Četverikova O.N. Šešėlinė Europos Sąjungos istorija. Planai, mechanizmai, rezultatai
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2020-06-26 15:18:00, skaitė 1042, komentavo 7
Pratarmė
Prasidėjus 2008 m. pasaulinei finansų krizei pagrindiniu reikalavimu, įtrauktu į pasaulio elitų forumų ir pasitarimų dienotvarkę, tapo globalaus valdymo ir visuotinės viršnacionalinės kontrolės įvedimas. Projektai ir planai, kurie iki tol buvo svarstomi už uždarų durų, buvo prezentuoti kaip pagrindinės žmonijos vystymosi kryptys. Todėl įvykių logika vis labiau atitinka žinomiems planams ir scenarijams, sukurtiems besiformuojant šiuolaikiniam finansiniam kapitalui ir atvaizduotiems jį aptarnaujančių intelektualų antiutopijų projektuose. Visa tai nurodo, kad esame kokybiškai naujoje pasaulio bendruomenės būklėje, baigiamojoje globalaus valdymo strategijos realizavimo stadijoje, kuriant transnacionalinių elitų privačią valdžią.
1.Anglosaksų ir sionistų pasaulio valstybės projektai
XIX šimtmečio šeštame dešimtmetyje atitinkamų centrų ir fondų gelmėse imta kurti latentinė strategija, per kurią buvo siekiama įdiegti patikimą nacionalinių valdžios institucijų kontrolės sistemą, daugelio projektų derinį, iš kurių du projektai vaidino pagrindinį vaidmenį - protestantų ir žydų.
Šimtmečio pradžioje finansinių elitų „smegenų centras“, kurio branduolį sudarė anglosaksų bankininkų sluoksniai, telkėsi aplink žydų Rotšildų klaną, kuris bazavosi Didžiojoje Britanijoje. Jų centru buvo ir lieka Siti, kur yra Rotšildų kontroliuojamas Anglijos bankas, Londono birža, būstinės
pagrindinių tarptautinių prekybos centrų, o taip pat Fleet Street – laikraščių ir leidyklų pasaulio širdis. Siti ypatumas yra tai, kad valdomas jis „Karūnos“, kurią sudaro 13 žmonių ir Siti vadovo - „lordo-mero“, kurie realiai nepaklūsta nei monarchijai, nei britų parlamentui. Būtent Siti yra tikruoju Anglijos valdovu, nuo kurio priklauso ir karalienė, ir vyriausybė, esanti faktine marionete jo rankose.
Miesto galybę lėmė tai, kad Jungtinėje Karalystėje egzistuoja dviejų sąveikaujančių imperijų sambūvis. Viena buvo Didžiosios Britanijos kolonijinė imperija, kontroliuojama karališkosios šeimos, kuri kontroliavo kolonijas su baltųjų populiacijomis (Pietų Afrika, Australija, Naujoji Zelandija ir Kanada), o kita buvo „Karūnos“ imperija, kuriai priklausė visos kitos teritorijos, iš kurių pagrindine buvo Indija. Didžiosios Britanijos karališkoji šeima glaudžiai bendradarbiavo su finansine ir komercine kasta, įtraukdama Britanijos žvalgybos tarnybas - Britanijos karinės žvalgybos skyrių (MI-6) ir Slaptosios žvalgybos tarnybos tinklą [1]. Taigi, sutelkęs finansinę galią savo rankose, miestas per finansus, spaudą ir švietimą darė spaudimą politinei valdžiai, kuri kontroliavo viso pasaulio strategines sritis.
Anglijos finansų elito „smegenų“ centru 1910 m. tapo sukurtas „Apskritasis stalas“, kuris veikė kaip šimtmečių senumo ezoterinio elito tradicijos įpėdinis. Istoriškai jo įkvėpėju buvo garsusis Rothschildų protežė, deimantų magnatas, „De Beers“ kompanijos įkūrėjas Cecil Rhodes (1853–1902), kuris uoliai gynė Britanijos imperijos interesus.
Jis vaidino lemiamą vaidmenį formuluojant globalizmo ir pasaulio valdžios idėjas, kurias suprato kaip anglosaksų rasės tikslo įgyvendinimą. Šiuo atžvilgiu Rodas laikė save pasekėju vieno iš Britanijos imperijos ideologų B. Disraeli, anglų premjero 1868 ir 1874–1880 metais, kuris teigė, kad pagrindine Britanijos išlikimo sąlyga yra jos neribota kolonijinė ekspansija ir kuris, be to, buvo pirmasis Europos valstybės veikėjas, savo politiką grindęs rasine idėja. Būdamas pakrikštytu žydu, B. Disraeli savimi išreiškė naujo tipo žydų išskirtinumo idėjos nešėją, kurią lemia ne religija, o rasinis grynumas. Tikėjimą Dievu jis pakeitė tikėjimu rasės, tiksliau, savo rasės išskirtinumu. Kaip rašė tyrėja Hannah Arendt, jis buvo „pirmasis ideologas, išdrįsęs pakeisti žodį „Dievas“ žodžiu „ kraujas “. „Lenktynės yra viskas, o jų pagrindas yra kraujas“, „Viskas yra varžybos; kitos tiesos nėra “. „Rasinė problema yra raktas į pasaulio istoriją“ - tai buvo pagrindinės „Disraeli“ nuostatos [2]. Be to, pasak jo, būtent „semitai“ buvo verti „prigimties aristokratų“ titulo. Vienam iš anglų lordų jis paaiškino: „Šiuo metu, nepaisant amžių ir tūkstantmečių nuosmukio, žydų dvasia daro didelę įtaką Europos reikalams. Aš kalbu ne apie jų įstatymus, kuriems paklūstate iki šiol, ne apie jų literatūrą, kuria prisotinti jūsų protai, bet apie gyvą žydų intelektą. Europoje nėra pastebimo intelektualinio judėjimo, kuriame žydai aktyviai nedalyvautų “[3].
