Geniali D. Trumpo politika

Autorius: minfo.lt Šaltinis: https://minfo.lt/pasaulis/stra... 2020-04-06 08:52:00, skaitė 1001, komentavo 3

Dabar puikus laikas įsigilinti į Donaldo Trumpo veiksmus ir pabandyti iššifruoti jo poelgių dviprasmiškumą. Prieštaringai vertinamas prezidentas ir užsienio politikoje, ir vidaus reikaluose turi kur kas aiškesnę darbotvarkę, nei daugelis įsivaizduoja. Kadangi norėdamas pasiekti savo užsibrėžtus tikslus, jis privalo išlikti valdžioje, jo strategija yra itin rafinuota ir subtili, taigi beveik niekas jos neperpranta. Esminis D. Trumpo siekis yra tokio plataus užmojo, kad jis priverstas judėti aplinkkeliais, jog patektų iš taško A į tašką B, naudojant modelius, kurie iškreipia visuotinį supratimą apie jį patį. Tai atsispindi daugelio nepriklausomų žurnalistų ir vadinamųjų alternatyvių analitikų skelbimuose, taip pat matoma iš Vakarų populiariausių propagandos leidėjų bei didelės gyventojų dalies nuomonės. 

Greitai, tiksliai ir vaizdingai nupasakoti jo strategiją galima pasitelkiant vaistų pavyzdį. Dauguma tablečių yra skirtos išgydyti sveikatos problemą, tačiau jos taip pat turi daugybę šalutinių poveikių. D. Trumpas vartoja vaistus tik dėl šalutinių poveikių, o pirmasis minėtas tablečių poveikis išlaiko jį valdžioje. Pasibaigus šiam straipsniui pamatysite, kad ši metafora pritaikoma beveik kiekvienam jo priimtam sprendimui, veiksmui ar deklaracijai. Kai perprasite D. Trumpo požiūrį ir pažinsite jo siekius, suvoksite, jog tai unikalus, neprilygstamas ir niekada anksčiau neišbandytas vadovavimo modelis.

Pirmiausia svarbu suprasti esminį jo misijos aspektą, kuris yra siaubingai tiesmukas. Jis yra pirmasis Amerikos prezidentas, atkreipęs dėmesį į didžiausią visų laikų žmonijos ydą - visišką realybės ignoravimą. Kadangi tiek žiniasklaidą, tiek švietimo sistemą iš esmės kontroliuoja milijardieriai, valdantys planetą, iš tikrųjų mes nieko nežinome apie savo istoriją ir nesuvokiame dabartinio pasaulio. D. Trumpui įžengus į politinę areną, išpopuliarėjo posakis „netikros naujienos“ (fake news). Jis nuo pat pradžių siekė įtikinti Amerikos piliečius ir pasaulio gyventojus, kad žiniasklaidos priemonės visada meluoja. Kasdienybėje šis posakis nublanko, tačiau labai svarbu suvokti giliąją jo prasmę. Šokiruoja suvokimas, jog beveik viskas, ką žinome ir kuo tikime, iš tiesų yra melas. Žiniasklaidos skleidžiamas melas ne tik apima istoriją ir politiką, bet ir formuoja klaidingą požiūrį tokiomis temomis, kaip ekonomika, maistas, klimatas ir sveikata. O kas, jei iš tiesų yra žinoma, kas sušaudė John F. Kennedy, kas, jei teisme buvo įrodyta, kad apie Perl Harborą buvo žinoma iš anksto, kas, jei mūsų pinigai yra sukuriami teikiant paskolas bankams, kurie net turėti lėšų, kas, jei rugsėjo 11-osios įvykiai buvo vidinis darbas?  Ar kada esate girdėję žurnalistą ar universiteto dėstytoją, pasakojantį apie tai, ar esate matę apie tai dokumentinį filmą? Keturiasdešimt keturi prezidentai atėjo ir išėjo nė žodžio nepratarę apie šią didžiulę problemą! D. Trumpas žino, kad žmonių išlaisvinimas iš šio neišmatuojamo nežinojimo yra pirmasis žingsnis į bendrą laisvę, todėl jis pradėjo vadinti pagrindinius žurnalistus tuo, kas jie ir yra - patologiški melagiai. 

