Vokietijos katalikų vyskupai pripažino, kad Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia veikė kaip nacių bendrininkė

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/voki... 2020-05-04 15:36:00, skaitė 1396, komentavo 1

Pagaliau išsakyta konkreti ir aiški bažnyčios pozicija, dėl bažnyčios veikimo su naciais išvien

Vokietijos katalikų vyskupai pripažino, kad Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia veikė kaip nacių bendrininkė, rašo „The Times„.

Tokiu būdu vokiečių dvasininkai ne tik kritikavo savo pirmtakų veiksmus, bet ir sumenkino Vatikano, kuris visais įmanomais būdais stengėsi atsiriboti nuo nacių režimo nusikaltimų, pozicijas.

Vietos dvasininkai dešimtmečiais kovojo su dviguba bažnyčios pozicija nacių valdymo laikotarpiu, tačiau kartu ir neišsakė aiškios pozicijos dėl bažnyčios vaidmens šiuo klausimu. Vis dėlto naujajame Katalikų vyskupų konferencijos pranešime, kaip teigė vienas jų prelatų, skamba „kaltės prisipažinimas“.

„Kadangi vyskupai aiškiai nenurodė karo ir dauguma jų sustiprino šią vokiečių tautos valią, jie dalyvavo kare. Galbūt vyskupai nepritarė nacių karo pateisinimui rasinės ideologijos pagrindu, tačiau jų žodžiai ir vaizdiniai padėjo kareiviams ir režimui tęsti karą, nes jie suteikė jam papildomo prasmingumo“, — sakoma pranešime.

Dokumente aprašomas vyskupų elgesys nuo 1939 iki 1945 metų. Jame taip pat pažymima, kad šimtai kunigų buvo išsiųsti lydėti Vermachtą link fronto linijos, tūkstančiai bažnyčių ir vienuolynų valdų buvo paversti karo ligoninėmis, o dešimtys tūkstančių vienuolių vykdė savo „pareigą Tėvynei“, veikdamos kaip slaugytojos.

Kaip primenama leidinyje, bažnyčios santykiai su Hitleriu nebuvo lengvi. Praėjus kelioms savaitėms po to, kai 1933 m. naciai užgrobė valdžią, jie su vyskupais pasirašė konkordatą, kuriame buvo išdėstytos sunkaus pasaulio sąlygos. Per kitą dešimtmetį abi pusės „šoko gremėzdišką tango“, balansuodamos tarp priešiškumo ir bendradarbiavimo.

Garsiojoje 1937 metų enciklikoje „Su didžiuliu susirūpinimu“ Vatikanas pasmerkė Hitlerio rasės įstatymus, tačiau didžiąja dalimi jo vyskupai entuziastingai palaikė diktatoriaus užsienio politiką ir greitą judėjimą karo link.

Vatikanas ilgai laikėsi nuomonės, kad Antrojo pasaulinio karo metu popiežius Pijus XII atvirai nekritikavo Adolfo Hitlerio, bijodamas, kad keršydami naciai nubaus Vokietijos katalikus.

2009 metais jaunystėje tarnavęs bažnyčiai Benediktas XVI pripažino Pijaus XII „didvyriškas dorybes“. Šis žingsnis iš tikrųjų buvo atsakas į Katalikų bažnyčiai pateiktus kaltinimus, kad ji tyliai pritarė nacių nusikaltimams.

Dabar Vatikano pozicijai pakenkė Vokietijos katalikų vyskupai, kurie kritikavo savo pirmtakus karo metais už tai, kad jie viešai nepasisakė prieš Hitlerį ir prieš šešių milijonų žydų sunaikinimą.

SN inf.