Karantino laikotarpiu prašoma išlaikyti budrumą ir dalintis su VAD pastebėtu įspėjamuoju elgesiu

Autorius: Ekspertai.eu Šaltinis: http://www.ekspertai.eu/karant... 2020-05-06 10:01:00, skaitė 151, komentavo 1

Karantino laikotarpiu prašoma išlaikyti budrumą ir dalintis su VAD pastebėtu įspėjamuoju elgesiu

Vadovybės apsaugos departamento lyderis Rymantas Mockevičius (kairėje).

Vadovybės apsaugos departamentas (VAD) valstybės institucijose dirbantiesiems ir šiaip patriotams išleido instrukciją „DĖL PAVIENIŲ ASMENŲ DESTRUKTYVAUS ELGESIO RIZIKOS KORONAVIRUSO KRIZĖS METU“.

Kviečiame su juo susipažinti.

skirt.png

2020 m. balandžio 18-19 d. Kanadoje įvykdytos šaudynės primena, jog pavienių asmenų keliama grėsmė išlieka aktuali ir šiuo koronaviruso plitimo laikotarpiu. Prieš imdamiesi smurto pavieniai asmenys dažniausiai pasižymi įspėjamuoju elgesiu (žr. 1 priedą). Ne išimtis ir minėtas išpuolis Kanadoje. Pirminiais duomenimis, jį įvykdęs asmuo buvo apsirengęs policijos uniformą imituojančiais rūbais, vairavo seną policijos automobilį, kurį buvo įsigijęs aukcione. Tai signalizuoja apie pasiruošimą išpuoliui, kurį buvo galima pastebėti anksčiau.

Tad ir karantino laikotarpiu prašome išlaikyti budrumą ir dalintis su Vadovybės apsaugos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) pastebėtu įspėjamuoju elgesiu (žr. 1 priedą). Šiuo metu, apribojus įprastas žmonių laisves ir viešąjį gyvenimą, fiksuojama padidėjusi socialinė įtampa, nerimas dėl ateities, fizinis, emocinis, ekonominis nesaugumas. Prie papildomų iššūkių prisideda ir priverstinė socialinė izoliacija. Ji susijusi su didesniu socialinių ryšių apribojimu, mažesniu palaikymu, ribotu psichikos sveikatos ir socialinių paslaugų prieinamumu.

Įvykių gausa ir žiniasklaidoje gerokai išaugęs viešasis dėmesys Departamento saugomiems asmenims, politikams, kitiems sprendimus priimantiems asmenims, gali paskatinti pavienius asmenis imtis neįprastų priemonių, siekiant atkreipti dėmesį į savo sunkumus. Krizės situacija mobilizuoja, tačiau dalį asmenų ji gali paskatinti veikti beatodairiškai ar net destruktyviai siekiant ginti bendrą gėrį nuo tariamų, suvoktų priešų.

Lietuvoje pastebimas destruktyvaus turinio komentarų, nukreiptų prieš minėtus viešus asmenis, pagausėjimas. Kanados išpuolis taip pat iliustruoja, kaip minėtas įtampas išgyvenantis asmuo gali imtis destruktyvių veiksmų. Šaudynes įgyvendinęs vyras dėl koronaviruso krizės galimai patyrė sunkumų, kai karantino metu buvo ženkliai apribota jam priklausančios odontologijos klinikos veikla.

Tad primename, jog Departamentas vykdydamas pavienių asmenų smurtinių išpuolių prevenciją, atlieka pavienių asmenų nustatymą, destruktyvaus elgesio rizikos vertinimą ir valdymą. Įspėjamojo elgesio atmintinėje (žr. 1 priedą), rasite sąrašą elgesio formų, kurios gali signalizuoti apie kylančią grėsmę Jūsų ar kitų visuomenės narių saugumui.

Džiaugiamės jau vykstančiu bendradarbiavimu. Jūsų ir jūsų kolegų persiųsta informacija apie įspėjamąjį elgesį jau ne kartą padėjo tiksliau įvertinti ir efektyviau suvaldyti destruktyvaus elgesio riziką. Tad ir toliau kviečiame apie pastebėtą įspėjamąjį elgesį pranešti Departamentui tel.: 8 706 63 122; 8 687 51596; 8 612 95794 arba el. paštais [email protected], [email protected] Informaciją galite perduoti bet kuriuo paros metu.

Nr. 1 priedas

PAVIENIŲ ASMENŲ ĮSPĖJAMOJO ELGESIO FORMŲ ATMINTINĖ

Šiame sąraše yra pateiktos pavienių asmenų įspėjamojo elgesio pasireiškimo formos signalizuojančios apie padidėjusią smurtinio išpuolio riziką, kuri gali progresuoti nepritaikius tinkamų intervencijos priemonių. Šios įspėjamojo elgesio formos gali pasireikšti kaip netiesioginės komunikacijos metu (mėginant susisiekti, pranešti, paskelbti, deklaruoti, atkreipti dėmesį ir kt. – laiškai, faksai, elektroniniai laiškai, telefono skambučiai, įrašai „Facebook“, „Twitter“, komentarai internetinėje erdvėje, ir pan.), taip ir tiesioginės komunikacijos metu.

