Autorius: minfo.lt Šaltinis: https://minfo.lt/pasaulis/stra... 2020-05-31 15:09:00, skaitė 1134, komentavo 2
Trečiadienio rytą iš savo „iPhone“ paskelbtuose dviejuose įrašuose Trumpas teigė, kad socialinės žiniasklaidos svetainėse bandoma nutildyti konservatorių balsus, todėl reikia pakeisti planą ar imtis veiksmų.
Nėra duomenų, ar Trumpas tikrai turėtų galimybę uždaryti socialinės žiniasklaidos tinklus, kuriuos valdo viešos pardavimų bendrovės ir kuriais naudojasi milijardai žmonių visame pasaulyje.
„Respublikonai mano, kad socialinės žiniasklaidos platformos visiškai nutildo konservatorių balsus. Mes griežtai reguliuosime šį procesą arba uždrausime tai daryti tam laikui, kol jie leis skleisti reikalingas žinias“, - sakė jis trečiadienį. Antrame savo įraše prezidentas pridūrė: „Mes negalime leisti, kad didelio masto balsavimo paštu biuleteniai įsigaliotų mūsų šalyje.“
Trumpas neminėjo jokių socialinių platformų pavadinimų, tačiau tai buvo akivaizdus atsakymas po to, kai „Twitter“ prie ankstesnių „Trump“ įrašų pridėjo faktų patikros ženklą, kuriame buvo rašoma apie nepagrįstus teiginius dėl balsavimo paštu. Tai yra pirmas kartas, kai „Twitter“ imasi veiksmų dėl neva klaidinančios informacijos D. Trumpo įrašuose.
Tai įvyko po to, kai buvo paprašyta „Twitter‘io“ ištrinti D. Trumpo įrašą, kuriame be įrodymų buvo tvirtinama sąmokslo teorija, kad jo velionę žmoną nužudė laidų vedėjas ir buvęs respublikonų kongresmenas Joe Scarborough. „Twitter“ nesiėmė veiksmų dėl šių įrašų.
„Twitter“ akcijos krito 4,7% Niujorko vietos laiku 10:54 val. ryto. „Twitter“ trečiadienio rytą ne iškart atsakė į prašymą pakomentuoti susidariusią situaciją.
Trumpas turi mažai galios uždaryti įmones, kurios taip pat yra svarbiausios jo perrinkimo kampanijos ir komunikacijos su visuomene strategijojos dalis. Be to, kaip sako Pensilvanijos universiteto teisės profesorius Herbertas Hovenkampas, prezidento grasinimas pažeidžia Pirmąją pataisą, kuria saugoma žodžio laisvė. „Trumpas norėtų juos uždaryti vien dėl vieno paskelbto įrašo. Tai padaryti yra neįmanoma“, - sakė Hovenkampas. „Trumpas neturi jokių įgaliojimų uždaryti įmonę, kuri nepažeidžia įstatymų“.
Kita vertus, tikriausiai nėra tiek daug teisinių priemonių, kad socialinės žiniasklaidos kompanijos turėtų nuogąstauti dėl to, jog prezidentas grasina jas uždaryti. „Grėsmės turi būti realios, o viena iš D. Trumpo problemų yra tai, kad jo grasinimai nėra labai patikimi, nes jis tik daug kalba, o labai mažai įgyvendina savo siūlomų idėjų“, - teigė Hovenkampas.
Trumpas trečiadienį paskelbė antrą įrašą norėdamas pabrėžti savo ketinimą.
Baltųjų rūmų patarėja Kellyanne Conway, trečiadienį kalbėdama Baltųjų rūmų žurnalistams, pateikė papildomus klausimus, kokių priemonių gali imtis būtent Trump‘as. Ji teigė, kad socialinė žiniasklaida padeda konservatoriams paslėpti tam tikrą informaciją pagrindinėje naujienų žiniasklaidoje. „Prezidentas liepė liautis slopinti konservatorius, - prieš kritikuodama „Twitter“ faktų patikrinimą sakė.
Net jei prezidentas negali tų bendrovių uždaryti, didelėms JAV technikos kompanijoms vis tiek kyla daugybė galimų suvaržymų. Socialinės žiniasklaidos kompanijos, tokios kaip „Twitter“, „Facebook Inc.“ ir „Google“ bei „YouTube“, pastaraisiais metais buvo pateikusios išsamesnį prieštaravimą prieš technologijų naudojimą Vašingtone ir net Europoje.
Kongresas nori sukurti privatumo įstatymą, kuris nustatytų daugiau apribojimų, kaip įmonės gali naudoti gaunamus vartotojų duomenis ir kaip jos turėtų įsipareigoti savo vartotojams. Bendroves jau reguliuoja naujas griežtas Kalifornijos įstatymas dėl duomenų privatumo.
Abiejų Vašingtono ir Teisingumo departamento įstatymų leidėjai taip pat svarsto siūlomus Ryšių įstatymo 230 skyriaus pakeitimus, kuriuose vertinamos internetinės platformos, nes juose yra aprašomi apsaugos mechanizmai dėl trečiųjų šalių paskelbto turinio ieškinių. Kai kurie konservatoriai užpuolė nuostatą leisti tai, kas, jų manymu, nutildyti bendrovių pareiškimus. Šie įtarimai išaugo per D.Trumpo valdymo laikotarpį, nes prezidentas ir jo šalininkai retkarčiais susidūrė su platformomis, kuriomis jie vis dėlto remiasi skleisdami savo žinias ir didindami savo sekėjų skaičių.
Nors kompanijos iš esmės neigia, kad jos yra šališkos, ir teigia, kad jos sutelkė dėmesį į vartotojus, kurie vykdė šiurkščius pažeidimus, pavyzdžiui, grasino ar skleidė žalingą dezinformaciją, amerikiečių konstitucinės teisės į žodžio laisvę reiškia, kad bendrovės paprastai sugeba nustatyti taisykles, pagal kurias valdomos jų privačios platformos ir skelbiamos peržiūros be vyriausybės spaudimo.
Be klausimų apie privatumą ir turinį, „Facebook“ ir „Google“ taip pat yra plataus masto antimonopolinių zonų, kurias vykdo federaliniai ir valstijų įstatymų vykdytojai, taikiniai. Trumpui vadovaujant, Teisingumo departamentas, kuris tiria abi bendroves, pateikė įtarimus, kad jo veiksmai buvo politiškai motyvuoti. Tačiau reikšmingiausią tyrimo rezultatą, pavyzdžiui, siūlomą bendrovių atskyrimą, turės patvirtinti teismas.
Kongreso komisija taip pat tiria konkurencijos problemas technologijų sektoriuje, daugiausia dėmesio skirdama „Facebook“, „Alphabet Inc.“ „Google“, „Amazon.com Inc.“ ir „Apple Inc.“, bet ne „Twitter“. Jai teikiami tik rekomendacinio pobūdžio įstatymai.