JAV vyriausybės skola kyla vertikaliai. Finansinė katastrofa jau galėjo įvykti. Profesorius Valentinas Katasonovas
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2020-05-11 17:48:00, skaitė 1004, komentavo 4
Kiekvieną dieną iš Jungtinių Valstijų pranešama apie naujus ekonomikos antirekordus. Ji neria į krizės gelmę. Paskutinė sensacija įvyko gegužės 5 dieną, kai JAV vyriausybės skola peržengė 25 trilijonų dolerių ribą ir buvo 25.057.924.023.406 dolerių ir 80 centų. Pirmąją Donaldo Trampo valdymo dieną (2017 m. sausio 1 d.) JAV federalinės vyriausybės skola buvo lygi 19,947,304,555,212 doleriams 49 centams. Taigi, per trejus metus ir tris su puse mėnesio valstybės skola išaugo 5,1 trilijono USD.
Savo priešrinkiminės kampanijos metu Trumpas pasakė teisingus žodžius apie grėsmingą valstybės skolos mastą ir pažadėjo imtis visų priemonių jai sumažinti. Jis net pažadėjo, kad atvykęs į Baltuosius rūmus svarstys restruktūrizuoti šalies valstybės skolą. Daugelis šią idėją suprato kaip šventvagystę, nes ji metė šešėlį ant Amerikos, kaip patikimo skolininko, autoriteto. Neva, aptarinėti skolų restruktūrizavimo temą galima tik tokių šalių kaip Argentina, Ukraina ar Graikija, bet ne JAV.
Amerika po 1776 metų revoliucijos daugiau nei du šimtmečius ėjo iki 1 trilijono dolerių valstybės skolos ribos ir ją įveikė tiktai 1981 metų spalio 22, valdant prezidentui Reiganui. Prieš tai buvo skirtingi laikai. Pavyzdžiui, septintasis Amerikos prezidentas Andrew Jacksonas (1829-1837) paliko pastebimą ženklą šalies istorijoje. Pirmiausia jis likvidavo tuometinį Amerikos centrinį banką, pavadintą Antruoju JAV banku. Antra, visiškai panaikino valstybės skolą. Tačiau šis laimingas laikas Amerikai truko neilgai. Valstybės skola ėmė augti 1861–1865 pilietinio karo metais. Prezidentas Abraomas Linkolnas taip pat bandė kovoti su valstybės skola, jis organizavo iždo bilietų išleidimą, kurie turėjo pakeisti banknotus - bankų išleistus pinigus. Tačiau bankininkai tai priėmė priešiškai, ir Abraomas Linkolnas buvo nužudytas.
JAV vyriausybės skola staigiai išaugo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu. 1910 metais ji buvo 2,7 milijardų dolerių, 1920 metais - 89,0 milijardų dolerių (padidėjo 33 kartus). O santykinis skolos lygis per šį dešimtmetį išaugo nuo 8,0 iki 29,2% BVP. Paimkime 1940–1950 metų atkarpą. Per tą laiką valstybės skola išaugo nuo 50,7 iki 256,0 milijardų dolerių (penkis kartus), o jos santykinis lygis - nuo 52,4 iki 94,0% BVP. 1946 metais buvo užfiksuotas rekordinis santykinis valstybės skolos lygis - 121,2% BVP.
Svarbiu įvykiu, paspartinusiu JAV vyriausybės skolos augimą, buvo dolerio aukso standarto panaikinimas aštuntajame dešimtmetyje. Iš Federalinio rezervo spausdinimo staklių buvo pašalintas auksinis stabdis (susiejantis pinigų emisijas su JAV aukso atsargomis), todėl JAV iždui buvo lengviau gauti paskolas iš FRS. Pagaliau doleris iš nacionalinės valiutos virto pasauline valiuta (dolerių skaičius už JAV ribų viršijo jų masę JAV ekonomikoje). Tai prisidėjo prie to, kad JAV iždas nustojo balansuoti valstybės biudžetą, imdamasis skolinimosi ir didindamas valstybės skolas. Užsienio centriniai bankai kartu su FRS noriai pirko ir kaupė JAV iždo obligacijas.
