Lyderių negebėjimas susivaldyti yra pavojinga valstybei silpnybė

Autorius: Irina Alksnis Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-02-19 17:30:00, skaitė 758, komentavo 1

Atsiribojimas, teisingumas ir kruopštus žodžių pasirinkimas, nepaisant to, koks skaudus smūgis jums suduotas, yra privalomi, nes viešas nekontroliuojamų emocijų proveržis atskleidžia silpnumą ir suteikia papildomų kozirių prieš jus

"Niekada nesakyk niekada". Būtent taip "Gazprom" oficialus atstovas sureagavo į JAV energetikos sekretoriaus Dano Brujeto (Dan Bruyette) pareiškimą, kad Rusija negalės savarankiškai užbaigti "Nord Stream-2" statybų dėl reikalingų technologijų trūkumo.

Rusijos reputacija tarptautinėje arenoje labai įdomiai keičiasi.

Iš esmės aktualus požiūris, kad Rusija pasmerkta greitai žlugti. Amerikos ministro komentaras pagrįstas būtent šia pažįstama paradigma. Tiesa, ji atrodo mažiau įtikinama ir kiekvieną dieną praranda gerbėjus.

Stulbinamai ir antgamtiškai sėkmės lydimos Rusijos idėja, kuri sugeba bet kurią situaciją apversti savo naudai ir pačią skaudžiausią nesėkmę paversti pergale, sulaukia stabiliai įgyjamos įtakos ir populiarumo. Galima suprasti Rusijos "ištikimus partnerius", kuriems lengviau priskirti šalies sėkmę fortūnos išdaigoms, nei pripažinti Maskvos strateginių skaičiavimų tobulumą, metodinį darbą ir atkaklumą įveikiant tiek išorinius žingsnius, tiek savo klaidas.

Žinant Rusijos situaciją, viskas atrodo dar įdomiau: aiškiai nuvertiname dar vieną šios valstybės parodytą savybę — sugebėjimą laikytis santūriai nepalankių pokyčių atveju.

Tai tikrai keista, nes mes kalbame apie politikos pagrindus ir bet kuriame lygmenyje — nuo savivaldybių iki globalaus lygmens. Atsiribojimas, teisingumas ir kruopštus žodžių pasirinkimas, nepaisant to, kiek esate nusivylęs ir koks skaudus smūgis jums suduotas, yra privalomi, nes viešas nekontroliuojamų emocijų proveržis atskleidžia silpnumą ir suteikia papildomų kozirių prieš jus.

Tačiau mūsų laikais Maskvos elgsena pagal šią pagrindinę pasaulio politikos taisyklę gali būti laikoma beveik unikaliu reiškiniu.

Prieš ketverius metus visos žiniasklaidos dėmesys būtų sutelktas į santykių tarp Turkijos ir Rusijos paaštrėjimą, panašų į dabartinę situaciją aplink Idlibą, ir jį būtų lydėję daugybė nerimą keliančių, netgi paniškų prognozių apie visa apimančio šalių karinio konflikto pavojų. O šiuo metu susidomėjimas tuo, kas vyksta, yra labai vangus.

Ir viskas todėl, kad Turkijos prezidentas sukūrė savo, kaip nacionalinio lyderio, reputaciją, sumaniai pasinaudodamas atsiveriančiomis galimybėmis, tačiau nelabai gerai susidorodamas su iššūkiais, kai staiga viskas vyksta ne taip, kaip jis norėtų. Erdoganas tiesiogine prasme pradeda nervintis dėl agresyvių nervingų komentarų, o su gebėjimu imtis racionalių veiksmų tam, kad galėtų nukreipti reakcijas savo naudai ar bent jau sumažinti žalą, jis aiškiai turi problemų.

Panaši situacija dabar pastebima Baltarusijos lyderio pozicijoje. Per pastaruosius mėnesius Aleksandras Lukašenka pastebimai prarado patyrusio ir išmintingo valstybės veikėjo, kuris kompetentingai siekia maksimalios naudos savo šaliai, reputaciją. Staiga paaiškėjo, kad iškilus kliūtims įprastame santykių su Rusija kelyje, patirtis ir išmintis užleidžia vietą emocijoms, o tai, savo ruožtu, lemia savitvardos praradimą, silpnumą ir nesugebėjimą susitvarkyti su situacija.

Būtent čia slypi pagrindinė Turkijos, Baltarusijos ir kitų valstybių, kurių vadovai, susidūrę su sunkumais, rodo tokį elgesį, problema.

Pasaulis iš tikrųjų yra pereinamajame laikotarpyje. Daugeliui valstybių atsirado galimybių pakeisti statusą ir įtakos lygį tarptautinėje arenoje. Turkijai ar Lenkijai (ir Rusijai taip pat — ką čia slėpti) tai galimybė įgyvendinti suverenias ambicijas, kurių šalys taip ilgai laukė. Bet norint pasiekti šį tikslą, reikia kompetentingai žaisti turimomis kortomis — politinėmis, ekonominėmis, karinėmis ir kitomis.

O viešai pareigūnų reiškiamos emocijos ir tušti grasinimai "paskutinio įspėjimo" forma suteikia šaliai visiškai priešingą ir labai ilgalaikį poveikį.

Per penkerius metus Rusija susidūrė su daugybe iššūkių, keliančių grėsmę bet kokioms idėjoms. Bet net ir pačiais sudėtingiausiais ir kritiškiausiais momentais, kurių buvo daug, Maskva visada rodė santūrumą ir šaltakraujišką pasitikėjimą savimi. Dabar galima tik spėlioti, ar valstybės vadovybė iš tikrųjų buvo užtikrinta savo nenugalimumu, ar "tiesiog išlaikė veidą" žinodama, kad viešai negalima parodyti net užuominos, kad esi pažeidžiamas ir susirūpinęs.

Kad ir kaip būtų, rezultatai žinomi. Buvo pastatytas Krymo tiltas (kaip ir energijos tiltas bei kita pusiasaliui svarbi infrastruktūra). Importo pakeitimas žemės ūkyje pavertė šalį pagrindine pasaulio rinkos dalyve. Karinė operacija Sirijoje atnešė pergalę ir kokybiškai naują valstybės vaidmenį Viduriniuose Rytuose. Naujausių ir dabartinių šalies laimėjimų sąrašą galima tęsti ilgai.

Todėl "Gazprom" teiginys "niekada nesakyk niekada" dabar suvokiamas ne kaip bandymas užmaskuoti projekto nesėkmę, tačiau kaip įprastas rusų požiūris į neišvengiamas problemas: jas reikia tiesiog spręsti — be skambių žodžių ir grėsmingų, bet tuščių pažadų.

Dėl to, nepaisant visų aukšto rango Amerikos pareigūnų pareiškimų, praktiškai niekas Vakaruose neabejoja, kad "Nord Stream-2" bus pastatytas ir pradės veikti. Rusija įrodė, kad žodžiais nesimėto.

O Turkija (ir ne tik) negali to paties pasakyti apie save.

Autorės žodžiai gali nesutapti su redakcijos pozicija.