Geranoriškumo gestas ar dar viena okupacija?
Autorius: Andrius Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/10/gera... 2014-10-04 02:42:23, skaitė 11396, komentavo 3
“Okupacija – svetimos teritorijos užėmimas, paprastai karine, dabar ir ekonomine, politine jėga”, “aneksija – svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios”. Taip aiškina tarptautinių žodžių žodynai.
XX a. Lietuvos pinigai keitėsi tada, kai mus kas nors okupuodavo ir tada atsiskaitinėdavome markėmis ar rubliais, o netrukus lyg ir turėsime eurą. Iš to, kokia valiuta atsiskaitoma šalyje, galima suprasti, kiek iš tikrųjų laisvi yra ji pati ir jos gyventojai. Pinigas yra valstybės solidumo, patikimumo ir savarankiškumo įrodymas.
Ne be reikalo po valstybinių perversmų, kitų žemių ar teritorijų užgrobimo, tų procesų organizatoriai – vadukai skubėdavo tame krašte įvesti savo valiutą – juk visi turi žinoti, kas vadas, kam valdžia priklauso. Valstybė jau jų rankose ir kad liaudis nepamirštų kam turi nusilenkti.
Iki 1915 metų rugsėjo mėn. vokiečiai užėmė Lietuvą. Buvo vykdoma daug blogio – gyvulių ir grūdų rekvizicijos bei žmonių išvežimas priverstiniams darbams į Vokietiją – valiuta Vokietijos markė.
Valiuta yra valstybės ekonominės galios simbolis. Teritorija, pinigai, kalba, valstybiniai simboliai yra valstybių unikalumo, išskirtinumo įrodymai. Juk net mūsų seneliai, jautė tą patį, ką dabar jaučia apie 80 proc. lietuvių, kai litas pavirto rubliu, o valstybinė vėliava pasikeitė neatpažįstamai.
Pasikeitus simbolikai, teritorijai praradus pinigą, keičiasi ir tauta, ji praranda dar vieną savo savitumo požymį – atpažinimo ženklą. Kaip tas paplentės miestelis-bažnytkaimis. Sudegus bažnyčiai. Surūdijus rodyklei. Važiuos daug mašinų pro šalį. Ir net nepastebės to jau beveidžio „bažnytkaimio“.
Puikus tokio požiūrio pavyzdys yra Europos Sąjungos (toliau – ES) piniginiai vienetai – eurai.
Vengiant išskirtinių tautinių motyvų (išskyrus monetų aversus), simboliškai buvo pasirinkti tiltai (sąjunga, nauji ryšiai tarp valstybių) bei langai (atvirumas, bendradarbiavimas, žvilgsnis į ateitį).
Simbolių naudojimas yra turbūt paprasčiausias būdas parodyti savo priklausomybę grupei, palankumą tam tikroms pažiūroms, ideologijai, vertybėms. Natūralu, kad valstybė paprastai siekia turėti simbolių monopolį, taip išlaikydama tautos ir valdžios sąsajas su valstybe, kaip idėjine substancija, suteikti jai absoliučią ir universalią vertę.
Kiti specifiniai “valdžių kūrėjai” – socialinės grupės, veikiančios valstybėje, – priversti taikstytis su esamais simboliniais, – valstybės ar /ir tautos atributais. Jų kardinalus pakeitimas įmanomas tik vykstant didelio masto pokyčiams pačioje visuomenėje.
Jau dabar galime matyti aktyvią ES simbolių ekspansiją kasdieniniame gyvenime, dažniausiai naudojant bene žinomiausią – vėliavą – auksinės žvaigždės mėlyname fone.
Nepaisant to, kad ši vėliava taip pat ir Europos Tarybos simbolis, lietuviui pamačius 12 žvaigždučių vienintelis šaunantis į galvą teiginys – Europos Sąjunga. Toliau sunku tikėtis, kad ši tendencija bent kiek keisis-mažės.