„Tūkstančiai psichinės sveikatos specialistų sutinka su B. Woodwardu iš „New York Times “. D. Trumpas yra pavojingas“. - Bandy X. Lee, „The Conversation” 2018

„Klausimas yra ar prezidentas yra gudrus kaip lapė, ar iš tiesų pamišęs.” - Masha Gessen, „The New Yorker” 2017

Svarbu suprasti vieną dalyką - D. Trumpas nėra protiškai nestabilus, tačiau jis tikrai kartais taip matomas pasaulyje. Nuo tada, kai D. Trumpas persikėlė į Baltuosius rūmus, jis buvo vaizduojamas kaip savimyla narcizas, rasistas, seksistas ir klimato atšilimo skeptikas, apkrautas šešėlinėmis praeities istorijomis ir psichinėmis problemomis. Nors maždaug 60% Amerikos žmonių nebepasitiki žiniasklaidos priemonėmis, daugelis patikėjo istorija, kad D.Trumpas gali būti šiek tiek pamišęs ir yra netinkamas atstovas valdyti šalį. Ši statistika yra dar didesnė už JAV ribų. Žinoma, Donaldas Trumpas nedaro nieko ypatingo, kad pakeistų šį neigiamą žurnalistų ir kitų žmonių nusistatymą. Jis atvirai piktinasi ir provokuoja kitus  „Twitter“ platformoje, dažniausiai bendrauja impulsyviai ir niūriai, elgiasi neracionaliai, svaidosi sankcijomis ir grasinimais, tarsi tai būtų visiška smulkmena. Tačiau būtent dėl to iškart galime sunaikinti vieną pastovų žiniasklaidos mitą - D. Trumpo projektuojamas įvaizdis yra savaime žalojantis ir visiškai priešingas patologinių narcizų elgesiui, nes jie klesti, kai visi juos myli ir jais žavisi. Donaldui tiesiog nesvarbu, ar tu jam patinki, ar ne, taigi būtent dėl to, pagal psichologinį apibrėžimą, jį turėtume vadinti anti-narcizu. Tai net nėra nuomonė, tai yra gana paprastas ir neginčijamas faktas.

Jo bendras planas kyla iš vieno iš jo mėgstamiausių pasisakymų: „Mes atiduosime valdžią žmonėms“, nes iki šiol JAV ir jos imperialistinis tinklas, austas visame pasaulyje, buvo kelių globalistų bankininkų, karinės pramonės ir tarptautinių įmonių rankose. Tai truko daugiau nei šimtmetį. 

Norėdamas įgyvendinti savo planą, jis turi baigti karus užsienyje, išardyti NATO ir CŽV, kontroliuoti Federalinį rezervą, nutraukti visus ryšius su užsienio sąjungininkais, panaikinti „Swift“ finansų sistemą, nugriauti žiniasklaidos propagandinę galią. Reikia nusausinti gilią valstybės pelkę, kuriai vadovauja šnipinėjimo agentūros, ir panaikinti šešėlinę vyriausybę, kuri slepiasi užsienio reikalų taryboje ir Trišalėje komisijoje. Trumpai tariant, jis turi sunaikinti naująją pasaulio tvarką ir jos globalistinę ideologiją. Tai, švelniai, tariant, sudėtinga ir pavojinga užduotis.  Laimei, šiame kare jis nėra vienas. Prieš aiškinantis jo techniką ir taktiką, turime šiek tiek daugiau sužinoti apie tai, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje.

