Ateivių ataka. Mokslininkai papasakojo, kas netrukus užgrobs Antarktidą

Autorius: SputnikNews.lt Šaltinis: https://sputniknews.lt/world/2... 2020-03-01 07:29:00, skaitė 892, komentavo 2

Mokslininkų teigimu, visuotinis atšilimas ir tirpstantys ledynai sukuria palankias sąlygas nepretenzingiems sutvėrimams, kurie kenkia ekosistemai

VILNIUS, vasario 29 — Sputnik. Per metus Antarktidoje apsilankė daugiau nei 42 tūkstančiai turistų. Ant drabužių ir batų baltame žemyne atvyko nematomi keleiviai — mikroskopiniai gyvūnai ir augalų sėklos. Visuotinis atšilimas ir tirpstantys ledynai sukuria palankias sąlygas šiems nepretenzingiems sutvėrimams. Netrukus jie pasiskirstys visame žemyne ir, pasak mokslininkų, nuo jų nebus padaryta mažesnės žalos nei iš Kolorado bulvių vabalo Europoje, rašo RIA Novosti autorė Alfija Jenikejeva.

Invazija neišvengiama

Ši Antarktidos vasara jau pripažinta viena karščiausių per visą stebėjimų istoriją. Ledas žemyne tirpsta rekordiniu greičiu. Be kylančio jūros lygio, tai gali sukelta naujų augalų ir gyvūnų rūšių invaziją, perspėja tyrėjai. Be to, panašus likimas laukia ir visos Antarktidos, iki pat Pietų ašigalio.

Anot tarptautinės mokslininkų komandos, invaziją užtikrins į žemyną atplaukiantys laivai, taip pat turistai.

Anksčiau tokiu būdu baltąjį žemyną pasiekę gyvūnai ir augalai neatlaikė atšiaurių Antarkties sąlygų. Dabar, tirpstant ledynams, jie turi galimybę susirasti naujus namus. Vadinasi, jie suvaržys vietinius gyventojus.

Ištyrę 103 organizmų rūšis, tyrėjai nustatė 13 pavojingiausių būtybių Antarkties ekosistemoje.

Visų pirma, kalbama apie jūrinius bestuburius: Čilės (Mytilus chilensis) ir Juodosios jūros midiją (Mytilus galloprovincialis), taip pat valgomuosius vėžiagyvius (Mytilus edulis). Jie jau buvo įtraukti į šimto pavojingiausių invazinių rūšių sąrašą ir į atitinkamą pasaulio registrą.

Midijos yra nepretenzingos, greitai auga ir dauginasi. Jos geba formuoti tankias gyvenvietes negiliame vandenyje, sutraukdamos vietinius jūros gyvūnus ir darydamos neigiamą poveikį ekosistemoms. Šie moliuskai keliauja laivų korpusuose.

Sprendžiant iš to, kad kai kurie atstovai jau buvo pastebėti ne taip toli nuo Antarktidos pusiasalio, artimiausiu metu jie gali apsigyventi prie ledinio žemyno krantų. Ypač jei vidutinė metinė oro temperatūra ir toliau kils, o ledynai tirps.

Didžiausią pavojų Antarktidos biologinei įvairovei kelia midijos, kurios laivų korpusuose pasiekia baltąjį žemyną

Tarp galimų jūros įsibrovėlių yra nepretenzinga Ciona intestinalis ascidija, kurios paplitimas nuolat plečiasi, ir krabai Halicarcinus planatus, kurie jau keletą milijonų metų nebuvo Antarkties vandenyse. Krabas yra plėšrūnas, todėl jo išvaizda gali sukelti nemaloniausias pasekmes mažiems jūrų gyvūnams, pažymi tyrėjai.

Žemės ateiviai

Sausumoje didžiausią pavojų kelia erkės, kolembolės ir kai kurie augalai, ypač asterinių šeimos Leptinella scariosa ir Leptinella plumosa atstovai.

Kaip prieš keletą metų teigė Rusijos mokslininkai, erkės, plekšnės ir kiti maži nariuotakojai gali patekti į Antarktidą kartu su migruojančiais paukščiais. Tyrėjai tyrė trijų Antarktidos pingvinų, dviejų Adelės pingvinų, Kapinį audrašauklį, Didyjį audrapaukštį, Antarktinį plėeiką ir penkis imperatoriškuosius pingvinus. Savo plunksnose jie atrado daugiau nei 20 erkių rūšių. Ir viena iš jų, matyt, buvo kilusi iš Centrinės Australijos.

Dauguma nariuotakojų mirė atšiauriomis baltojo žemyno sąlygomis. Nors tada kai kurios kiaukutinės erkutės prisitaikė prie peršalimo dėl padidėjusios glicerolio koncentracijos kūno skysčiuose.

Ispanijos mokslininkų teigimu, daugelis sausumos invazinių rūšių jau įsikūrė netoli tyrimų stočių ir turizmo centrų Antarkties pusiasalyje. Sunaikinti juos yra per daug sudėtinga ir brangu. Vienintelė išeitis yra sukurti rimtą biologinio saugumo sistemą, kuri neleistų jiems įsiskverbti giliai į žemyną.