žmonių kultūra. Kalba visai kitokia, kitokie namai, papuošalai. Žodžiu, jiems anie nebuvo žmonės, nes kvaili, nemoka  jų kalbos, o ir net negali išmokti. Jei negali suprasti, reiškia jie yra  valgomi  gyvūnai žemesnė rūšis, arba  visiškai  kita deždžionių rūšis. Štai čia  atėj  antropologui į galvą mintis, kad mes baltieji manom, kad jie yra kažkokie  neišsivystę. Bet esmė yra kultūrose, kurie  pasukę skirtingais  evoliuciniais takeliais.

Visais laikais  žmonės kariavo dėl maisto, naikino gentainius, kad pasiteisintų, kad  jie prastesni už mus. Atrodytų ir krikščionybė atėjo su progresyvesniu mąstymų, kad visi  žmonės vieno Dievo kūriniai ir  reikia būti mielaširdingais, bet ir čia buvo  neapsieita be rasizmo. Mūsų tikėjimas yra geresnis už jūsų, o dar ir ta juoda oda primena ne žmogų, o  beždžionę.

Atėjo Hitleris  valdžion, na, atrodytų, kad žydai, slavai balti, ko  čia prikibti.  Reikėjo priežasties ir  rado. Po Antrojo pasaulinio karo, kiek aprimo rasistinių teorijų bumas. Tarp  mokslininkų, nes buvo kiek  rimtesnių darbų, bet visvien išliko dar daug mokslo šulų bandančių įrodyti, kad laukiniai žmonės yra  žemesnio intelekto. Tai  žmonijos  atsilikusios šakos, kurios  gali išnykti, nes  baltųjų rasė yra labiausiai pažengusi, nes koks mokslas, raštas, fizika, chemija, matematika.  Technika kaip išvystyta, o tie   su lankais ir strėlėmis.

Nuvyksta australas  psichologas pas aborigenus ir  duoda  spręsti  baltiesiems skirtą  intelekto koeficiento nustatymo užduotis. Surinko  visi mažus balus, kaip vaikai.  Jau kaip ir  žadėjo paskelbti sensacigą mokslinį pranešimą, kai  netyčia vienas  fizikos, matematikos mokslų daktaras keliaudamas  savo lėktuvėliu nukrito pas bušmenus į dykumą. Sunkiai susižalojo, jau  manė, kad mirs, nes pritrūko vandens. Čia netyčia jį rado vietiniai laukiniai ir išslaugė. Per tą laiką pramoko  kalbos, o kol mokėsi kalbos ir sveiko, stebėjo kaip nuostabiai jie  iš nieko susimeistrauja lankus, strėles. Randa vandenį, kažkaip randa reikalingas šaknis, suseka žvėris pagal nematomas pėdas. Mokslininką bandė mokyti skaityti gamtos  ženklus.  Kažkiek pramoko, bet  tik itin paviršutiniškai. Bet ką jis suprato, kad šie  bušmenai jau turi savo raštą, tai  civilizuotiems žmonėms  nematomą raštą.

Grįžęs namo, surinko  įvairiausių sričių  mokslo kolegas ir  metams išvyko tyrinėti naujai netyčią atrasto  senovinio pasaulio. Gamtos  mokslo specialistai  rado sau  „neartų“ dirvonų. Rado  naujų  nežinomų augalų ir gyvūnų rūšių.  Jų  nerado anksčiau, nes  nežinojo, kad po žeme jie gyvena ir dėl  sausrų niekada   neauga  žemės  paviršiuje. Labai padėjo  zoologams ir tai, kad bušmenai itin daug žinojo apie  daugelio gyvūnų elgseną.  Tie patys  intelekto tyrėjai  pabuvę ne pusdienį, ar savaitę, pamatė, kad  bušmenų  žinių bagažas yra  itin ir itin platus.  Paskaičiavo kažkaip jų žinių vidurkį ir suprato, kad  žinių  kiekis pas juos yra daug didesnis ir platesnio spektro nei pas civilizuotus žmones. Bandė rasti  silpnapročių, bet nelabai rado, nes tiesiog atsilikusesnio  intelekto  vaikai mirdavo  nesulaukę brandos amžiaus dėl  elementarių klaidų. Sakykime neišmoko iš tėvų, kad ta gyvatė  yra nuodinga, ją  ėmė plikomis rankomis, įgėlė ir mirė, o tėvai mokė, kad  neimk. Kitas  per drąsus ėmė  gyvatę , įgėlė, mirė. Žodžiu, natūrali atranka  jų  visuomenę padariusi yra  tikrai  stiprią.

Bušmenus kelis  atsivežė  į svečius. Parodyti mokslo visuomenei, bei  šiaip žiopliams. Aišku, norėjo pamatyti kaip  jausis civilizacijoje. Po  kelių savičių bušmenai  ėmė sirgti neaiškiomis ligomis. Kaip vėliau pastebėjo, jie pakliuvę į visiškai nesuvokiamą aplinką sutriko psichika. Atrodytu kaip tai galėjo nutikti, gi maitino geriausiai, jais rūpinosi. Nepaliko vienų.  Bet va. Jiems  nepatiko  miestų triukšmas, žmonių gausa,  miestų užterštumas, o labiausiai sargdino juos  ilgos monotoniškos  demonstracinės  paskaitos, kai   reikėjo kažką  gaminti, daryti, daryti. Ilgos darbo valando. Arba galima pavadinti – ėjimas į darbą.

