Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/amerikos-su... 2015-07-13 08:40:23, skaitė 2712, komentavo 1
Amerikoje labai populiari tarp valdžios ir liberalios visuomenės atstovų yra taip vadinamos teigiamos arba pozityvios diskriminacijos teorija ir praktika. Esmė paprasta: vardan to, kad būtų ištaisyta istorinė neteisybė vienos ar kitos grupės – etninės, religinės ar, kas labai aktualu šiandieninei Amerikai – seksualinės – atžvilgiu, tai grupei suteikiamos lengvatos, kurios diskriminuoja kitus gyventojus.
Panaši praktika tris dešimtmečius buvo vykdoma negrų atžvilgiu. Tačiau tai niekuo nepadėjo negrų integracijai ir jų socialinio aktyvumo padidėjimui. Žymi dalis Amerikos negrų, pasijutę istoriškai nuskriausti, kuriems dėl to visi aplink skolingi, nerodo jokio noro dirbti, o yra linkę gyventi iš pašalpų ir verstis kriminaliniais, antivisuomeniškais darbais.
Įdomu, kad mėginimai integruoti negrus į šalies ūkinį gyvenimą, suteikiant jiems lengvatines ir prioritetines darbo vietas Detroito automobilių gamybos įmonėse baigėsi masiniu baltųjų gyventojų bėgimu iš šio miesto ir įmonių sustojimu. Visa tai baigėsi JAV automobilių sostinės žūtimi.
Rezultatas: neteisybę pajuto baltieji gyventojai, kurių niekas negina ir kurie patiria nuolatinius grasinimus. Visa tai dar labiau didina įtampą santykiuose tarp rasių, kuri nuolat išsilieja į paviršių įvairių konfliktų pavidalu.
Ne per seniausiai įvyko eilinis incidentas, susijęs su neadekvačiu policininkų elgesiu. Šį kartą nepateisinamą jėgą panaudojo Teksaso policininkai, neįtikėtinai žiauriai išvaikę jaunimo vakarėlį prie baseino. Didžioji vakarėlio dalyvių dalis buvo negrai paaugliai. Įvyko tai nedideliame Mak Kinio mieste.
Policijos nuovada sulaukė gyventojų skambučių su skundais dėl triukšmo ir dėl per didelio skaičiaus „tų nigerių“ (apie 130 paauglių, kai kurie iš jų atėjo prie visuomeninio baseino be leidimo, perlipę tvorą).
Pagal kitą versiją, kilo barnis tarp baltosios moters ir tamsiaodžio paauglio, kuriam ji patarė nešdintis į rajoną, kur gyvena dauguma negrų. Spauda praneša apie tai, kad vienas iš liudininkų įrašė incidento video, kuris leidžia tiksliai atkurti įvykį.
Prie baseino atvyko 12 policininkų. Kadruose matosi, kad nors įvykio vietoje yra tik paaugliai su šortais ir maudymosi kostiumėliais, jų tėvai ir pasyvūs stebėtojai, vienas iš pareigūnų akivaizdžiai „užsivedęs“ ir elgiasi tarsi puldamas teroristus: strimgalviais puola link grupės paauglių, ritasi per galvą, įsako visiems aplinkui gultis ant žemės, panaudoja fizinę jėgą. Tuo pat, kaip pasakoja vietinei žiniasklaidai video autorius, 15 metų amžiaus Brendonas Bruksas, policininkas suguldė tik negrus, kai kuriems uždėjo antrankius. Vieną iš mergaičių su maudymosi kostiumėliu ir su rankšluosčiu rankose, užsuko jai rankas ir trenkė ant asfalto. Kai aplinkui susirinko jos pasipiktinę draugai, policininkas įsiutęs išsitraukė pistoletą ir metėsi persekioti jų. Paskui vėl sugrįžo prie mergaitės, griebė jai už galvos ir ėmė daužyti veidu į žolę, prispaudė ją keliais prie žemės, užlauždamas rankas.
„Man širdis į kulnus nusirito, kai jis išsitraukė pistoletą. – pasakojo video autorius. – Ten juk buvo tiesiog minia vaikų“. Liudininkai pasakoja, kad policininkui nepatiko grubūs paauglių pasisakymai. Incidentas sukėlė audringą reakciją tarp vietinių gyventojų. Keli šimtai žmonių susirinko į protesto akciją prieš rasizmą ir žiaurų policininko elgesį su vaikais.
Vietinės policijos šefas Gregas Konlis tikina, kad „pareigūnas tiesiog mėgino atkurti tvarką, jokio rasizmo čionai nėra“, nors pripažįsta: policininko elgesys sukėlė nerimą. Buvęs FTB direktoriaus pavaduotojas Tomas Fuentė per interviu TV kanalui CNN su tuo nesutiko: „Policininkas lakstė aplinkui ir tik aštrino situaciją, kuri be jo būtų labai greitai nurimusi“.
Pagrindinis šios istorijos „herojus“ – 41 metų amžiaus Deividas Erikas Keisboltas su 10 metų darbo policijoje stažu. Jį nušalino nuo pareigų laikotarpiui, kol vyks tyrimas.
Įdomu, kad šis „aktyvistas“ 2008 metais gavo premiją „Metų karininkas“ ir nuo to laiko laikomas vyresnybės numylėtiniu.
Paaugliai jokios grėsmės aplinkiniams nekėlė ir Keisbolto veiksmai šioje konkrečioje situacijoje atrodė, švelniai tariant, keistai. Aplinkiniams susidarė įspūdis, kad jis buvo pavartojęs narkotikų arba yra psichopatas. Tačiau esmė greičiausiai slypi kitkame. „Metų policininkas“, kuris kitiems tarnybos draugams žinomas savo rasistinėmis pažiūromis, sužinojęs, kad iškvietimo priežastis – negrai, visą kelią iki baseino „užsivedinėjo“ ir svaidėsi grasinimais negrų atžvilgiu. Atvykęs į iškvietimo vietą, jau pakankamai įsiutęs, jis jau nebegalėjo savęs kontroliuoti. Tačiau problema neapsiriboja profesionalizmu, kurio neatskiriama dalis yra savikontrolė.
Šis incidentas po jo paviešinimo kaip visada suskaldė Amerikos visuomenę – dalis amerikiečių, daugiausiai baltieji, užjaučia policininką, o kita dalis, daugiausiai negrai – užjaučia paauglius, kurie buvo užpulti. Kitaip sakant, žmonių simpatijas lemia ne įvykio aplinkybės, o dalyvių rasė.
Iš esmės bet kuris baltasis, kaip ir bet kuris juodaodis, beveik visada gali susilaukti paramos bent jau iš didžiosios savo rasės atstovų pusės, visiškai nepriklausomai nuo to, ką jis padarė.
Dar daugiau – kuo aršiau, kaip šiuo atveju, policininkas veiks „nigerių“ atžvilgiu, tuo didesnio palaikymo susilauks. Kitaip sakant, šiuolaikinės teisinės ir moralinės amerikiečių nuostatos lengvai sutelpa nesudėtingos laukinio žmogaus moralės rėmuose: mes juos nužudėme, apiplėšėme, išprievartavome – tai puiku. Jie mus apiplėšė, išprievartavo, užmušė – tai blogai.
Vargu ar tai susiję išimtinai su taip mylima amerikiečių „pozityvia“ diskriminacija, bet negalima nepažymėti, kad toks požiūris būdingas ne tik eiliniams amerikiečiams, bet ir visai šiai valstybei. Būtent šiuo principu ji vadovaujasi savo veiksmuose visame pasaulyje.