Jau dabar ES institucijų nustatyta, kad ES vėliava, kartu su valstybine, turės būti naudojama oficialiuose vyriausybių susitikimuose (pavyzdžiui per G. W. Busho vizitą Prancūzijoje, pagerbiant II-ojo pasaulinio karo aukas, ES vėliava buvo naudojama kaip lygiavertė su JAV ir Prancūzijos), kai kurios valstybės yra nusprendusios kabinti vėliavą virš savo valstybių policijos nuovadų, regioninių ir nacionalinių asamblėjų, o turbūt akivaizdžiausias dominavimas pasireiškia automobilių numeriuose, kuriuose iš nacionalinės identifikacijos beliko raidės. Automobilių numeriuose Lietuvos trispalvę pakeitė ES vėliavos.
Pagarba Lietuvos kariuomenei kuri vienintelė išliko garbinga ir ištikima Lietuvos simbolikai:
Simbolių naudojimo tikslas šiais atvejais paprastas – parodyti ES, kaip kokybiškai naują ir toli pažengusį procesą Europos vienijimesi. Tad Lietuvos simbolių naudojimas šalia ES reikš viena: tai ne Lietuvos respublika, o tai Lietuva – Europos sąjungos dalis.
Europiečio tautinis identitetas perkuriamas pilnai (ar iš dalies) keičiant arba panaikinant atskirų valstybių atributiką į Europos Sąjungos atributiką. Kad ir kasdien matomose vietose – stenduose, pranešančiuose, kad projektą finansavo ES ir Lietuvos Respublika, – dominuoja ES vėliava ir mėlyna spalva, pamirštant, jog tuos pačius projektus finansuoja ir Lietuva.
Lietuvos valstybės užrašas „Lietuvos respublika“, kaip ir atvaizdas, panaikinamas, o simboliai tarsi ištirpinami. Su laiku, greičiausiai, Lietuvos simbolika bus panaikinta, paliekant tik ES simboliką.
Visoje ES pasai nuspalvinti vienodai (rausvai), o žodžiai ‘Europos Sąjunga’ rašomi virš valstybės pavadinimo. Šiuo metu ES šalyse išduodami pasai turi mikroschemas Tikriausiai pastebėjote, kur ji yra įmontuota.
Taip pat nepamirškime ir ES himno: http://www.europo.eu/documentloader.php?id=331&filename=europa-himno-lt-gazetara-informo-2-4-2012.pdf
Lietuvos simbolikos apribojimai neaplenkė ir sporto – štai Kaune, prieš Eurolygos varžybas, buvo uždrausta giedoti himną. Kitokia situacija nutiko jau per prabėgusias olimpines žaidynes Londone – nugalėtojų garbei buvo grojami tik sutrumpinti himnų variantai.
Kai kas teigia, kad tai esą sutaupo laiką, tačiau tikroji tikėtina priežastis – išstumti politiką ir nacionalizmą iš Olimpiados. Pažymėtina, kad nacionalinės giesmės varžybų nugalėtojų garbei nėra draudžiamos. Kita vertus, sugrojus tik porą stulpelių himnas parodomas kaip niekuo ypatinga „dainuška“.
Mano manymu, geriau jau negroti himno, negu iš jo tyčiotis. Natūraliai kyla ir kitas pastebėjimas: nejaugi geriausias visos planetos sportininkas, aplenkęs visus atletus savoje rungtyje, nenusipelno išskirtinės pagarbos? Nejaugi tik dėl laiko stokos yra taip sudėtinga pridėti tuos porą stulpelių?
Pasigirsta ir Lietuvoje tokių stulbinančių siūlymų sutrupinti Lietuvos himną:http://m.alfa.lt/straipsnis/15052285/
Nepamirškime, kad vis daugiau žmonių nusivilia ES. Pasipiktinimą kelia ir ES vadovai, kurie skatina ištvirkavimą, paleistuvystes, siekia demoralizuoti žmones (pradedant vaikais), bando sumaišyti tautas, reikalauja pamiršti savo gražiausias tradicijas, keisti požiūrį net į tvirčiausiomis visuomenės ląstelėmis laikomas šeimas.
