Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2020-03-08 00:24:00, skaitė 1206, komentavo 9
Naujojo septynmečio Jevrosojūzo biudžeto svarstymai sukėlė eilinį tarptautinį skandalą. Jevrokomisija, spaudžiama didžiausių Vakarų Europos šalių, atsisakė „karinio Šengeno“ programos ir sumažino karinio mobilumo išlaidas ES biudžete iki nulio. Pribaltikoje ši žinia buvo sutikta su pasipiktinimu ir pareiškus, kad šalys-donorės atsisako finansuoti Baltijos šalių karinį saugumą nuo „Rusijos grėsmės“.
Prieš dvejus metus Jevrosojūzas spinduliavo pavyzdinį karingumą ir skelbėsi esąs pasirengęs ginkluotis vardan taikos. Tuo metu Briuselyje buvo įkurti ES taikos fondas ir ES gynybos fondas, kurie turėjo finansuoti ES karines išlaidas.
Prieš mėnesį Jevrokomisijos pirmininkė, buvusi Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Laijen kalbėjo, kad Europa turėtų atitikti šių dienų realijas, kada tarptautiniai santykiai grįžta prie brutalios jėgos panaudojimo.
ES išorinės sienos "liepsnoja". Pietuose - Artimieji Rytai su Sirija ir Magribas su Libija. Rytuose - Ukraina su Donbasu ir Moldova su Padniestre. Todėl Jevrosojūzas turėtų tapti karine sąjunga, o Jevrokomisija - geopolitine komisija.
Pastaraisiais mėnesiais ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į „karinio šengeno“ temą - programą, skirtą karinio transporto mobilumui visoje ES vystyti. Programos tikslas - sukurti reikalingą logistinę infrastruktūrą operatyviam kariuomenės ir technikos permetimui prie išorinių Jevrosojūzo sienų tam atvejui, jei ten kiltų ginkluotas konfliktas.
Trumpai tariant, nutiesti gerus kelius į Pribaltiką, kad staigiai galima būtu permesti jais NATO tankus, kada Putinas užpuls Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Iš pradžių šiai programai buvo skirta 6,5 milijardo eurų. Tuomet Briuselyje pradėta domėtis, kaip pasikeis ES biudžeto pajamos po „Brexit“. Paskaičiavo, apsiašarojo ir sumažino karinio mobilumo biudžetą iki 2,5 milijardo eurų.
Tuomet naujojo septynerių metų ES biudžeto 2021–2027 metams projekto pareikalavo išnagrinėjimui turtingos šalys - europinės integracijos donorai. Vakarų Europos šalys, Jevrosojūzo įkūrėjos, su neslepiamu susierzinimu pradėjo tyrinėti, kam dabar susiruošė Briuselio jevrobiurokratai ir įvairūs subsidijuojami parazitai išleisti jų pinigus. Po ko jie pareiškė: „Basta!“, - ir ėmėsi vieną po kito "apipjaustyti" išlaidų paragrafus.
Tame tarpe po "apipjaustymo" peiliu pateko ir projektai susiję su saugumu.
Buvo nurėžtas ES kosminių programų biudžetas, nurėžta mokslinių tyrimų ir inovacijų programos strateginiuose sektoriuose, o Jevrosovieto pirmininkas ir buvęs Belgijos ministras pirmininkas Šarlis Mišelis pasiūlė apriboti iki 1,5 milijardo eurų išlaidas „kariniam šengenui“.
Po to šalys-donorės sutarė dėl principo: gana šerti ubagus ir atsilikėlius. Tegul Graikija ir Malta pačios išsimoka savo skolas, o Rytų Europa savarankiškai tiesia sau kelius.
ES struktūriniai fondai, skirti suvienodinti įvairių Europos regionų išsivystymo lygį, be abejo, buvo totaliai sumažinti, tačiau ir „kariniame šengene“ Vakarų Europa įžvelgė gudriai paslėptą "padlianką", jei ne smegenų "dulkinimu" tai bent jų "pudrinimu" priversti Vokietiją ir Prancūziją toliau remti Lenkiją su Pribaltika.
