ŠLAPI VAKAROIDŲ SAPNAI: Kinija: už koronaviruso panikos slypi politinis chaosas

Autorius: Gary Gindler Šaltinis: http://www.propatria.lt/2020/0... 2020-04-02 08:34:00, skaitė 1719, komentavo 2

COVID-19 pandemija Kinijoje prasidėjo 2019 m. lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje. Kinijos vyriausybė dabar susilaukia kaltinimų aplaidumu bei atitinkamų priemonių viruso plitimo akivaizdoje nesiėmimu, taip prisidedant prie visų pasaulio šalių gyventojų užkrėtimo. Vis dėlto, Kinijos komunistai tuo metu turėjo visiškai kitą uždavinį.

Norint suprasti Kinijos valdytojų logiką, būtina suprasti, kas yra Kinija. Moderni Kinija nėra tradicinė nacionalinė valstybė. Ji yra partijos valstybė. Valdžių atskyrimo kaip Vakarų šalyse nėra. Nepaisant to, Kinijoje egzistuoja tam tikras jėgų pasidalinimas.

Įtaką Kinijoje yra pasidalinusios kelios nesutariančios komunistinės grupės. Žymiausios iš jų - Kinijos komunistinio jaunimo lygos (KJL) bei Šanchajaus frakcijos. KJL vaidmuo 2016 metais gerokai susilpnėjo Kinijos komunistų partijos generalinio sekretoriaus Xi Jinping dėka. Buvęs generalinis sekretorius Hu Jintao bei dabartinis ministras pirmininkas Li Keqiang priklauso KJL frakcijai. Kitas buvęs generalinis sekretorius Jiang Zemin tuo tarpu priklauso Šanchajaus frakcijai.

2012 metų lapkritį Xi Jinping valdžia atiteko gana netikėtai. Hu Jintao frakcija rėmė vieną kandidatą, tuo tarpu Jiang Zemin frakcija - kitą. Xi Jinping šioje situacijoje sėkmingai sužaidė, pristatydamas save kaip kompromisinį kandidatą. Dabartinis generalinis sekretorius atrodė kaip tinkamas kandidatas visoms svarbiausioms frakcijoms, nes nors jis ir buvo vienas iš „komunistinių princų“ (Jinping tėvas buvo artimas Mao Dzedongo patikėtinis), valdantiesiems jis sudarė silpno lyderio įvaizdį. Pats Xi Jinping priklauso Kinijoje seniai pamirštai frakcijai, kuri kažkada buvo SSRS ir Josifo Stalino sąjungininkė.

Įtakingųjų Kinijos politikų puoselėtos viltys lengvai manipuliuoti naujuoju partijos lyderiu nepasiteisino. Generalinis sekretorius Xi Jinping sustiprino nepritariančių oficialiai partijos linijai persekiojimą. 2013 metais, vos gavęs naująsias pareigas, Xi Jinping uždraudė mokymą apie spaudos laisvę, pilietines teises ir teisės viršenybę.

Masinis partijos narių tardymas ir partijos aparato valymas, prasidėjęs 2013 metais, daugelį buvusio generalinio sekretoriaus Hu Jintao rėmėjų paliko valdymo nuošalyje. Taip pat Xi Jinping šalyje ne tik įtvirtino efektyviai veikiančią interneto cenzūrą, tačiau užsitikrino sau ir beveik amžiną postą.

Daug metų Kinijos komunistai kovojo su įvairiais „nukrypimais“ nuo jų pačių dogmatinės marksizmo interpretacijos. Šiame fronte jie turėjo susiimti su sovietiniais komunistais, su marksistiniu Dalai Lama (XIV), su Ketvirtuoju (trockistiniu) Internacionalu ir daugeliu kitų grupuočių.

Kinijos komunistų partijos kongresas, besirenkantis kas penkerius metus, yra visų vidinių nesutarimų ir kovų vyriausias arbitras. Tačiau tarp kongresų politinė įtaka yra įtvirtinama pasitelkiant kadrų manipuliaciją, kiekvienai frakcija siekiant „įstatyti“ savus asmenis į tiek svarbiausių politinių postų, kiek įmanoma.

Pastaruoju metu pastebimas Wang Qishan frakcijos, talkinusios Xi Jinping masiniuose partijos valymuose, įtakos šalyje stiprėjimas. Wang frakcija yra gana nauja, tačiau ji vis tiek sugebėjo pastatyti savus žmones reikiamose pozicijose. Pavyzdžiui, 2016 metais frakcijos narys Chen Wenqing tapo „Kinijos KGB“ vadovu, o jo kolega, JAV išsilavinimą gavęs Jiang Chaolyan, užėmė partijos vadovo Hubėjaus provincijoje pareigas.

Hubėjaus provincija su sostine Uhanu visada Kinijos komunistų buvo laikoma problematiška. Santykis tarp Pekino ir Uhano šiek tiek primena santykius tarp Vašingtono ir Niujorko, Maskvos ir Sankt Peterburgo, Madrido ir Barselonos. Konfliktai tarp vietovių kyla ne vien kaip tarp buvusios ir dabartinės sostinių (Uhanas valdant Chiang Kai-shek buvo Kinijos sostinė). Uhanas visuomet buvo maištingas miestas, kuriame vykę procesai išprovokavo įvykius Tiananmenio aikštėje 1989-aisiais.

