Žinomi mokslininkai siūlo fanatiško krikščionybės platintojo nukirsdinimo dieną skelbti Lietuvos diena

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: http://alkas.lt/2018/09/29/zin... 2018-09-30 08:32:24, skaitė 362, komentavo 1

„Šv. Brunono nukirsdinimas“, freskos dalis, tarp 1678–1685, M. Palloni | Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 32. Vilnius, 2009, p. 184.

Rugsėjo 27 d. grupė žinomų mokslininkų kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ragindami kovo 9-ąją paskelbti Lietuvos diena ir įrašyti šią datą į atmintinų dienų sąrašą, bei 2019-ųjų kovo 9 d. paminėti valstybės mastu kaip Lietuvos pirmojo paminėjimo 1010-ąsias metines.

„2019 metais sukanka 1010 metų nuo dabar žinomo seniausio rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje Lietuvos paminėjimo, aprašant 1009 metų kovo 9 d. įvykius. Esame įsitikinę, kad ši išskirtinė mūsų valstybei diena turėtų būti kasmet valstybės mastu iškilmingai minima prasmingais, išliekamąją vertę turinčiais valstybingumo akcentais, o 1009 m. kovo 9 d. data turėtų tapti svarbia mūsų valstybės gyvenimo gaire“ – rašoma kreipimesi.

Kreipimosi autoriai primena, kad pasaulio istorinėje literatūroje yra nusistovėjusi tradicija metus skaičiuoti nuo pirmojo paminėjimo rašytiniame šaltinyje, tačiau kovo 9 d. ligi šiol nėra įtraukta į Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių-istorinių įvykių įprasminimo 2017–2020 m. minėtinų datų sąrašą. Čia taip pat pasigendama ir seniausio rašytiniuose šaltiniuose Lietuvos paminėjimo 1010-ųjų metinių iškilmingo valstybinio minėjimo kitąmet kovo 9-ąją.

Mokslininkų teigimu šios istorinės datos sureikšminimas valstybės mastu paskatintų visuomenės dalyvavimą valstybės politikos įgyvendinime istorinės ir kultūrinės atminties įprasminimo srityje, prisidėtų prie Lietuvos Respublikos piliečių sąmoningos kultūrinės tapatybės kūrimo, ugdytų pagarbą valstybei, jos istorijai, nacionalinei kultūrai.

Kreipimasis del minėjimo | Rengėjų nuotr.

„Ši data ir diena mūsų istoriografijoje ir valstybės gyvenime yra išties išskirtinė. Dar 1997 metais, t. y. likus 12 metų iki didelės svarbos valstybės įvykio, grupė istorikų ir inteligentijos atstovų kreipėsi į Prezidentą Algirdą Brazauską pranešdami jam apie artėjančią itin svarbią mūsų tautai sukaktį – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį 2009-aisiais. Tuomečiam Seimui teiktame aiškinamajame rašte „Dėl 2009 metų paskelbimo Lietuvos tūkstantmečio metais“ buvo pabrėžta, kad „Ši data turėtų tapti svarbiu reiškiniu mūsų tautos valstybės gyvenime“. Vėliau Prezidento dekretu buvo įkurta speciali valstybinė komisija bei Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo direkcija parengusi įsimintiną Lietuvos tūkstantmečio programą. Pagal ją buvo atstatyti Valdovų rūmai, visus 2009-uosius metus visoje šalyje vyko gausybė prasmingų Lietuvos 1000-mečio minėjimo renginių. Tačiau nei jubiliejiniais 2009 metais, nei vėliau moksliniais tyrimais pagrįsta Lietuvos pirmojo rašytinio paminėjimo diena – kovo 9-oji – nebuvo įprasminta, ji iki šiol nėra įtraukta į minėtinų dienų sąrašą. Todėl ir esame sunerimę dėl tokio abejingumo vienai iš svarbiausių Lietuvos istorijai datų“, – rašoma kreipimąsi valstybės vadovams pasirašiusiųjų moklsininkų spaudai išplatintame pranešime.

Kreipimąsi pasirašė: akademikas Romualdas Grigas, signataras, prof. hab. dr. Bronius Genzelis, prof. dr. Gediminas Navaitis, prof. hab. dr. Ona Voverienė, prof. Audrius Klimas, prof. hab. dr. Libertas Klimka, prof. hab. dr. Antanas Tyla, prof. hab. dr. Algirdas Povilas Ažubalis, prof. hab. dr. Bronius Kuzmickas.

Kaip žinia 1997 metais  grupės istorikų ir archeologų  tuometinei Lietuvos valdžiai pasiūlė 1009 metus sureikšminti ir paversti džiaugsminga Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio švente remdamiesi tuo, kad XII ir XVI a. dokumentuose aprašytoje fanatiško krikščionybės platintojo Brunono Kverfurtiečio, dar vadinamo vienuoliu  Bonifacijumi ir jo palydovų nužudymo istorijoje yra paminėtas ir Lietuvos vardas. 

Apie 1009 m. pradžią Brunonas atvykęs į Prūsiją ir pakrikštijęs prūsų karalių Netimerą ir apie 300 jo valdinių, keliaudamas toliau į rytus su savo palydovais Prūsijos rytiniame paribyje 1009 m. vasario 14, ar pasak kitų šaltinių kovo 9 d., buvo nužudyti įsakius Netimerui pavaldžiam valdovui Zebedenui. Nukirsdinto Brunono galva, esą, buvo įmesta į upelį vardu Alstra. Teigiama, kad nužudytųjų palaikus išpirko ir palaidojo Lenkijos didysis kunigaikštis Boleslovas Narsusis.