Raudonas šauktukas (!) rodo, kad šis atvejis signalizuoja apie didelę riziką, kol nepagrindžiama kitaip.

VIEN TIK TA APLINKYBĖ, KAD ASMUO GALIMAI TURI PSICHIKOS SVEIKATOS PROBLEMŲ NESANT ŽEMIAU VARDIJAMOMS ISPĖJAMOJO ELGESIO FORMOMS IR TYRIMO METU NUSTATOMIEMS RIZIKOS FAKTORIAMS, NELEIDŽIA KALBĖTI APIE ASMENS PADIDĖJUSIĄ SMURTINIO ELGESIO RIZIKĄ.

Vieno mėginimo komunikuoti pakanka. Nereikalaujama, kad jų būtų daugiau negu vienas, tačiau būtina atsižvelgti į ankstesnės tiesioginės ir netiesioginės komunikacijos istoriją. Jeigu nesate įsitikinę dėl įspėjamojo elgesio formos aktualumo, nedvejodami kreipkitės į Vadovybės apsaugos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos tel.: 8 706 63 122; 8 687 51596; 8 612 95794 arba el. paštu [email protected]

GRASINIMAS

1) Mėginimai komunikuoti, susiję su atviru ar užmaskuotu (numanomu), tiesioginiu ar netiesioginiu grasinimu, ne tik smurtu. Jie gali apimti grasinimus tam tikromis pasekmėmis asmeniui, arba bet kuriam kitam su juo susijusiam asmeniui, asmenų grupei, visuomenei.

PYKTIS

2) Kraštutiniai pykčio protrūkiai, nukreipti į asmenį, su kuriuo mėginama susisiekti ar su juo susijusius asmenis. Tai daugiau negu paprastas pykčio proveržis.

MOTYVACIJA

3) Asmeninis, personalizuotas, labai ryškiai išreikštas, nesavikritiškas teisingumo, tiesos siekimas, ieškojimas (dažnai būdingas asmenims, turintiems asmenybės sutrikimų).

KLIEDESIAI

4) Komunikuoti mėginančio asmens tikėjimas, kad jį ir asmenį, į kurį nukreipta komunikacija, sieja bendra praeitis, ateitis, arba jų laukia ypatingas bendras likimas.

5) ! Įsitikinimas, kad kažkas (kiti asmenys, organizacijos ir pan.) kontroliuoja jo kūną ir protą, vykdo periodinę ar pastovią intervenciją.

6) ! Šiurpūs kliedesiai apie kankinimus, žudymus, žaginimus, ritualinius aukojimus, laboratorinius tyrimus ir pan., įsitikinimai dėl žmonių klonavimo, pagrobimų ir pan.

7) Komunikuoti mėginančio asmens tikėjimas, kad jis yra tikrasis viešojo asmens užimamos pareigybės, posto savininkas, ar yra su juo susijęs kaip komandos, šeimos narys, arba tikėjimas, kad viešojo asmens artimi, jo aplinkos žmonės yra apsišaukėliai.

8) Erotomanijos signalai. Erotomanai – asmenys, manantys kad juos ir viešuosius asmenis sieja abipusiai meilės ar seksualiniai ryšiai.

9) Komunikuoti mėginančio asmens tikėjimas į dievišką kilmę, savęs laikymas dievybe (dėl to mano esantys aukščiau įstatymo).

TURINYS

10) Reikalaujama didelių piniginių sumų arba viešo atsiprašymo dėl asmeninių nuoskaudų.

11) Reikalaujama, kad asmuo imtų elgtis kitaip.

12) !Komunikacija, kurioje naudojami tokie išsireiškimai, kaip „paskutinė išeitis“, „vienintelė viltis“, „paskutinė viltis“, „paskutinis mėginimas“ ir pan.

13) ! Teiginiai apie savižudybę.

14) ! Teiginiai apie ketinimą ar planavimą ką nors nužudyti, sužaloti.

15) Užuominos apie ginklus.

16) Domėjimasis viešais smurtiniais išpuoliais prieš viešus asmenis, juos įvykdžiusiais asmenimis.

17) Smurtinės seksualinės fantazijos arba seksualinės agresijos faktai, požymiai, arba su seksualiniais iškrypimais susijusi motyvacija.

18) Užuominos apie svarbią pastarojo meto netektį, dėl kurios staiga patirtas didesnis stresas, pavyzdžiui, darbo, gyvenamosios vietos, pareigų praradimas arba partnerio netektis ir pan.