Reiganas padidino valstybės skolos augimo tempą: 1980 metais skola buvo lygi 834 mlrd., o 1986 metais - 1,525 mlrd. USD (1982 metų kainomis). Žinoma, daugelis Amerikoje yra labai susirūpinę dėl tokio skolų masto. Buvo imtasi priemonių jų augimui suvaržyti. 1985 metais buvo priimtas subalansuoto biudžeto ir deficito kontrolės kritinėse situacijose įstatymas (Gramm - Rudman - Hollings įstatymas). Įstatymas numatė metines priemones deficitui sumažinti ir subalansuotam biudžetui pasiekti iki 1991 m. Ateityje šis laikotarpis buvo kelis kartus pratęstas. JAV kongrese tapo įprasta nustatyti vyriausybės skolos viršutinę ribą (augimo ribą). Kartelė periodiškai buvo keliama, skola nuolatos didėjo.
Prezidentui Trumpui atėjus į valdžią, suvereni skola siekė 19,947 milijardų JAV dolerių. Daugelis tikėjosi, kad po mėnesio jo prezidentavimo, tai yra, iki 2017 metų vasario pabaigos, skola sieks 20 trilijonų, tačiau tai atsitiko tik 2017 metų rugsėjo 8 dieną. Tačiau, matyt, prezidentas pavargo stabdyti skolų augimą ir tą pačią dieną pasirašė įstatymą, kuris panaikino JAV vyriausybės skolos slenksčio koncepciją ir leido neribotas federalines paskolas. Iš 20 trilijonų skolų, užregistruotų 2017 metų rugsėjo mėnesį, pusė (10 trilijonų) buvo sukaupta per pastaruosius aštuonerius metus, tai yra daugiausia prezidentaujant Barakui Obamai. Per du B. Obamos kadencijų Baltuosiuose rūmuose terminus valstybės skola išaugo 9,32 trilijonų. Trampas, kuris apkaltino B.Obamą dėl valstybės skolų augimo, dabar gerokai pranoko savo pirmtaką. O iki Trampo prezidentavimo termino dar daugiau nei aštuoni mėnesiai, skolos augs ir jų augimas bus spartus.
Finansinė JAV katastrofa jau galėjo įvykti, jeigu ne ryžtingi FRS veiksmai. 2020 metų kovo mėnesį įvyko du FRS neplaniniai atvirosios rinkos operacijų komiteto posėdžiai, kuriuose buvo sumažinta Federalinio rezervo bazinė norma. Šiandien norma yra 0,0–0,25%. Tai smarkiai paveikė JAV iždo obligacijų palūkanų normas. Tai yra, pavyko sumažinti biudžeto išlaidas valstybės skolos aptarnavimui, kuris visada užėmė svarbią vietą JAV biudžete. Pavyzdžiui, 1991 metais jos sudarė 286,0 milijardo JAV dolerių, tačiau tada vidutinė iždo obligacijų palūkanų norma buvo labai aukšta – 7,80%. 2016 metais vidutinė JAV iždo vertybinių popierių palūkanų norma buvo minimali - 2,21%, o su palūkanomis susijusios biudžeto išlaidos sudarė 432,6 milijardo USD. 2019 metais vidutinė iždo obligacijų palūkanų norma buvo 2,53%, o palūkanų išlaidos dėl valstybės skolos - 574,6 milijardo JAV dolerių. Trampas rimtai bijojo, kad palūkanų išlaidos sunaikins didžiąją dalį valstybės biudžeto, ir ėmė reikalauti iš FRS, kad pagrindinė norma būtų sumažinta iki nulio ar net dar žemiau. Galiausiai 2020 metų kovo mėnesį Federalinis rezervas sureagavo į ryžtingus D.Trampo reikalavimus.
