Feminizmas kaip genocido elementas

Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/feminizmas-... 2015-04-30 07:42:35, skaitė 3166, komentavo 1

Feminizmas kaip genocido elementas

Turbūt nėra žmogaus, negirdėjusio apie feminizmą. Jeigu specialiai šiuo reiškiniu nesidomėjote, tai jūsų galvoje greičiausiai susiklostė įsitikinimas, kad feminizmas – tai kova dėl lygių vyrų ir moterų teisių. Papildomai pasirausus atmintyje, galima prisiminti, kad feminizmas smarkiai išplitęs Vakaruose, iš atminties gali išplaukti viena kita žinutė, šmėstelėjusi spaudoje apie tai, kad feministės tesimuose naudojasi didesniu teisėjų palankumu, dažniau laimi bylas prieš vyrus. Arba kaip prisidirbusi vyrų atžvilgiu moteris feminisčių pagalba būna išteisinama teismo procese.

Paprasti žmonės pakrizena iš tokių kuriozų, manydamas, kad pas mus tai jau tikrai nieko panašaus negali atsitikti. Nežinau, kaip dėl tų „gali“ ar „negali“, bet feministinių vertybių diegimo į mūsų protus programa jau veikia visu pajėgumu.

Tai kas gi tasai feminizmas ir kokią grėsmę jis kelia?

SKIRTINGAS ŽMONIŲ ELGESYS

Kad suprastume, kodėl vyrai skiriasi nuo moterų, reikia suprasti dar platesnę temą – kodėl skirtingi žmonės į vieną ir tą patį dirgiklį reaguoja skirtingai? Jokios paslapties čia nėra, mūsų reakcijas lemia hormonai (ne tik jie, bet šiam pavyzdžiui pakaks ir jų). Išskiriamų hormonų kiekis ir sudėtis priklauso nuo vidinės medžiagos apykaitos, o šią lemia genetika. Grubiai kalbant, visas mūsų reakcijas į bet kuriuos dirgiklius jau iš anksto užprogramavo genetika.

Reikia pažymėti, kad esama dar ir tokio lemiamo faktoriaus kaip išsiauklėjimas, kuris leidžia žmogui reaguoti ne taip kaip norisi šią akimirką, o remiantis kitais sumetimais, labiau žmogiškais. Nuolatos gyvendamas auklėjamojoje aplinkoje, žmogus nuo vaikystės mokosi elgtis ne taip, kaip jam norisi, o taip kaip reikia, kaip diktuoja kultūros normos. Tačiau, kaip ten bebūtų, genetika vis tiek yra pirminė. Būtent medžiagų apykaita, hormoninis fonas nulemia, iš kokių dirgiklių žmogus gaus malonumą. Ne be auklėjamųjų korekcijų, bet visgi. Dėl to vienas patiria malonumą iš mosavimo kastuvu darže, kitas – nuo krapštymosi sudėtingoje technikoje, trečiam daug džiaugsmo suteikia kūrybinė veikla, o ketvirtam – faktas, kad ką tik apmovė savo artimą ir t.t.

Net jeigu paimsime kokią nors šeimą, tarkime, daugiavaikę, tai nežiūrint į vienodą auklėjimą, vaikai elgiasi skirtingai. Taip kaip liepia elgtis jų charakteriai, o jei pakapstysime giliau – tai kaip liepia jiems elgtis genetika, kuri pas visus skirtinga.

Labai skirtingai elgiasi skirtingų rasių žmonės. Kadangi skirtingų rasių genetika skiriasi stipriau, nei genetika kokios nors konkrečios rasės viduje.