Galinga Rusija

Nuo Petro Didžiojo, visa Rusijos istorija demonstruoja nuolatinį jos norą išlaikyti savo politinę ir ekonominę nepriklausomybę nuo tarptautinių bankų. Net du kartus Rusija padėjo JAV kovoti prieš Britanijos Rotšildų imperiją, pirmiausia atvirai remdama Nepriklausomybės kare, vėliau, ir Pilietiniame kare, kai Rotšildai finansavo sąjungininkus politiškai suskaldyti tautą, kad ši sugrįžtų į Britanijos kolonijinės imperijos sudėtį. Rusija taip pat įveikė Napoleoną ir nacius, nors juos finansavo tarptautiniai bankai, siekdami sutriuškinti ekonomiškai nepriklausomas tautas. Nepriklausomybė yra jų DNR. Po 1991 m., žlugus SSRS, beveik dešimtmetį truko vakarų oligarchijos kišimasis į Rusijos ekonominį pasaulį, kol V. Putinas perėmė valdžią ir nusausino Rusijos pelkę. Nuo to laiko kiekvienu savo judesiu jis siekia sunaikinti Amerikos imperiją arba tai, kas 1944 m. Pakeitė Britų imperiją, ką galime vadinti naująja pasaulio tvarka. Naujoji imperija iš esmės yra ta pati centrinės bankininkystės schema, turinti tik šiek tiek kitokių savininkų, kurie Britanijos armiją pakeitė į NATO.

Iki pasirodant D. Trumpui, V. Putinas buvo vienintelis asmuo, viešai pasisakantis prieš naująją pasaulio tvarką, kurios šimtmečio manija yra pasaulinės naftos rinkos kontrolė. Juk nafta yra kraujas, tekantis per pasaulio ekonomikos venas. Nafta yra tūkstantį kartų vertingesnė už auksą. Krovininiai laivai, lėktuvai ir armijos nėra varomi baterijomis. Todėl, siekdamas kovoti su globalistais, Putinas sukūrė geriausias puolimo ir gynybos raketų sistemas, taigi dabar Rusija gali apsaugoti kiekvieną nepriklausomą naftos gamintoją, pavyzdžiui, Siriją, Venesuelą ir Iraną. Centriniai bankininkai ir JAV šešėlinė vyriausybė vis dar laikosi savo merdinčio plano, nes be pergalės Sirijoje jie negali plėsti Izraelio ribų, taigi neišdegtų šimtmečio senumo fantazija suvienyti Viduriniųjų Rytų naftos gavybą naujojo pasaulio santvarkos rankose. Jei abejojate, klauskite lordo Balfouro. 

 

Melo amžius

Kadangi šešėlinė vyriausybė  bankų ir pramonės vardu teikia tiesioginius įsakymus CŽV ir NATO, Trumpas nekontroliuoja kariuomenės. Gilioji valstybė yra reguliuojama nuolatinių pareigūnų, valdančių Vašingtoną ir Pentagoną, pavaldinių, kurie reaguoja tik į jų nurodymus. Jei vis dar manote, kad valstybėje diriguoja  „vyriausiasis vadas“, paaiškinkite, kodėl kiekvieną kartą, kai D. Trumpas liepė atsitraukti iš Sirijos ir Afganistano, atvykdavo vis daugiau kariuomenės? Vien kol rašomas šis tekstas, JAV ir NATO kariuomenės būriai spėjo pasitraukti iš kurdų zonų, išvyko į Iraką ir su sunkesne įranga grįžo prie Sirijos naftos atsargų. Donaldas dar ilgai turi sausinti pelkę, iki kol Pentagonas iš tikrųjų įsiklausys į tai, ką jis sako. D. Trumpas turėtų garsiai piktintis dėl to, kad karinė vadovybė nekreipia dėmesio į tai, ką jis galvoja, ar netgi ją atleisti, tačiau tai įžiebtų neįsivaizduojamą chaosą ir galbūt net pilietinį karą JAV. Jei Amerikos piliečiai, namuose turintys maždaug 393 mln. ginklų, sužinotų, kariškiai tenkina asmeninius poreikius, kiltų neįsivaizduojama sumaištis. Tai taip pat iškeltų labai paprastą, bet dramatišką klausimą: „Koks yra demokratijos tikslas?“ Šie ginklai yra titano tvoros, apsaugančios gyventojus nuo totalitarizmo. 