Kai prasidėjo koronaviruso epidemija, Pekinas susidūrė su įššūkiu - atskleisti, kad partijos vadovai maištingame Uhane padarė klaidų, ir dėl šios priežasties atitinkamai su jais pasielgti.

Dabar daug kas teigia, kad jei Kinijos valdžia būtų pradėjusi veikti trimis savaitėmis anksčiau, užsikrėtusiųjų skaičius būtų buvęs 95% mažesnis ir kelias viruso sklaidai būtų buvęs užkirstas. Taip tikrai būtų nutikę, jei būtų rūpinamasi žmonių sveikata. Tačiau pagrindinis Kinijos komunistų tikslas buvo laimėti vidinę partijos kovą.

Visos besivaržančios Kinijos frakcijos kritiškiausiame epidemijos protrūkio taške labiausiai rūpinosi tuo, kuo jos rūpinasi visada - savo politinių pozicijų ir interesų stiprinimu, o ne kova su plintančiu virusu.

Kinijai tokios epidemijos - ne išskirtinis įvykis. Gripo epidemija, kaip ir kitose šalyse, Kinijoje  vyksta kiekvienais metais. 2019 metais Kinija, kaip visada, buvo pasirengusi ir laukė gripo sezono, nebuvo tikimasi jokios panikos. Tačiau Xi Jinping reikėjo krizės, kad galėtų suvesti sąskaitas su nepageidaujamaisiais partijos viduje.

Be jokios abejonės, galima teigti, kad Kinijos kairė veikia vadovaudamasi tokiais pačiais principais, kaip ir JAV kairė - šie asmenys rimtos krizės  niekada nepaliks neišnaudotos.

Visuotinai manoma, ka Pekinas tylėjo apie epidemijos Uhane mastus. Iš pradžių taip ir buvo, tačiau tik iki sausio 7 dienos. Tuomet Xi Jinping įsikišo ir pakeitė įvykių esmę - iš susijusių su sveikata šie tapo politiniais. Nuo tos dienos Pekinas pradėjo metodiškai ir sąmoningai aštrinti epidemijos mastą.

Tačiau Kinijos lyderiai neįvertino to, kad jų keliama panika bus perimta pasaulio dezinformacinės žiniasklaidos priemonių. Siurrelistiniai apokaliptiniai montažai iš Kinijos, sumaniai sudėlioti Kinijos propagandistų, pasižymėjo fotogeniškumu ir žiniasklaidos priemonių dėka greitai pasklido po pasaulį.

Krizė, išpūsta Pekino elito, buvo ideologinės konfrontacijos tarp skirtingų Kinijos frakcijų, rezultatas, šioms nesutariant dėl kai kurių marksizmo niuansų.

Xi Jinping valdoma grupė meistriškai išnaudojo epidemiją Hubėjaus bei viso Uhano lyderiams apkaltinti. Politinis tikslas buvo pasiektas. Wang Qishn frakcijos narys, Hubėjaus partijos vadovas Jiang Chaoliang ir Uhano miesto partijos vadovas Ma Guoqiang iš Šanchajaus frakcijos buvo „nubausti“ dėl šios epidemijos ir vasario 13 dieną pašalinti iš savo pareigų. Tik po šių veiksmų Pekinas ėmėsi rimtų, didelio masto priemonių prieš pačio viruso plitimą, kurios tebetęsiamos iki šiol.

Politinius susidorojimus koronaviruso pagrindu gerai įrodo Wang Xiaodong, nuo 2016 metų užimančio Hubėjaus provincijos gubernatoriaus pareigas, lemtis. Kaip Xi Jinping patikėtinis, Xiaodong liko savo poste, nors jis valdo labiausiai koronaviruso paveiktą Kinijos provinciją.

Taigi, užslėpta Kinijos komunistų politinė operacija pavyko. Tačiau panika, kurią jie pasėjo, pasirodė esanti dar užkrečiamesnė nei virusas.

Kuomet politinė akcija Hubėjuje buvo baigta, Pekinas tuojau iš vidinių reikalų persijungė į užsienio ir metė kaltinimus JAV, esą šios sukūrusios ir paskleidusios koronavirusą. Kinijos Komunistų partija tiesiog turėjo to imtis, nes situacija išslydo jiems iš rankų. Kas iš pradžių buvo matoma kaip vietinis ir ribotas laike susidorojimo su politiniais bendražygiais epizodas, netikėtai įgavo pasaulinį mastą. Džinas išlindo iš butelio ir situacija Kinijoje sukėlė ekonominę krizę visame pasaulyje.

Dabartinėje pasaulinėje situacijoje atrodo, kad mikroorganizmai gali daryti svarią įtaką pasaulio makroekonomikai. Tačiau skirtumas tarp šios pandemijos ir visų buvusių yra tas, kad 2020 metais informacinis koronavirusas laimėjo ekonominę pergalę prieš tikrąjį.

Parengta pagal lifesitenews.com informaciją