Atleisti? Niekada!
Autorius: Kibirkštis Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.com... 2018-11-09 19:56:08, skaitė 451, komentavo 3
Minimalus valandinis atlyginimas Lietuvoje – 2,45 eur. Už tiek jūs perkate mūsų gyvenimo valandą. Mums nerūpi, kad esame nekvalifikuoti, nesitrynėme universitetuose, nemokame makliavoti finansų rinkose ar „pūsti miglas“ seimuose ir TV ekranuose.
Mes rankiojame jūsų mėtomas šiukšles. Mes plauname nuo grindų jūsų suneštą purvą. Mes siurbiame kilimus, kuriuose susirenka jūsų keliamos dulkės. Mes nešiojame skrajutes, padangas, kasame duobes, šveičiame šaligatvius, blizginame langus. Mes klijuojame jūsų rinkiminius plakatus. Retkarčiais, mes net ir balsuojame rinkimuose. Ypatingai mėgstame balsuoti, kai mums sumoka. Ir mums nusispjauti į pasakas apie tai, kad mūsų balsas kažką reiškia. Jis reiškia lygiai tiek, kiek eurų už jį pasiūlyta.
Mes neskaitome jūsų rašomų knygų. Net pigiausios kainuoja daugiau, nei mūsų gyvenimo valanda.
Mes neturime paskyrų socialiniuose tinkluose. Mūsų būstuose nėra elektros, jūs tuoj pat ją atjungiate, jei mes neįstengiame susimokėti.
Kol dar turime vilčių, mes kuriame šeimas. Tačiau jūs atimate mūsų vaikus, ypač, jei tai sveiki ir žvalūs padarėliai. Nes nepajėgiame išlaikyti šeimų pagal jūsų nustatomas taisykles.
Kai nebelieka jokių galimybių, mes renkame jūsų išmestus butelius, juos parduodame ir tada geriame. Ne vandenį. Mes geriame kuo pigesnius ir stipresnius skysčius. Jie leidžia mums pasijusti tokiais, kaip jūs – dirbtinai laimingais. Jei pasiseka, mes „prageriam“ savo protą. Ir mums neberūpi, kiek minimaliai kainuoja gyvenimo valanda Lietuvoje. Ir mėgaujamės akimirka, nežinodami, jog mūsų vieneri gyvenimo metai kainuotų net 21 403 eurus, jei mes dirbtume po 24 val. per parą. Berods, tokia yra jūsų europarlamentaro mėnesinė alga?
Mes nestreikuojame, nekeliame riaušių, nerengiame sukilimų. Mes net sėdime prie bažnyčių ir kantriai laukiame, kas iš jūsų paaukos euriukų ir mūsų duonai kasdieninei. Romiais veidais išklausome sielos ramybę skleidžiančių pamokslų.
Bet išgirdus - „atleiskite jiems, nes jie nežino ką daro“, mūsų širdys, trumpam, užverda. O galvose lieka tik viena mintis – niekada!