Dėl ko buvo nuspręsta visiškai atsisakyti „karinio šengeno“: dabartiniame ES biudžeto projekte karinio mobilumo programos finansavimas buvo "nupjautas" iki nulio.
Jevrosojūzo pakraščio šalių reakcija yra dėsninga. Pribaltikos veikėjai iš pykčio pagatavi sudaužyti galvas į sieną.
„Kai aš išgirstu idėjas apie europietišką armiją, aš pagrinde išjungiu garsą, tačiau kai kurie ES gynybiniai sprendimai gali suvaidinti svarbų vaidmenį kaip stiprinant ES sąveiką su NATO taip ir stiprinant mūsų regiono saugumą. <...> Čia padarykime pauzę, kad paklausti: ar jūs žinote, kiek milijardų eurų ši iniciatyva („karinis Šengenas) turi naujausioje ES daugiametės finansinės programos versijoje? Kol kas tai yra 0,00 “, - pareiškė Lietuvos Seimo narys Laurynas Kaščiūnas. Jis taip pat pabandė užglaistyti situacijos skandalingumą. Todėl , kad tai jau ne „kol kas“, o „dabar“.
Kaščiūno išlyga dėl europinės armijos nėra atsitiktinė. Amerikoniški satelitai iš Rytų Europos su neslepiamu susierzinimu sureagavo į idėjas apie NATO dubliuojančių karinių struktūrų atsiradimą Jevrosojūze. Tokie Vokietijos ir Prancūzijos bandymai pakenktų JAV kariniam-politiniam dominavimui Europoje.
Todėl tai pačiai Prancūzijai gali kilti rezonansinis klausimas: ko gi jūs dabar psichuojate, kada mes mažiname ES gynybinių programų finansavimą? Atsakymas: „karinis šengenas“ - tai jau visiškai kitas dalykas! Pirma, jis nėra rakštis NATO, o bendradarbiavimas su NATO. Antra, ir tai yra pagrindinis dalykas, įgyvendinant šį projektą mums bus nutiesti keliai.
Tai va - kaip tik kelių Pribaltikai ir nenuties: Vakarų Europa tvirtai nusprendė, kad savo pinigus ji išleis tik sau. Tame tarpe ir savo saugumo srityje.
Toli gražu ne visi Jevrosojūzo gynybiniai projektai paskutiniame septynerių metų finansinės perspektyvos projekte buvo "apipjaustyti" iki nulio. ES taikos fondas, nors ir buvo sumažintas, vis dar turi įspūdingą 4,5 milijardo eurų biudžetą. Kame čia paslaptis? Labai paprasta. Šį fondą sukūrė Prancūzija kaip Prancūzijos jėgos instrumentą įtakoti situaciją Libijoje, kad būtų užtikrintas strateginis pietinių Prancūzijos sienų saugumas.
Libija yra labai svarbi Prancūzijai. Nuo Marselio ir Nicos iki Libijos - jūrą perplaukti. Ką reguliariai daro tūkstančiai Libijos pabėgėlių. Todėl Paryžius yra pasirengęs įnešti savo pinigus į ES biudžetą pietinėms išorinėms sienoms stiprinti.
Pribaltika gi Prancūzijai ir kitoms šalims-donorėms - kažkoks-tai geopolitinis nesusipratimas, kuris painiojasi Briuselyje po kojomis, trukdo daryti politiką ir vis tik dar pakankamai turi nachališkumo "kačialinti" sau teises ir reikalauti sau svetimų pinigų.
Ką? Keliai blogi, NATO tankai nepravažiuos? Na tai nusitieskite sau kelius.
Ką? Nėra pinigų? Na tai užsidirbkite.
Ką? Jus putinas puola? Na tai patys ir apsiginkite nuo jo.
Arba kreipkitės -