Politkorekcijos beprotybė Amerikoje
Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/politkorekc... 2015-06-08 09:52:57, skaitė 2791, komentavo 1
Ameriką pražudys tolerancija. Šitai išvadai pritaria daugybė analitikų ir sociologų. Kilnus iš pirmo žvilgsnio sumanymas būti pakantiems įgauna pasibaisėtinas formas ir jau laikas pripažinti – Amerika kraustosi iš proto. Tarp kitko – drauge su senute Europa, kuri irgi pavirto beprotišku pasauliu, kurio pavadinimas – „politinio korektiškumo triumfas“.
Terminas „politinis korektiškumas“ atsirado palyginus senokai, dar 1975 metais, kai kažkokia Karina de Krau, Amerikos moterų gynimo nacionalinės organizacijos prezidentė, paragino visuomenę kalbėti ir elgtis taip, kad būtų maksimaliai vengiama bet kurių visuomenės grupių diskriminavimo. Diskriminavimo pagal lytinius, rasinius, socialinius, profesionalius ir kitus požymius.
Dabar, tarkime, nebegalima vadinti žmogaus benamiu, tai nepolitkorektiška ir žemina jo žmogišką orumą. O štai asmeniu, kuris patiria gyvenamojo ploto trūkumą – maloniai prašome. Badaujantys nuo šiol – tai asmenys, patiriantys kulinarinius nesklandumus. Girtas žmogus – erdviškai nuskriausta būtybė. Storuliai – horizontaliai orientuoti. Srgantys Dauno liga – alternatyviai gabūs. Ir taip toliau, tokių „pervadinimų“ pavyzdžių yra dešimtys, jeigu ne šimtai.
Labiausiai politkorekcija išplitusi rasiniuose santykiuose. Dauguma įprastų žodžių apie juodaodžius, bent netiesiogiai turinčių ryšį su odos spalva, buvo išstumti į keiksmažodžių sferą. Už viešą žodžio „nigger“ ar „black“ pavartojimą galima susilaukti šaukimo į teismą, o ten bus uždėta solidi bauda. Tiktai „afroamerikietis“ ir niekaip kitaip. O ir Harlemas dabar – anaiptol ne vargingas negrų getas, o etniškai homogeninė teritorija. Rasinės tolerancijos sargai argumentuoja tai tuo, jog baltieji atseit turi išpirkti savo kaltę dėl ilgą laiką trukusios juodųjų eksploatacijos.
Perlenkimai šioje srityje pasiekė jau tokį lygį, kad daug sociologų pradėjo rimtai kalbėti apie atvirkštinio rasizmo išplitimą, kai būtent baltieji tampa diskriminuojamais, kadangi juodųjų teisės šiandien praktiškai neribojamos ir bet koks pasikėsinimas į jas ar bent jau užuomina į nepolitkorektiškumą sukelia galingą atsakomąją agresiją.
Negalima tiesiogiai įvardinti žmonių, turinčių fizinių trūkumų. Negalima minėti žmogaus tautybės. Negalima „skriausti“ homoseksualistų. Dėl to sąvoka „vyras ir žmona“ irgi nevartotina – o gal tai tos pačios lyties žmonės? Marazmo viršūnę amerikietiška politkorekcija pasiekė Kalifornijoje. Ten vietinė valdžia priėmė įstatymą, pagal kurį mokyklose bus pasakojama mokiniams apie istorinius homoseksualistų pasiekimus.
Dar klaikesnes formas hipertrofuotas pakantumas įgavo JAV švietimo sistemoje. Daugelis kongresmenų reguliariai siūlo uždrausti mokyklose evoliucijos teoriją ir nepolitkorektiškus klasikos kūrinius, tokius kaip „Tomas Sojeris“ ar Bernardo Šou pjesės. Džoana Rait, Arizonos gubernatoriaus patarėja kultūros klausimais reikalauja išmesti iš mokyklinių programų Tolkieno kūrinius vien dėl to, kad rašytojo kūryboje nė karto teigiamai nepaminėtos tamsiosios jėgos. Be to, Tolkienas akivaizdžiai diskriminuoja moteris, jo knygose jos sudaro tik 10% visų personažų. O tai jau vertinama vos ne kaip genderinis smurtas. Į politkorekcijos taikinį pateko ir rusų klasikai. „Arkliukas kupriukas“ pavirto „stebuklingu poniu“, kad vaikai nebūtų traumuojami stuburo problemomis, o iš Čechovo ir Tolstojaus kūrybos buvo pašalinti visi paminėjimai apie herojų nacionalinę ir religinę priklausomybę.