Bet tuo pačiu metu, būdamas Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovu ir bandydamas tiksliai įsitvirtinti kaip Britanijos imperijos lyderis, „Disraeli“ taip pat išaukštino arijų rasę, teigdamas, kad rasės „arijai ir semitai turi tą patį kraują ir kilmę“, kad „neįmanoma nieko padaryti, kol arijų rasės nebus išlaisvintos iš semitizmo pančių “ ir, kad pagrindinis gyvenimo tikslas yra „gyventi arijų šalyje, tarp arijų rasės žmonių, sugrąžinti gyvenimui ... arijų tikėjimo simbolius“[4]. Žydų pranašumo idėją perkeldamas britams, Disraeli pagrindė jų teisę viešpatauti „žemesnėms“ tautoms, rasizmo tradicijos įtvirtinimą Didžiosios Britanijos politikoje.
Paveldėjęs šį požiūrį, S. Rhodesas britus vertino kaip aukščiausią naciją, o Britanijos imperiją - kaip aukščiausią organizavimo būdą, kurį būtina diegti atsilikusiose tautose. Tačiau jis nuėjo toliau nei Disraeli, užsibrėžęs užduotį sukurti „pasaulio imperiją“. „Aš tvirtinu, - rašė S. Rhodesas, - kad mes esame geriausia tauta pasaulyje ir kuo daugiau pasaulio gyventojų apgyvendinsime, tuo geriau bus žmonijai“. Buvo planuojama apgyvendinti Afriką, Vidurinius Rytus, Viduržemio jūros regioną, Pietų Ameriką, Ramiojo vandenyno salas, Malajų salyną, Kinijos ir Japonijos pakrančių ruožus, tada reikėjo grąžinti JAV [5]. Tapusi pasauline imperija, Didžioji Britanija galėjo garantuoti taiką visoje planetoje, tačiau valdyti pasaulį turėjo jau ne monarchai, vyriausybės ir parlamentai, o slapta transnacionalinė organizacija stambiausių pramonininkų, finansininkų ir politikų [6].
Šiuo tikslu 1891 m. dalyvaujant N. Rothschildui S. Rhodesas sukūrė uždarą bendrovę, kuri tapo viršnacionaliniu valdžios aparatu, ne tik neveikiančiu Didžiosios Britanijos interesams, bet, atvirkščiai, naudojančiu Didžiosios Britanijos imperijos struktūras siauro žmonių rato interesais [7]. Kaip rašė tyrėjas C. Quigley savo knygoje „Anglo-amerikiečių isteblišmentas“, jo tikslas buvo „suvienyti pasaulį ir, svarbiausia, angliškai kalbantį pasaulį, kaip federalinę struktūrą aplink Didžiąją Britaniją ... Ši grupė turėjo įgyvendinti savo tikslą per slaptą, užkulisinę politinę ir ekonominę įtaką ir kontrolę žurnalistinių, švietimo ir propagandos organų“[8]. Tai buvo neformali, uždara klubinė struktūra, ekspertų platforma, kurioje dalyvavo Didžiosios Britanijos aristokratijos atstovai, taip pat aukščiausi finansų ir pramonės įmonių ešelonai, pasižymintys puikiais sugebėjimais planuoti, priimti ir įgyvendinti globalius sprendimus ir orientuoti tik į „pasaulio vyriausybę“.
1. См.: Хельзинг И. Тайные общества и их могущество в XX веке. Самиздат, 1995.
2. Саркисянц М. Английские корни немецкого фашизма. Санкт-Петербург, 2003, с.101-102.
3. Поляков Л. История антисемитизма. Эпоха знаний http://www.e-reading.org.ua/chapter.php/94041/21/ Polyakov_-_lstoriya_antisemitizma._Epoha_znaniii.html
4. Цит. по: Саркисянц М. Указ, соч., с. 103.
5. Строитель всемирной империи http://lm.livemeinory.net/postl08147262/
6. Там же.
7. «Бриллианты навсегда». Механизм управления глобальными сырьевыми рынками http://radosvet.net/ print:page,l,9230-brillianty-navsegda-mexanizm-upravleniya-globalnymi-syrevymi-rynkami.html
8. Carroll Q.The Anglo-American Establishment. New York: Books in Focus. 1981.
Bus tęsinys. Šaltinis https://www.litmir.me/br/?b=282416&p=1
Vertė dr.Algimantas Lebionka
P.S.: Dr.Olga Četverikova sąžininga mokslininkė, netarnaujanti Rusiją valdančiai oligarchijai, naikinančiai rusų tautą, V.Putinui, "mėgstančiam rytais gerti arbatą su macais, vyriausiojo Rusijos-Ukrainos (!) rabino Berl-Lazaro kompanijoje". Todėl aš nutariau išversti šį virš šimto mašinraščio puslapių apimties Četverikovos darbą, pasakojantį apie tuos, kurie mus valdo, skiria mums valdžią, geria lietuvių tautos kraują.