Reikia suvokti, kiek vargo JAV armijai ir šalies šnipinėjimo agentūroms teko patirti kuriant melagingos vėliavos operacijas daugiau nei šimtmetį, kad jų intervencija visada atrodytų teisinga, demokratijos, žmogaus teisių ir teisingumo naudai. Jie susprogdino „USS Maine“ laivą 1898 m., kad galėtų pradėti Ispanijos ir Amerikos karą, tada 1915 m. buvo susprogdinta „Luzitanija”, kad Amerika galėtų dalyvauti Pirmajame pasauliniame kare. 1941 m. jie pastūmėjo Japoniją pulti Pearl Harborą. Nors apie išpuolį žinojo prieš 10 dienų, nieko nesakė Havajų bazei. Jie pateisino Šiaurės Vietnamo torpedų išpuolį Tonkino įlankoje tam, kad pateisintų savo išpuolius Vietnamo žemėje. Jie sukūrė istoriją apie Irako kareivius, naikinančius vaikų lopšelius, kad 1991 m. įsiveržtų į Kuveitą. Jie sukūrė masinio naikinimo ginklus, kad vėl galėtų pulti Iraką 2003 m., Ir suorganizavo 911, kad panaikintų 1789 m. Konstituciją, užpultų Afganistaną ir pradėtų terorizmo karą. Ši visiškai netikra dorybės kaukė turi būti išsaugota, kad būtų galima kontroliuoti Amerikos piliečius, kurie privalo tikėti demokratija.

Taigi, kaip D. Trumpas reagavo sužinojęs, kad Amerikos kariuomenė vėl vyksta į Siriją? Kiekviename interviu ir deklaracijoje jis kartojo, kad „mes apsaugojome Sirijos naftos telkinius“, ir netgi pridūrė: „Aš galvoju apie Exxono siuntimą į regioną rūpintis Sirijos naftos ištekliais“. Neokonai, sionistai ir bankai buvo sujaudinti, tačiau visi kiti - velniškai pasipiktinę, nes didžioji dauguma nesupranta D. Trumpo taktikos. Jis nuryja šiuos vaistus dėl vėlesnių pasekmių. Ant šios vienintelės vaistų pakuotės yra smulkiu šriftu parašyta, kad „šio preparato vartojimas gali išstumti Amerikos ir NATO kariuomenę iš Sirijos, spaudžiant suvienytai pasaulio bendruomenei ir vieningiems Amerikos gyventojams“. Trumpas sukūrė tokią situaciją, kurioje NATO negali likti Sirijoje, ir tai, kaip jis kartoja šią giliai šokiruojančią, politiškai nekorektišką poziciją, aiškiai parodo jo tikrąjį ketinimą. Vienu sakiniu jis sunaikino šimtmetį klastotą dorybę.

D. Trumpas yra istorinė anomalija

D. Trumpas yra viso labo ketvirtasis prezidentas JAV istorijoje, kovojantis dėl žmonių.  Priešingai, nei visi kiti 41, kurie daugiausia dėmesio kreipė į žmonių pinigus, į dolerių srautą, kuris baigiasi privačiuose bankuose. Pirmiausia buvo Andrew Jacksonas, kurį nušovė, kai šis sunaikino antrąjį nacionalinį banką, viešai apkaltinęs, kad jį Londone kontroliuoja Rotšildai. Tada buvo Abraomas Linkolnas, kuris buvo nužudytas, kai ėmė spausdinti savo „žaliuosius užrašus“, nacionalinius pinigus, kuriuos valstybė išleido, kad sumokėtų kareiviams, nes Linkolnas atsisakė skolintis iš Rotšildų. Tada buvo J. F. Kennedy, kuris buvo nužudytas dėl keliolikos priežasčių, kurios iš esmės prieštaravo bankų ir karinės pramonės pelnui. Dabar yra Donaldas Trumpas, kuris skelbia, kad „grąžins Ameriką žmonėms“. 