19) Asmenys, reguliariai mėginantys susisiekti, kurių komunikavimo stilius staiga labai pasikeičia, ir tai kelia susirūpinimą.

20) Asmenys, kurie rašo begales keisto turinio laiškų (turima galvoje šimtai laiškų).

PAREIŠKIMAI

21) Apie ketinimą pasirodyti toje vietoje, kur bus viešas asmuo su kuriuo mėginama komunikuoti, arba vietoje, kur vyks vieši renginiai ir pan.

22) Kad kažkas įvyks tam tikrą dieną.

MĖGINIMAI PATEKTI

23) Mėginimai patekti į saugomą teritoriją, arba pastatą ar renginį, kur yra viešieji asmenys.

MĖGINIMAI PRIARTĖTI SU SMURTO POŽYMIAIS

24) Realus smurtas, mėginimas smurtauti arba grasinimas smurtu viešojo asmens, jo aplinkos žmonių atžvilgiu.

25) ! Mėginimas priartėti turint ginklą arba keistą daiktą, panašų į ginklą.

MĖGINIMAI PRIARTĖTI SU GRASINIMO POŽYMIAIS

26) Mėginimai priartėti, susiję su grasinimais viešam asmeniui, jo aplinkos žmonėms, viešam renginiui.

ŽINOMI SUSIRŪPINIMĄ KELIANTYS ATVEJAI

27) Asmenų, kurie, turimais duomenimis, anksčiau bandė komunikuoti su viešaisiais asmenimis susirūpinimą keliančiu būdu arba anksčiau yra mėginę kitais būdais netinkamai priartėti, priartėjimas ar mėginimas priartėti (pakartotinumas).

ISTORIJA

28) Turima duomenų apie asmens smurtavimą praeityje.

29) Turima duomenų, kad asmuo priekabiavo, persekiojo praeityje.

Nr. 2 priedas

SAUGAUS IR EFEKTYVAUS BENDRAVIMO SU ASMENIU, KURIO ELGESYS KELIA SUSIRŪPINIMĄ, PRINCIPAI

Aktyviai dalyvaukite pokalbyje. Bendraujant su asmeniu, kurio elgesys kelia susirūpinimą, (toliau – asmeniu, pašnekovu) aktyvus klausymasis padeda išlaikyti pokalbio kontrolę. Pašnekovą paprastai raminančiai veikia tai, jog jo klausomasi ir bandomą jį suprasti. Aktyviai klausantis būna lengviau įvertinti ir įvardinti, ar ir kuo Jūsų institucija gali asmeniui padėti.

Pasirūpinkite tinkama bendravimo aplinka

Užsitikrinkite kolegų pagalbą. Jeigu asmuo mato, kad aplinkoje yra savimi pasitikinčių, bet ne iššaukiančiai atrodančių personalo narių, tai gali sulaikyti jį nuo impulsyvių veiksmų.

Pasirūpinkite ramia aplinka (išjunkite radiją, jis gali blaškyti pašnekovo dėmesį, išprašykite iš patalpos su asmeniu konfliktuojančius žmones).

Bendraudami būkite didesniu nei ištiestos rankos atstumu nuo asmens.

Sėskitės šalia, ne priešais. Sėdint pasisukus 90 laipsnių kampu, o ne veidu į veidą, sumažinamas tiesaus, konfrontuojančio žvilgsnio poveikis.

Domėkitės

Klauskite, kuo vardu asmuo. Kreipkitės į jį vardu kalbėdami.

Užduokite klausimus, kurie padėtų pašnekovui pajusti Jūsų susirūpinimą jo situacija. Svarbu domėtis asmens kreipimosi tikslu: „Kas nutiko?“, „Koks Jūsų kreipimosi tikslas?“, „Kuo aš Jums galėčiau padėti?“ „Kokios pagalbos iš manęs tikitės?“.

Įsiklausykite, pasitikslinkite ir įvardinkite asmens kreipimosi tikslą. Net jei kliento „užsakymas“ neatitinka Jūsų institucijos darbo sferos ar Jūsų kompetencijos, tai ramiai ir taktiškai įvardinkite: „Suprantu, jog esate susirūpinęs dėl... ir noriu Jus informuoti, jog čia galite kreiptis dėl...“, „Ar teisingai Jus suprantu, sakote, jog ...“.

Paaiškinkite

Įvardinkite, kokią pagalbą (informaciją) gali suteikti Jūsų institucija: „Mes galime Jums padėti dėl...“. Akcentuokite tai, jog GALITE padėti konkrečiais klausimais (įvardinkite juos) ir nesiteisinkite, jog negalite atsakyti į klausimus, kurie nepatenka į Jūsų institucijos darbo sferą.

Skatinkite pašnekovą kalbėti konkrečiau: „Noriu priminti, jog mes galime aptarti...“, „Turiu tik 20 min. kalbėtis su Jumis“.