Buvusi Bušo Vyresniojo administracijos patarėja švietimo klausomais ir Klintono konsultantė Diana Ravič, tuo pat metu būdama dar ir Niujorko universiteto profesore, išleido knygą „Kalbos policija“, kurioje įvardijo maždaug 1000 žodžių, kurie turėtų būti uždrausti, išmesti iš vadovėlių arba pakeisti naujomis sąvokomis. Pavyzdžiui, jos nuomone, amerikietiškuose vadovėliuose neturi likti tokių žodžių kaip „Dievas“. Tai pernelyg religinga. Uždrausti „mažylė“ ir „berniukiška figūra“ – tai gali užgauti moteris. Dar siūloma pašalinti žodžius „velnias“, „indų plovėja“, įgimtas defektas“, „aklasis“, „knygų žiurkė“ ir šimtai kitų.
Atsižvelgiant į naujas normas šiandien filmuojami filmai, rašomos knygos. Literatūros ir kino kritikų požiūriu, optimalus siužetas šiandien turėtų atrodyti taip: invalidų homoseksualistų pora įsivaikina juodaodį vaiką, geriausia – aklą ar nutukusį vegetarą. Kad tolerantiška auditorija būtų galutinai išversta iš koto, galima užkrėsti vieną iš personažų AIDS. Ir viskas – sėkmė garantuota.
Daugybė naujovių ir religijoje. Dievo lytis daugiau nebenurodoma kaip vyriška, niekur nenaudojamas įvardis „Jis“. Kas ten žino, o gal Dievas yra moteris? Jėzus Kristus kol kas vis dar vyras, tačiau tik tuo metu, kai gyveno žemėje žmogaus pavidalu. Po nukryžiavimo Jis, kaip ir Dievas Tėvas – nebeaiškios lyties padarai. „Naujasis Testamentas“, kurį politkorektiškai paredagavo specialistai, leidžiamas milžiniškais tiražais ir platinamas mokyklose.
Beje, negalima žmogaus vadinti gražiu, nes būsite apkaltintas išvaizdų lygybės pažeidimu. Yra dar viena siaubinga nuodėmė, kai kas nors pasako, kad jaunystė yra geriau už senatvę. Senukai Amerikoje vadinami brandžiomis asmenybėmis, o senatvė – tai „auksiniai metai“. Kita nuodėmė – kai lyginamos žmonių figūros. Tik pabandykite nepriimti storulio į darbą – negyvai po teismus užtampys. Amerikoje yra dešimtys komitetų, kovojančių už storulių teises. Šiuo metu Amerikoje sunkiausia įsidarbinti jaunam baltajam vyriškiui su normalia orientacija. Pats geriausias variantas, jei esate juodaodis invalidas ar homoseksualistas.
Nepaliko ramybėje net gyvūnų, požiūrį į kuriuos kai kurie politkorekcijos korifėjai pavadino „petocidu“ (nuo žodžio „pets“). Jie pareikalavo pašalinti išsireiškimus, pažeidžiančius, jų nuomone, augintinių teises, tokius kaip „namuose turiu katę“. Mainais siūloma: „Katė, sutikusi drauge su manimi gyventi“.
Ir, pagaliau, politkorekcijos marazmo finalinis taškas. Prieš du metus 12 valstijų, įskaitant Kaliforniją, įstatymų leidimo organai išleido įstatymą, kuris kvalifikuoja „grubumą vaisių ir daržovių atžvilgiu, o taip pat jų deformaciją ir šmeižtą prieš juos“ kaip rimtą teisėtvarkos pažeidimą, baudžiamą teisminiu persekiojimu.