Tačiau ištiko virusinė ekonominė krizė, kova su kuria reikalauja milžiniškų biudžeto išlaidų. Planuojama, kad einamųjų fiskalinių metų valstybės skola (arba, atitinkamai, biudžeto deficitas) padidės 1 trilijonu USD dolerių. Kovo pabaigoje priimtas įstatymas dėl pagalbos ir sušvelninimo koronaviruso pandemijos pasekmių bei ekonominio saugumo (The Coronavirus Aid, Relief and Economic Security [CARES] Act) numato skyrimą iš biudžeto uždavinių sprendimui, suformuluotų įstatyme, 2,2 trilijono dolerių. Kokių šaltinių sąskaita? Nenumatoma įvesti papildomų mokesčių, pinigai vėl bus rasti valstybės skolos didinimo sąskaita. Galima užtikrintai pasakyti, kad iki finansinių metų pabaigos (baigiasi 2020 metų rugsėjo 30 dieną) bus priimti sprendimai dėl naujų milžiniškų sumų skyrimo iš biudžeto. O pats šaltinis - paskolos, didinančios valstybės skolas. Konservatyviausiais vertinimais, biudžeto deficitas per metus gali išaugti iki 4 trilijonų dolerių. Jau artimiausiu metu JAV biudžeto pajamų dalis gali būti sudaryta daugiausia iš paskolų, o ne iš mokesčių.
Parodysiu spartėjančio valstybės skolos augimo dinamiką prezidento Donaldo Trampo valdymo metu (skolos suma trilijonais dolerių ir šios dydžio užfiksavimo data):
19,95 – 20 sausio 2017 metų (pirmoji dabartinio prezidento darbo diena)
20,0 – 8 rugsėjo 2017 m.
21,0 – 19 kovo 2018 m.
22,0 – 11 vasario 2019 m.
23,0 – 7 gruodžio 2019 m.
24,0 – 7 balandžio 2020 m.
25,0 – 5 gegužės 2020 m.
Pirmam žingsniu, kuris buvo 1 trilijonų dolerių augimas (nuo 20 iki 21 trilijono dolerių), reikėjo kiek daugiau pusmečio (6 mėnesiai ir 11 dienų). Antram tokiam žingsniui – dešimt su puse mėnesių. Trečiam žingsniui – kiek mažiau dešimties mėnesių. Ketvirtam žingsniui – lygiai keturi mėnesiai. Paskutiniam, penktam žingsniui – 28 dienų.
JAV vyksta siaubingas valstybės skolos augimas. Per keturias savaites (balandžio 7 - gegužės 5 d.) valstybės skola tapo lygi skolai, kurią ji sukaupė per 205 egzistavimo metus! Jei valstybės skola ir toliau didės tokiu tempu, iki 2020 metų pabaigos JAV skola padidės 8 trln. dolerių ir bus 33 trilijonai dolerių. Tai primena vertikalų lėktuvo kilimą, bet dar labiau primena kritimą į bedugnę su pagreičiu.
P.S. 2019 metais JAV valstybės skola pasiekė 108% BVP. Šiais metais BVP sumažės dėl virusinio-ekonominio susitraukimo. Remiantis balandžio mėn. „S&P“ ataskaita, JAV BVP 2020 metais sumažės 5,2%. Nominalia išraiška ВVP gali būti 20 trilijonų dolerių. Net jeigu valstybės skola, užfiksuota gegužės 5 dieną, išliks iki metų pabaigos 25 trilijonų lygyje, išeina, kad santykinis lygis pagal 2020 rodiklius bus 125%. Ir tai daugiau nei 1946 metais užfiksuotas rekordinis rodiklis (121,2%). Ir jei atsižvelgsime į tai, kad skola ir toliau sparčiai augs po gegužės 5 dienos, tai negali būtų vadinama fantastiška, kad 2020 metais BVP rodiklis bus 150%. Tai yra santykinis Graikijos skolos lygis dabartinio dešimtmečio viduryje. Graikija nuolat prisimenama kaip šalis, kuri negali būti pavyzdžiu.