Algimantas Rusteika: Nebaigta pjesė mechaniniam durnumui

Autorius: Algimantas Rusteika Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2020-02-24 11:25:00, skaitė 1135, komentavo 2

Iš ciklo „Rinkimams artėjant“

Iškilmingai atidaromas ralis, galingai gaudžia tribūnos, paleidžiamas himnas. Prie starto eilėn rikiuojasi futuristinių formų džipai, nupirkti ir patobulinti už iš publikos surinktus pinigus.

Tai pačių organizatorių komandos, štai prie jų eina organizatorių paskirti teisėjai, visi šypsosi ir spaudžia rankas. Organizatorių techninės komandos pagal organizatorių patvirtintas taisykles pripila degalų, viską patikrina, apdraudžia atsakomybes ir įjungia nemokamą reklamą už iš publikos surinktus pinigus.

Organizatoriai savo komandoms nemokamai moka algas ir pripildo sąskaitas kitoms lenktynėms už iš publikos surinktus pinigus. Organizatorių už publikos pinigus pasamdyti komentatoriai lenktynininkus pristato publikai, akinamai spindi plastmasinės alkanų gražuolių akys ir liula dirbtinės krūtys. Sukriokia motorai, pakvimpa aukšto galingumo variklių alyva, tuoj prasidės.

Atrieda ir varžovai. Mašinėlės senos, aplankstytos lenktynių ir gyvenimo negandų, varikliai rinkti perrinkti savo rankom garažėliuose už nuo žmonų ir vaikų nusuktus pinigus. Pora atsarginių padangų, veržlių raktai, nevilties ir ryžto kanistras bagažinėje.

Publika paniekinamai dėbčioja, pasigirsta padrikų švilpimų, vieni užjaučiamai, kiti sarkastiškai šypsosi. Tribūnose gyvai diskutuojama, kaip viską jie daro ne taip ir kokie yra nevykėliai. Vėjyje virš tribūnų šnara laisvės, lygybės ir brolybės vėliavos.

Prie organizatorių varžovų ateina griežti ir teisingi, už publikos pinigus organizatorių paskirti teisėjai - priekabiai tikrina dokumentus, kruopščiai ir dalykiškai žiūri, ar mašinėlės neteršia aplinkos ir atitinka organizatorių nustatytus reikalavimus. Mosteli maloningai - gerai jau, galit važiuot.

Kai viskas labai greit baigiasi kaip visada, publika nulekia prie nugalėtojų. Reikia pasakyti, kad buvo su jais ir pasifotografuoti, gražuolės įsitempę grūdasi eilėj autografų ir naujų kuilių, publika laiminga skirstosi aplaistyta šampanais.

Iš pralaimėtojų visi linksmai ir vieningai tyčiojasi, paploja vienas kitam už taiklesnį spjūvį, bet organizatoriai atsipalaidavę šypsosi ir jau nebesikiša. Nevykėlių dar laukia nerealizuotų finansinių lūkesčių inventorizacija ir fizinės bausmės šeimose.

Po truputį arena ištuštėja. Žiūrovai pavargę, patenkinti skirstosi namo, nes reikia pailsėti, pasiruošti rytdienos darbui organizatorių įmonėse. Išmanios, ekologiškos mašinos šluoja nuo trinkelių grindinio spragėsių maišelius, svajones ir išmuštus dantis. Už publikos surinktus pinigus dar kartą patvirtinti lenktynininkai, organizatoriai ir teisėjai išvažiuoja į uždarą laurų ir lygių galimybių dalinimosi vakarėlį.

Temsta. Ant aukšto, akmenimis nusėtais šlaitais kalno įsižiebia iš struktūrinio iždo įrengtas atrakcionas - memorialas Laimės Žiburys. Tylu, tik prie ralio į Naujuosius Vasiukus kasos tyliai murkia partijų finansavimo mechanizmo generatorius, pakraunantis organizatorių akumuliatorius kitoms lenktynėms.

Miestuose ką tik baigė rodyti krepšinį. Visi laimingi, šypsosi, gęsta šviesos. Už užtemdytų langų girdisi ramus pasaulio teisiųjų knarkimas.

Uždanga.