VYRŲ IR MOTERŲ SKIRTUMAI

Vyrų ir moterų genetika skiriasi netgi labiau nei pas skirtingos rasėms priklausančius vyrus. Dėl to ir elgsenos skirtumai didžiuliai. Kodėl? Visa ko priežastis – baziniai evoliucijos dėsniai. Jeigu iš vieno organizmo išsivysto kokie nors du susiję tarpusavyje, tai evoliucija išskirs šiuos organizmus, kažkokios funkcijos atiteks vienam, kažkokios – kitam. Skirtinga specializacija padaro tokią porą geriau prisitaikiusią kovoje dėl išgyvenimo nei vienodų organizmų telkinys. Kad susiformavę skirtumai įsitvirtintų ir užsifiksuotų, kiekvienas individas gauna specifinius genus, vadinasi, ir savus hormonų rinkinius ir, atitinkamai, savas medžiagų apykaitas.

Evoliuciškai netgi galima atsekti, kad patys paprasčiausi gyvybės atstovai neturi jokių lyties požymių, sudėtingesni gali būti hermafroditais, t.y. turėti bet kurios lyties požymius pagal tai, koks šiuo metu jam yra būtinas, o dar sudėtingesnėse gyvybės formose lyties požymiai kur kas stabilesni ir jau negali būti kaitaliojami. Dėl to biseksualai stovi ant žemesnio evoliucijos laiptelio, nei heteroseksualai. Apie homoseksualistus išvis geriau patylėti, kadangi jie nesidaugina, vadinasi, savo pažeistų genų perduoti niekam nebegali.

Tačiau grįžkime prie evoliucijos. Toks elgesio genų lygmenyje paskirstymas suteikia daugiau pranašumų kovoje už būvį. Atsiranda specializacija. Patelė specializuojasi pratęsti giminę ir globoti palikuonis, o patinas užsiima medžiokle ir patelės bei palikuonių apsauga. Kad šį specializacija užsifiksuotų, kad poros šansai išgyventi padidėtų, evoliucija užfiksavo šiuos skirtumus genetiniame lygmenyje. Dėl to sudėtingesnės gyvybės formos, kurios per evoliucijos procesą nesugebėjo įforminti lyčių skirtumo – banaliai išmirė. Neišlaikė konkurencijos. Tačiau toks reiškinys kaip hermafrodizmas kartais vis dar pasitaiko tiek tarp žmonių, tiek tarp gyvūnų ir yra visiškai teisingai laikomas liga. Na, o paprasčiausi organizmai išliko. Nes kuo paprastesnis organizmas, tuo lengviau jam išgyventi.

Rezultate mes matome, kad elgesio skirtumai tarp vyrų ir moterų yra užfiksuoti genetiniame lygmenyje. Vyrai linkę kariauti, ginti šeimas, tyrinėti tai, kas dar neištyrinėta, sugalvoti ir išrasti naujus daiktus, ieškoti maisto, medžioti, žvejoti, rizikuoti. Moterims gi genetika daro patraukliais visiškai kitus užsiėmimus. Namų jaukumo kūrimas, maisto gaminimas, vaikų priežiūra ir kiti rutiniški darbai.

Dėl to vyrai ir moterys – tai dvi skirtingos žmonių rūšys. Daugybė panašumų ir ne mažiau skirtumų. Tiek fiziologinių, tiek psichologinių. Skirtumai tarp vyrų ir moterų labai išryškėja, pavyzdžiui, kalbose. Pasiklausius apie ką dažniausiai kalba moteris, galima pastebėti, kad jos aptarinėja save, vaikus, vyrus, pažįstamus, namų ūkį ir kitus panašius dalykus. Vyrai gi kalbasi apie politiką, techniką, aptarinėja pasaulio įvykius, kitaip tariant, jų temos ne tokios buitinės.