Būna, jog asmuo ne visada supranta pokalbio esmę ir nežino, ką atsakyti. Tuomet kai kurie asmenys gali atsakyti bet ką ir yra tikimybė, kad tai bus nepagarbus, iššaukiantis atsakymas. Tokiu atveju svarbu paskatinti bendrauti pagarbiai: „Jei Jūs šauksite negalėsiu toliau tęsti pokalbio su Jumis“.

Kalbėkite paprastai be sudėtingų profesinių terminų.

Išlikite ramūs ir taktiški

Išlaikykite neutralų balso toną. Jūsų balse neturėtų girdėtis smerkimo, nusivylimo, irzlumo.

Girdėdami pašnekovo kritiką, kaltinimus nesiteisinkite, nesiginčikite. Tokiu atveju galima išreikšti supratimą dėl jo savijautos: „Matau, jog esate susirūpinęs, suirzęs dėl...“.

Asmeniui dalinantis mintimis, kurios neatitinka realybės, neįrodinėkite asmeniui, kad jis neteisus. Tokiu atveju galima atsakyti: „Man nežinoma informacija, jog ... , norėčiau Jums padėti dėl konkretaus Jūsų kreipimosi (galima įvardinti jo kreipimosi tikslą)“, „Laikausi kitos nuomonės“, „Nežinau“.

Asmeniui kalbant apie tai, jog jis mato, girdi, ko nemato ar negirdi kiti, galima atsakyti: „Aš tikiu tuo, kad Jūs tai girdite/ matote, nors pats to negirdžiu/nematau“.

Net jei turite pagrindą įtarti, neminėkite, kad asmuo yra psichikos ligonis. Nesijuokite ir nekikenkite, tai gali padidinti pašnekovo įtarumą ir pyktį.

Neignoruokite savižudybės temos, jei žmogus pats užsimena

Atkreipti dėmesį į asmens mintis apie savižudybę ir akcentuoti, jog tai nėra išeitis. Pvz.: „Savižudybė – nėra problemos sprendimo būdas“.

Remiantis asmens išsakytomis mintimis apie savižudybę galima trumpai paraginti ieškoti emocinės paramos ir pagalbos, kuri yra svarbi ir reikšminga sprendžiant šiuo metu iškilusius sunkumus. Pvz.: „Natūralu, jog ypač sunkiu laikotarpiu gali kilti minčių apie savižudybę kaip apie greitą sunkumų sprendimo būdą. Tokiu metu labai svarbu, kad gautumėte reikalingą emocinį palaikymą ir paramą bent jau kol sudėtinga situacija išsispręs ar taps aiškesnė. Pagalbos tokiu atveju galima kreiptis į artimą žmogų ar į šeimos gydytoją bei skambinant nemokamu telefono numeriu – 116 123*. Emocinė pagalba telefonu teikiama visą parą, nemokamai.“

Reaguojant į savižudybės riziką taip pat reikšminga atkreipti dėmesį į paties asmens aktyvias pastangas spręsti problemą. Pvz.: „Nors ir kyla minčių apie savižudybę, iš Jūsų kreipimosi akivaizdu, jog aktyviai siekiate spręsti kylančius sunkumus“.

Nukreipkite

Kartais būna asmenų, kurie pakartotinai kreipiasi siekdami ne tiek spręsti konkrečius reikalus, kiek patenkinti emocinius poreikius (pasiguosti, išlieti pyktį ir pan.). Todėl gali būti efektyvu taktiškai nukreipti asmenį pagal jo poreikį skambinti kitur ir dar kartą priminti, dėl ko jis gali kreiptis į Jūsų instituciją: „Matome, jog esate labai susirūpinęs dėl susidariusios situacijos. Yra nemokamas, telefono numeris, kuriuo paskambinus Jus taip pat išklausytų ir padėtų nusiraminti – 116 123*, 8 800 28888**, 8 687 21551***. Su mumis Jūs galite kalbėtis apie... (konkrečiai įvardinkite, į kokius jo klausimus galite atsakyti)“.

*tai „Vilties linijos“ numeris, kuriuo teikiama skubi anoniminė psichologinė pagalbą telefonu suaugusiems asmenims (30-ies metų ir vyresniems).

** tai „Jaunimo linijos“ numeris, kuriuo teikiama anonimiška ir konfidenciali emocinė parama.

*** tai „Sidabrinės linijos“ numeris, kuriuo teikiama nemokama draugystės ir bendravimo telefonu paslauga garbaus amžiaus žmonėms.

Būna, kad net tie asmenys, kurie pirmą kartą priešinasi siūlymui skambinti į panašią liniją, po kiek laiko pabando, sulaukia reikalingos pagalbos ir ima socialiai priimtinesniais būdais siekti turimų tikslų.