O vietinės savivaldos kaip nebuvo, taip ir nėra

Autorius: Antanas Miškinis Šaltinis: https://krantai.blogspot.com/2... 2018-09-03 21:45:27, skaitė 507, komentavo 2

O vietinės savivaldos kaip nebuvo, taip ir nėra

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko V. Kurpuveso pranešimas 2011 m. birželio 29 d. 

100 Seimo narių teikia Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisas, leisiančias savivaldybių merus rinkti tiesiogiai. „Mūsų pasiūlymą keisti Konstituciją ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus raštu jau palaiko tiek Seimo narių, kiek balsų pakaktų šiuos pakeitimus priimti Seimo posėdyje“, – pažymėjo Seimo narys Vytautas Kurpuvesas.

Konstitucijos pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldybių merus, kaip ir savivaldybių tarybų narius, gyventojai rinktų tiesiogiai, remdamiesi visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu.

***

Kas taip, tai taip - tiesioginiai mero rinkimai jau įvyko. Tiktai ar kas iš esmės dėl to  pasikeitė? Vietinės savivaldos kaip nebuvo, taip ir nėra.

O ji buvo iki   1995-03-26, kada nustojo galioti LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ  įstatymas, 1990 m. vasario 12 d. Nr. XI-3676, Vilnius, kuris nustatė dvi savivaldybių pakopas - žemesnioji ir aukštesnioji:

  • Žemesniosios pakopos savivaldybėms priskiriamos apylinkės, gyvenvietės (valčiai), taip pat rajono (apskrities) miestai.
  • Aukštesniosios pakopos savivaldybėms priskiriami rajonai (apskritys) ir respublikos miestai.

Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra:

  • valdžios organas – deputatų taryba;
  • valdymo organas – apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis  

Aukštesniosios pakopos savivaldybės organai yra:

  • valdžios organas – deputatų taryba;
  • valdymo organai – rajono (apskrities) valdytojas ir jo vadovaujama valdyba bei respublikos miesto ir jo vadovaujama valdyba; revizijos komisija.

Įstatymas taip pat nustatė:

  • Vietos savivalda įgyvendinama tiesioginės ir atstovaujamosios demokratijos formomis.
  • Svarbiausios tiesioginės demokratijos formos, kuriomis įgyvendinama savivalda, yra pilietinė iniciatyva, gyventojų dalyvavimas svarstant ir sprendžiant jiems reikšmingus klausimus, atstovaujamųjų organų rinkimai, dalyvavimas įgyvendinant priimtus sprendimus ir galimybė kontroliuoti savivaldybės organų veiklą.

Pažymėtina, kad jau carinėje Rusijoje buvo renkami kaimų seniūnai ir valsčių viršaičiai.

Pavyzdžiui kaimo seniūno pareigos buvo:

  • Stebėti žemės rėžių, kelių, tiltų  stovį jam priskirtoje teritorijoje.
  • Stebėti viešąją tvarką.
  • Sulaikyti asmenis be dokumentų ir pabėgusius kareivius.
  • Organizuoti gaisrų gesinimą, kovą su potvyniais ir epidemijomis.

Tokiu būdu 1994 metais  Seimą valdžiusi  LDDP, kurią  sudarė buvę (???) komunistai, sunaikino tai, kas, tegu ir formaliai, buvo tarybiniais metais

Vienkart tai labai geras ir akivaizdus pavyzdys, kaip veikia įtakos agentai, žlugdydami pilietinės visuomenės kūrimąsi. O kadangi silpna pilietinė visuomenė užtikrina partijoms šiltą vietą prie valdžios ėdžių, tai taip iki šio laiko   Lietuva yra vienintelė šalis Europoje be vietinės savivaldos.

Pažymėtina, kad ES biurokratų taip totališkai pažeidžiamos pilietinės žmonių teisės visiškai  nedomina. Jiems yra svarbu, kad ištvirkėliai netrukdomi  galėtų rengti mitingus ir demonstracijas.