Kaip ir dauguma verslininkų, D. Trumpas nekenčia bankų dėl didžiulės jų ekonominės valdžios. Peržvelgę į vienintelę Henrio Fordo knygą „Tarptautinis žydas“,suprastumėte, koks gilus buvo jo nepasitikėjimas ir neapykanta tarptautiniams bankams. D. Trumpo įmonės labai nukentėjo nuo šių institucijų, kurios iš esmės jums parduoda skėtį tam, kad atsiimtų jį, kai tik lyja lietus. Privačios bankininkystės vykdoma pinigų kūrimo ir palūkanų normų kontrolė per beveik kiekvienos šalies centrinį banką yra nuolatinė tautų valdymo priemonė, gerokai veiksmingesnė, nei politika. 2000 m. šie tautų plėšikai buvo vos už kelių žingsnių nuo savo totalitarinės svajonės, tačiau pora detalių nesikeitė - Vladimiras Putinas ir 393 milijonai amerikiečių ginklų. Tuomet pasirodė oranžinės spalvos Donaldas, paskutinė dėlionės detalė, kurios mums, žmonėms, reikėjo 250 metų tam, kad bankų imperijai būtų galas. 

Technika ir taktika

Savo kadencijos pradžioje Trumpas naiviai bandė tiesmuką taktiką, apsupdamas save tokiais maištininkais, kaip Michaelas Flynnas ir Steve'as Bannonas,  erzindamas kiekvieną savo sąjungininką užsienyje, naikindamas su jais sudarytas laisvosios prekybos sutartis, įvesdamas mokesčius importui ir akis į akį juos įžeidinėdamas G7 susitikimuose 2017 ir 2018 metais. Atsakas į tokį elgesį buvo milžiniškas. Tai sustiprino visų absurdiškus įtarimus dėl Rusijos įsikišimo į D. Trumpo politinę karjerą. Buvo galima nuspėti, kad toks tiesmukas elgesys niekur nenuves. M. Flynnas ir S. Bannonas buvo priversti palikti D. Trumpo gretas, o pats Donaldas buvo įsipainiojęs į daugybę tyrimų, kurie privertė jį suvokti, kad jis nieko nepasieks žaisdamas atviromis kortomis. Jis turėjo rasti būdą, kaip sunaikinti pavojingiausius planetos žmones, tačiau tuo pačiu ir išlikti valdžioje. Jis turėjo pradėti elgtis gudriau.

Štai tada atsiskleidė jo tikrasis genialumas. Jis visiškai pakeitė savo strategiją ir požiūrį. D. Trumpas ėmė priiminėti, iš pirmo žvilgsnio, absurdiškus sprendimus ir savo „Twitter“ paskyroje pradėjo publikuoti piktinančius pareiškimus. Kad ir kaip grėsminga tai pasirodė iš pradžių, D. Trumpas taip elgėsi dėl kur kas svarbesnės priežasties. Jam nerūpėjo, ką žmonės apie jį galvoja, nes galų gale bus svarbūs tik rezultatai. Kai kuriems jis atrodo naivus, pašėlęs ar tiesiog idiotiškas, tačiau žmonės nesusimąsto, kad galbūt jis apgalvotai siekia įteigti, jog  pats nenutuokia, ką daro ir kad nėra pavojingas. Jis sąmoningai elgiasi politiškai nekorektiškai, siekdamas parodyti bjaurų veidą, kurį Jungtinės Valstijos slepia už savo kaukės.

Pirmasis naujosios taktikos išbandymas buvo siekimas sustabdyti didėjantį NATO užpuolimo ir invazijos į Šiaurės Korėją pavojų. Trumpas „Twitter“ paskyroje įžeidė Kim Jung-Uną, pavadino jį „Rocket Man“ ( liet. „Žmogus Raketa“) ir grasino nunešti Šiaurės Korėją nuo žemės paviršiaus. Jo siautėjantis politinis nekorektiškumas tęsėsi kelias savaites, kol visi susivokė, kad tai nebuvo pakankamai gera priežastis užpulti šalį. Jis paralyžiavo NATO. Tuomet Trumpas susitiko su šiuo „Rocket Man“, jie vaikščiojo po parką ir maloniai bendravo, tačiau tuo pat metu nieko nepasiekė derybose, nes paprasčiausiai ir neturėjo dėl ko derėtis. Daugelis kalbėjo apie Nobelio taikos premijos kainą, tačiau jie nežino, kad ši premija paprastai suteikiama karo nusikaltėliams, tokiems kaip B. Obama ar H. Kissingeris.

