Autorius: Petras Dargis Šaltinis: http://petrasdargis.lt/rasinia... 2015-08-05 15:26:51, skaitė 3936, komentavo 1
Ar vadinamieji dievo įsakymai tikrai absoliutūs, nekintantys, visuotinai ir amžini?
Daugelis mano pažįstamų jų net nebando suprasti ar šiek tiek pastudijuoti. Jų manymu, Biblija yra "per sunki" knyga, ji išimtinai skirta tik juodaskvernių profesijai. Sunkių ir keistų dalykų ten iš tiesų yra.
Pats keisčiausias ir paslaptingiausias yra įsakymas "nežudysi". Daugelis Biblijos neskaičiusių žmonių mano, kad Biblijos dievas apskritai uždraudęs žudyti, net gyvulius. Pastaroji nuostata itin populiari tarp neišprususių veganų ir vegetarų.
Iš tiesų Biblijoje yra daugybė nurodymų, kaip skersti gyvulius ir paukščius, taip pat gausu dievo įsakymų žudyti kitatikius - net ištisomis tautomis, įskaitant moteris ir vaikus.
Tai ką reiškia Biblijos draudimas žudyti? Tą patį, kaip ir neteisingai liudyti prieš savo artimą, t.y. savo bendruomenės narį, žydą.
Dievo įsakymai - bendruomeninio gyvenimo taisyklės, jos skirtos "vidaus vartojimui". Neliudysi neteisingai prieš saviškį, nevogsi iš saviškio, nežudysi saviškio... Tada visas stojasi į savo vietas ir Biblijos nurodymai pasidaro logiški, neprieštaraujantys vienas kitam.
Bet vos tik Biblijos nurodymus pamėgini suabsoliutinti, padaryti juos absoliučiais draudimais (apskritai niekada nieko nežudysi), jiems ima prieštarauti to paties dievo nurodymai žudyti pagonis ar kokį saviškį nusižengėlį, tarkim, užmėtyti akmenimis kaimyną, jeigu jis dirba šabo dieną. Tada Biblija virsta absurdo rinkiniu.
Į senovės žydų įstatymų rinkinį taip ir žiūrėkim - kaip į senovėj gyvenusios tautos įstatymų rinkinį. Tada apsieisim be visokio plauko dvasios tėvų ir tėvelių vedlių bei teologinio mėšlo - skaitysime savo akimis ir studijuosime savo galva, kaip studijavome visą kitą literatūrą.