FEMINIZMO IŠTAKOS

Dėl to kad vyrai ir moterys iš prigimties skirtingi, tai ir visuomenės dėsniai jiems veikė skirtingai. Tokia tvarka viešpatavo pakankamai ilgai, iki XVIII amžiaus imtinai. Atsiradus miestams, ypač dideliems, vyriška ir moteriška specializacija ėmė nykti, mieste nereikia medžioti ir kariauti, maistas čia ne medžiojamas, o perkamas. Vadinasi, maistą tiekti galėjo ir bet kuri moteris. Amatų išsivystymas ir pinigų atsiradimas suteikė moterims galimybę užsiimti maisto tiekimu ir įnešti svarų indėlį į šeimos biudžetą. Moterys pažvelgė į pasaulį kitomis akimis ir pastebėjo, kad neturi visiškai jokių teisių. Joms buvo tiesiogine prasme uždraustas balsavimas, išsilavinimas, visa eilė profesijų ir panašiai. Reikia pažymėti, kad toks kunkuliavimas vyko tiktai miestuose, o kai dėl kaimų, netgi dabartinių, tai ten lygybės ir feminizmo klausimai net nekeliami. Pirmųjų feminisčių veiklos miestuose rezultate visos Europos šalys ir JAV įtvirtino lygias teises įstatymų lygmenyje. TSRS įtvirtino lygias moterų teises savo gyvavimo aušroje 1917 metais.

Septintame dešimtmetyje pakyla antroji feminizmo banga. Šį kartą kalba ėjo apie moterų diskriminavimą šiuolaikinėje visuomenėje. Štai nuo šitos vietos ir pradėjo lietis melas gryniausiu pavidalu. Nes kaip jau buvo rašyta, vyrai ir moterys turi skirtingą genetiką, skirtingą medžiagų apykaitą, vadinasi, ir skirtingus polinkius į įvairias veiklas. Tai yra faktas, nuo kurio niekur nepasislėpsi. Dauguma moterų jaučiasi visiškai laimingos, pasitikdamos vyrą vakare iš darbo, o dieną būdamos namuose ir prižiūrėdamos vaikus. Tačiau feministėms jų nuomonė neįdomi ir jų laimė joms nerūpi. Bėda ta, kad jų pačių genetika artimesnė vyriškai, dėl to jas traukia vyriški užsiėmimai ir, atitinkamai, jos šitaip nekenčia moteriško pasaulio. Atrodytų, baisaus čia daikto. Gamta organizuota pakankamai protingai, dėl to moterys su tokiais nukrypimais nesidaugina ir jų skaičius laikosi daugmaž vienodame lygyje. Tačiau atsiradus urbanizacijai, genetinių mutacijų pagausėjo ir jos ėmė vienytis. Kadangi miestuose geriau išplėtota komunikacija ir daugiau šansų susirasti panašių į save.

FEMINIZMO SUKLESTĖJIMAS

Štai čia, pradedant septintuoju dešimtmečiu, feminizmas pateko į pasaulio galingųjų akiratį. Tuometiniai lyderiai greit susigaudė, kad tinkama linkme nukreipta kova už lygias moterų teises gali tapti baltųjų vyrų pajungimo ir sunaikinimo įrankiu. Baltuoju vyru, kuris yra mūsų civilizacijos variklis. Būtent dėl to šitas sąjūdis (o taip pat juvenalinė justicija, homoseksualizmo propaganda ir t.t.) nepasklido kitų rasių tarpe. Pavyzdžiui, toje pačioje Azijoje, Afrikoje. Ten genocido metodai visiškai kiti.

Akivaizdu, kad be finansinės paramos feminizmas netgi nebūtų gimęs. Bet koks visuomeninis sąjūdis, kad įgautų pakankamą svorį šalies gyvenime, turi turėti labai rimtus finansinius pagrindus. Kitaip jis taip ir liks vietiniu miestelio klubu.