Tuomet atėjo Venesuelos eilė. D. Trumpas pasistūmėjo dar labiau į priekį, kad užtikrintų, jog niekas negali palaikyti išpuolio prieš laisvą šalį. Šios situacijos valdymui jis paskyrė blogiausius įmanomus neokonservatyvių pažiūrų atstovus - Elliotą Abramsą, kuris buvo nuteistas už sąmokslą devintojo dešimtmečio Irano ir Kontrų susitarime, bei Johną Boltoną, garsų aukšto rango karininką. Tuomet D. Trumpas pasisakė už Juano Guaido kaip savo palaikomą kandidatą tapti Venesuelos prezidentu. Kvailą ir tuščią atstovą, kuris net nesuvokia, kiek yra išnaudojamas. Vėlgi, Trumpas grasino sulyginti šalį su žeme, o pasaulis stebėjosi visišku subtilumo ir diplomatijos trūkumu. Būtent todėl Brazilija ir Kolumbija atsitraukė ir teigė, kad nenori turėti nieko bendra su išpuoliu prieš Venesuelą. D. Trumpo unikali politika suveikė dar kartą.

Tuomet atėjo Izraelio eilė. Jam dovanotos dvi svarbios dovanos - Jeruzalė tapo sostinė ir Sirijos Golano aukštumos tapo patvirtinta nuosavybe. B. Netanyahu, kuris nėra didžiausias gudruolis, šokinėjo iš džiaugsmo, o visi garsiai rėkė, kad D.Trumpas yra sionistas. Tikrasis tokio poelgio rezultatas buvo tas, kad visi Viduriniai Rytai susivienijo prieš Izraelį, kurio daugiau niekas nebegali palaikyti. Netgi istorinis jų bendrininkas Saudo Arabija turėjo atvirai nepritarti šiam didžiuliam islamo paniekinimui. D.Trumpo dovanos iš tikrųjų buvo baisi meškos paslauga Izraeliui, kurio ateitis šiais laikais neatrodo per daug šviesi, nes NATO turės išsikelti iš šio regiono.

Kai pradeda ryškėti realybė

Bet yra šis tas daugiau! Kadangi D. Trumpas nekontroliuoja NATO ir armijos, jo galimybės yra labai ribotos. Iš pirmo žvilgsnio nepaprastas ekonominių sankcijų griežtinimas tokioms šalims, kaip Rusija, Turkija, Kinija, Iranas, Venesuela bei daugeliui kitų, atrodo negailestingas, tačiau būtent dėl šių sankcijų minėtosios šalys buvo išstumtos iš „Swift“ finansinės sistemos, skirtos išlaikyti pavergtas tautas. Jie visi išsilaisvino iš tarptautinių bankų gniaužtų. Tai privertė Rusiją, Kiniją ir Indiją sukurti alternatyvią prekybos mokėjimų sistemą, pagrįstą nacionalinėmis valiutomis, o ne visagaliu doleriu. Bipolinė pasaulio realybė dabar yra oficiali, o ateityje įsigalėjus kitoms sankcijoms,  D. Trumpas išstums ir daugiau šalių iš „Swift“ sistemos, kad šie galėtų prisijungti prie kitos barikados pusės, o didžiųjų bankų Europoje ir toliau mažėtų.