Laisvės premijos laureato Sigito Tamkevičiaus kalba, pasakyta Seime surengtame Sausio 13-osios minėjime:
„Mes tampame mažiau laisvi, kai tuštėja mūsų miesteliai ir kaimai, kai Lietuvos ateitį turintys kurti jauni žmonės palieka Tėvynę, kai silpnėja mūsų šeimos arba jos net griaunamos. Šeimos griovėjai yra labai išradingi.
Su laisvės ir žmogaus teisių vėliava jie net mažus vaikus stumia į seksualinę vergovę. (…) Su dideliu nerimu stebime visuomeninius ir politinius procesus Europos valstybėse, kurios didžių vyrų – Roberto Šumano, Konrado Adenauerio, Alčidės de Gasperio ir kitų – buvo vienijamos ant krikščioniškų pagrindų, o dabar joms ne kartą tiesiog primetamos visuomenę demoralizuojančios ir mirties kultūrą nešančios idėjos“.
Taigi – kuo viena okupacija geresnė už kitas ir kas mums perša madingus ir nemadingus okupantus? Kodėl vienus smerkia, o kitus iškelia ant politinio podiumo?
Mums nuolat primenami neigiami sovietų valdžios trėmimai – ištremta 16261 Lietuvos piliečių, tačiau nutylima, kad per “nepriklausomybės metus” iš šalies emigravo apie 788 tūkst. Lietuvos piliečių arba apie ketvirtadalį Lietuvos gyventojų.
O gal tau įdomu sužinoti, kiek esi skolingas „mylimiems“ Vakarams, nors nei lito asmeniškai nepasiskolinai? http://www.2.lt Tą “darbą” mielai daro mūsų politikai TAVO vardu.
Tai kam reikalingas tas piaras apie nepriklausomybę? Gal kad žmonės nesuprastų, kad ne jie yra tikrieji valstybės šeimininkai? Dabar smagu sakyti, kad patys sutikot su tuo stodami į Europos sąjungą. Bet jei žmonės pakeltu akis ir išvystų tai, kad balsavimas įvyko jau po įstojimo į Europos sąjungą ir jų balsavimas nieko nelėmė?
Palyginkime datas – stojimo į Europos sąjungą datą: http://day.lt/sventes/straipsniai/istojimo_i_ES_diena , ir referendumo dėl įstojimo į Europos sąjungą datą:
Gal kad išliktu neva kažką sprendžiančios partijos su milijoniniais finansavimais ir 141 “šilta“ vieta į kurią nebūtina ateiti net po pusę metų. O toks darinys kaip konstitucinis teismas visai nereikalingas, juk Europos teismas turi aukštesnę sprendžiamąją galią. Ko verta mūsų konstitucija kur 1 straipsnis skelbia – Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Ir kurioje įkūnijama prigimtinė žmogaus ir Tautos teisė laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje.
Gal užteks mūsų politikams manipuliuoti “nepriklausomybės” žodžiais ir atvirai pasakyti, kad priklausome tiek teritorijos, tiek ekonomine ir finansine prasme Europos sąjungai su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.
---
LDiena.lt: būtina pridėti, kad savi pinigai tai galimybė (kuria mūsų marionetinė valdžia taip ir nepasinaudojo) turėti savarankišką ir nuo užsienio, t.y. išorinių "patarėjų" bei "investitorių" nepriklausomą politiką. Dabar Lietuvos valdžia atsisako net ir šios galimybės, tuo tik pademonstruodama savo nesugebėjimą vykdyti krašto valdymo funkcijas.
O tai kelia kitą klausimą - kam reikalingi veltėdžiai, neatliekantys jiems priskirtų arba pačių prisiimtų pareigų? Niekam. Todėl reikia pripažinti - Lietuvai tokia valdžia nereikalinga ir atsiradus galimybei, jos nebeliks. Kaip nebeliko 1940-ais metais. Ir kaip nebeliko LDK valdžios 1795 metais.