O kai atsirado dosnus finansavimas, feminizmas ėmė sparčiai plisti. Iki devinto dešimtmečio pabaigos truko taip vadinama antroji feminizmo banga. Lygiagrečiai buvo palaipsniui sunaikinta tradicinė šeima. Kai dirbantis vyras uždirbdavo tiek, kad galėjo išlaikyti žmoną ir keletą vaikų, o jų tais laikais buvo priimta turėti ir po tris, ir po penkis. Pasitelkęs infliacijos ir krizių mechanizmus, elitas sumažino vyrų pajamas tiek, kad moterims teko palikti šeimas ir eiti į darbą, dirbti lygiai su vyrais. Tuo pat metu buvo įdiegti aukštesni gyvenimo standartai, o kalbant paprastai – reklamos pagalba žmones privertė pirkti daugiau daiktų ir brangesnių. Tai, beje, buvo pats stipriausias smūgis šeimai. Pagausėjo skyrybų, sumažėjo gimdomų vaikų skaičius.

Antrosios bangos metu susiformavo teorinė feminizmo bazė, buvo prirašytos tonos pseudomokslinės makulatūros ir prasidėjo jaunimo apdorojimas. Į vaikų galvas buvo įkalta visa eilė melagingų įsitikinimų. Pavyzdžiui, kad vyras ir moteris turi dirbti drauge. Kad šeima – ne svarbiausia, kad svarbiausia – tai karjera. Tai dar viena gimstamumo smukimo, vadinasi, baltųjų gyventojų mažėjimo priežastis.

Mūsų dienomis, kai Vakaruose užaugo ištisa karta žmonių su įnstaliuotu į smegenis feministiniu virusu, prasidėjo taip vadinama trečioji feminizmo banga. Apie kurią nerašo jokios Vikipedijos, nes tai gryniausia katastrofa.

Pagrindiniu trečiosios bangos bruožu galima įvardinti kvotų įvedimus moterims įvairiose profesinėse ir pareigybinėse veiklose.

Įstatymai keičiami tokiu būdu, kad moterys gauna pranašumą vyrų atžvilgiu įvairiose situacijose, tame tarpe ir teisminiuose konfliktuose. Pavyzdžiui, plačiai nuskambėjęs atvejis, kai žmona nupjovė miegančiam vyrui genitalijas ir pavertė jį invalidu. O teismas ją išteisino, nes atseit jis pats ir privedė ją prie tokio gyvenimo.

Pasikeitė ir masinė kultūra, kuri nenuilstamai aiškina, kad moterys lygios su vyrais. Kaip pavyzdį galima paimti bet kurį Holivudo filmą. Ten moterys ir kareivės, ir mokslininkės ir dar kokių nors retų profesijų atstovės. Ir juodaodžiai ten būtinai arba mokslininkai, arba prezidentai.

Įvesta baudžiamoji atsakomybė už neteisingą mąstymą. Ne taip pažiūrėjai ir viskas, vaikine, tu jau kaltas, mokėk baudą ir kompensaciją už moralinę žalą.

Buvo pakeista žodžių prasmė, įvesti nauji terminai, nauji žodynai. Keičiasi netgi kelių ženklai. Kitaip sakant, feminizmas vystosi jau ir konceptualiame lygmenyje.

IŠVADOS IR PASEKMĖS

Išvados, švelniai tariant, neguodžiančios. Pasaulinis elitas neatsitrauks ir žengs toliau. Feminizmas – tai europiečių rasės genocido dalis, įdiegiant vakariečiams melagingas vertybes. Ir feminizmas čia viso labo viena iš daugelio krypčių. Kita kryptis – homoseksualizmo propaganda. Ir ten, ir čia vyksta skirtumų tarp vyrų ir moterų trynimas. Jeigu feminizmo užduotis pritempti moteris iki vyrų, tai homoseksualizmas – atvirkščiai: priartina vyrus prie moterų.

Tokiu būdu ištrinami lyčių skirtumai. O juk būtent dėka šių skirtumų vyko mūsų evoliucija, plėtojosi visa civilizacija. Dėl to skirtumų trynimas – tai žingsnis atgal link pirmykštės žmogbeždžionių bandos, kurią labai paprasta valdyti. Ir dėl to kiekvieno iš mūsų pareiga priešintis tolimesniam feminizavimui. Europa ir JAV jau beviltiškai pralaimėjo šią kovą, dabar atėjo mūsų eilė.

www