Mūsų neo rasistus pagimdė  globalistinė  politika. Politikai  elgiasi kaip drambliai  krištolo parduotuvėje.  Jie  nesupranta, kad griauti  atskiras kultūras ir iš jos daryti mišrainės   negalima.

Iki 19 a. vidurio ekvatorinė centro Afrika gyveno savu ritmu. Kažkiek  auginosi  sau produktų. Žemdirbystė  buvo mūsų akimis menkai išvystyta, nes jiems nereikėjo. Naminius galvijus  naudojo daugiausiai ne mėsai, o pieno produktams. Toji pati  ekvatorinė Afrika yra  savaninė, tai  mėsai galvijų auginti nereikėjo.  Pigiau ir taupiau buvo nueiti susimedžioti žvėrį. Tam, kad  žvėrienos būtų daugiau,  mažino stambių plėšrūnų populiaciją.

Čia atėjo baltasis žmogus ir beatodairiškai ėmė  medžioti šautuvais  laukinius gyvūnus. Šiaip pramogai.  Atvykę baltieji rado rojaus kampelį. Tuomečiai aborigenai dirbo ne daugiau  keturių valandų. Maitinosi daug geriau nei  statistiniai vakariešiai, o ir apskritai beveik visas pasaulis. Baltieji žmonės buvo iki tiek kvaili, kad išnaikino laukinius gyvūnus, po ko užveisė naminius, kuriuos reikėjo jau ir prižiūrėti. Aišku, kad kilo didžiulis badas, žinoma ir kilo  sukilimai. Žuvo nemažai baltųjų. Iki dabar  Afrika  yra badaujanti, nes  kažkas nepagalvojęs nešė savo išmintį. Nešė savo  išskirtinio žmogaus civilizaciją.  Iš Afrikos skausmo kažkiek praturtėjo Vakarų Europa, bet ar ilgam? Į ką  Europa dabar virsta ir pavirto? Dar nepavirto, bet  pavirs į kažką tokio, kas  jau rodo,  kad  nė kiek  tie baltieji nėra išmintingesni. Gi  globalusis pasaulis griauna visą Europą.  Daro ją griūvančia  senovės Romos imperija.

Mokslininkai seniausiai suprato, kad nėra  aukštesnės rasės, nėra žemesnės. Politikai elgiasi  kaip patys  elementariausi rasistai, nes kur nėra demokratijos, ją ten reikia nešti, nors suprantame visi, kad ne dėl demokratijos nešimo pastarieji karai, o viskas yra dėl pinigo.

Buitiniai rasistai jie yra pavojingi fanatikai.  Na, bet kurios rūšies fanatikas yra pavojingas. Fanatikas  gyvena įsitikinimu, kad yra taip ir ne kitaip. Net neprileidžia nė minties, kad gali kartais ir suklysti. Kur įsivyrauja neklystamumo sindromas – lauk bėdos, ar net katastrofos. Jei  fanatiškai įsitikintų architektas, kad nereikia jokių  matematikinių ir fizikinių skaičiavimų statant tiltą – ką gautume? Visi žinote pasekmes. Tai čia ir su politiniais fanatikais yra taip. Neišmanantys  kitokių kultūrų, nekiškite nagų prie jų, nes ateityje atsilieps.  Ta tolima ateitis  jau tampa pamažu dabartimi. Na ir kur čia tas balto žmogaus išskirtinumas, protigumas?

Buitiniai rasistai aiškina ir tokias  teorijas, sakydami, ko tie juodaodžiai  per šimtmečius  JAV  taip ir netapo civilizuotais? Tarp jų didžiausias nusikalstamumas, nedarbas ir  kitos nuodėmės?… Teisingai.  Rasizmas egzistavo dar ir 1960 metais. Kitas dalykas, kad ir tapo jau kaip ir prieinamas jiems mokslas, bet jis  nėra toks kokybiškas, nes yra  vaikai iš  skurdžių šeimų.  Kaip žinome, kur skurdas, ten ir smurtas. O psichologiškai traumuoti žmonės  gyvenime mažiau pasiekia. Tai ir  eina iš kartos į kartą. Pažiūrėkime į  alkoholikų šeimas.  Nuo amžių pareina  jų  gimine tas visokeriopas skurdas. Gal mieli  buitiniai rasistai susimąstykime, kad  šaknys yra kitur. Ir labai jau  visiškai kitur.

O kas dėl civilizacijos: ar tikrai žmonija  yra civilizuota? Civilizuota  būtų galima vadinti, kai  nebebus kariaujama, nebebus  masiškai apgaudinėjamos valstybės, žmonių grupės kitų grupių.  Kai  dings melas, apgavystė. Bus  kvailybei laiku užkertamas kelias, kad  neadekvatus negalėtų užimti  tokių postų kaip dabar matome Lietuvoje ir  pasaulyje. O iki civilizacijos  mes dar nepriėjome. Tik link jos einame.