Net ir besisukdamas politiniame uragane, D. Trumpas randa laiko pasisvaidyti savo arogantišku, galima netgi sakyti, vaikišku humoru. Pažvelkite į jo grandiozinį pasityčiojimą iš Hillary Clinton ir Baracko Obamos, besifotografuojant nutaisius rimčiausią įmanomą miną  Baltųjų rūmų „Situacijų kambaryje“ su keletu rūsčių generolų. Jie suklastojo Abu Bakras al Bagdadžio mirties stebėjimą. Lygiai taip pat, kaip 2011 darė jo pirmtakai, nužudydami netikrą bin Ladeną. Dabar, kai jau suprantate, koks iš tikrųjų yra D.Trumpas, galite deramai įvertinti šį šou, turintį tikrą ir gilią prasmę.

„Mes apsaugojome Sirijos naftos telkinius“. Iš tikrųjų, šiuo trumpu sakiniu Trumpas susitapatino su generolu Smedley Butleriu, kuris prieš 80 metų sukrėtė  pasaulį išleisdamas mažą knygą, pavadintą „Karas yra raketė“. Naftos plėšikavimas ir vogimas tikrai nėra taip naudinga, kaip demokratijos ir teisingumo skatinimas. Stebina daugelis „alternatyvių“ žurnalistų ir analitikų, kurie iš tikrųjų puikiai žino visas technines rugsėjo 11-osios problemas, tačiau vis dar neturi supratimo, ką 3 kadencijos metus daro D.Trumpas. Taip yra todėl, nes pagrindinė žiniasklaida yra nupirkta. Ji visus įtikino, kad Trumpas yra protiškai nestabilus.

Tiems, kuriems vis dar kyla abejonių dėl D.Trumpo darbotvarkės, ar tikrai vis dar tikite, kad akivaizdus Amerikos imperializmas mūsų planetoje yra atsitiktinumas? Ar vis dar tikite, kad būtent dėl Rusijos įtakos 2016 m. rinkimuose CŽV, FTB, visos žiniasklaidos priemonės, Amerikos Kongresas, Federalinis rezervas, Demokratų partija ir kovingoji respublikonų dalis yra nusistatę prieš D. Trumpą ir netgi bando pateikti jam apkaltą? Kaip ir dažniausiai pasitaiko, realybė yra visiškai priešinga tam, ką skelbia žiniasklaida. D. Trumpas gali būti labiausiai atsidavęs žmogus, kada nors įžengęs į Baltųjų rūmų Ovalųjį kabinetą. Ir be abejonės, jis taip pat yra pats ambicingiausias ir politiškai nekorektiškiausias kada nors ten buvęs asmuo.

Apibendrinimas

Pasaulis drastiškai pasikeis nuo 2020 iki 2024 metų. Antroji ir paskutinė D. Trumpo kadencija sutampa su paskutiniais V. Putino prezidentavimo metais. Tokio sutapimo gali nepasitaikyti dar ilgą laiką. Jie abu žino, kad reikia veikti dabar arba niekada. Kartu jie turi pribaigti NATO ir „Swift“, o Europos Sąjunga turi subyrėti. Terorizmas blykstels liepsnoje ir dings kartu su jo kūrėjais. D. Trumpas turi nusausinti pelkę CŽV ir Pentagone ir turi nacionalizuoti federalinį rezervą. Kartu su Xi ir Modi jie galėtų padėti tašką privačiai bankininkystei viešuosiuose sektoriuose. Atsisakydami mokėti skolas, jie galėtų atkurti pasaulio ekonomiką, nes pasibaigus privačių bankų erai, pereitume prie vyriausybių gaminamų nacionalinių valiutų. Neliktų tokių atstovų, kaip B. Obama, kurie tarnauja pinigams, o ne žmonėms. Visa tai padarius, įsivyrautų taika ir gerovė, nes mūsų mokesčiai būtų skirti šalių vystymuisi, o ne karinei amunicijai, kurios, galbūt, niekada ir neprireiktų, ar palūkanų mokėjimui bankams.

Jei perskaitę visą aukščiau pateiktą informaciją vis tiek nesuprantate Donaldo Trumpo, aiškinti beviltiška. Nebent esate J. Trudeau, E. Macronas, J. Guaido ar bet kuris kitas parankus idiotas, nesuvokiantis tikrosios realybės.