Vykdomasis įsakymas dėl internetinės cenzūros prevencijos

Autorius: minfo.lt Šaltinis: https://minfo.lt/pasaulis/stra... 2020-08-06 12:30:00, skaitė 1401, komentavo 2

Oficialiame Baltųjų rūmų puslapyje skelbiamas prezidento Donaldo Trumpo vykdomasis įsakymas.

Įgaliojimais, kuriuos man, kaip prezidentui, suteikia Konstitucija ir Jungtinių Amerikos Valstijų įstatymai, nurodoma taip:

1 skyrius. Politika. Žodžio laisvė yra Amerikos demokratijos pagrindas. Mūsų Tėvai šią šventą teisę saugojo pirmuoju Konstitucijos pakeitimu. Laisvė reikšti mintis ir diskutuoti yra visų mūsų, kaip laisvos tautos, teisių pagrindas.

Šalyje, kuri ilgą laiką puoselėjo saviraiškos laisvę, mes negalime leisti ribotam skaičiui internetinių platformų atrinkti informaciją, kurią amerikiečiai gali pasiekti ir kuria gali dalintis internete. Ši praktika iš esmės nėra amerikietiška ir yra antidemokratinė. Kai didelės, galingos socialinės žiniasklaidos įmonės cenzūruoja nuomones, su kuriomis nesutinka, jos naudojasi itin pavojinga galia. Jie nustoja veikti kaip pasyvi skelbimų platforma ir turėtų būti traktuojami kaip turinio kūrėjai.

Internetinių platformų augimas pastaraisiais metais kelia svarbių klausimų dėl pirmojo Konstitucijos pakeitimo idealų pritaikymo šiuolaikinėse komunikacijos technologijose. Šiandien daugelis amerikiečių seka naujienas, palaiko ryšius su draugais ir šeima ir dalijasi savo nuomonėmis apie dabartinius įvykius socialiniuose tinkluose ir kitose internetinėse platformose. Todėl šios platformos XXI amžiuje dėl įvairių priežasčių yra miesto aikštės atitikmuo.

„Twitter“, „Facebook“, „Instagram“ ir „YouTube“ turi didžiulę, neprilygstamą, galią viešųjų įvykių interpretavime. Jie gali cenzūruoti, ištrinti ar panaikinti informaciją bei kontroliuoti tai, ką žmonės mato ar ko nemato.

Būdamas prezidentu, aiškiai išreiškiau savo įsipareigojimą laisvoms ir atviroms diskusijoms internete. Tokios diskusijos yra tokios pat svarbios internete, kaip mūsų universitetuose, savivaldybėse ir namuose. Labai svarbu išlaikyti mūsų demokratiją.

Internetinės platformos užsiima atrankine cenzūra, kenkiančia mūsų nacionaliniam diskursui. Dešimtys tūkstančių amerikiečių, be kitų nerimą keliančių pavyzdžių, pranešė, kad internetinės platformos „žymi“ jų turinį kaip netinkamą, net jei jis nepažeidžia jokių nurodytų sąlygų. Iš anksto nepranešę ir nepaaiškinę, jie vykdo politikos pakeitimus, dėl kurių atmetama tam tikra nuomonė. Taip pat be jokio perspėjimo ar pagrindimo trinamas turinys ar net paskyros.

Dabar „Twitter“ platforma selektyviai pasirenka ant tam tikrų pranešimų uždėti įspėjamąją žymę, kad ši aiškiai atspindėtų politinį šališkumą. Kaip buvo pranešta, panašu, kad „Twitter“ niekada nebuvo taikęs tokio žymėjimo kito politiko „Twitter“ paskyroje. Dar praėjusią savaitę JAV Atstovų rūmų narys Adam Schiff toliau klaidino savo sekėjus skleisdamas seniai paneigtą informaciją apie slaptą samokslą su Rusija, tačiau „Twitter“ šiems pasisakymams netaikė specialaus žymėjimo. Nenuostabu, kad asmuo, atsakingas už vadinamą „puslapio sąžiningumą”, pats puikavosi savo politinėmis pažiūromis asmeninėje „Twitter“ paskyroje. 

Tuo pat metu internetinės platformos remiasi nenuosekliomis, neracionaliomis ir nepagrįstomis priežastimis cenzūruoti ar kitaip apriboti amerikiečių kalbą čia pat, mūsų šalyje. Kelios internetinės platformos, skleisdamos dezinformaciją ir skatindamos agresiją, gauna pelną iš užsienio vyriausybių, pavyzdžiui, Kinijos. Viena JAV kompanija sukūrė Kinijos komunistų partijos paieškos sistemą, kurioje į juodąjį sąrašą įtrauktos „žmogaus teisių“ paieškos, paslėpti Kinijos komunistų partijai nepalankūs duomenys ir stebimi vartotojai, atitinkantys jų stebėjimo kriterijus.Taip pat buvo sudaryta mokslinių tyrimų partnerystė, teikianti tiesioginę naudą Kinijos kariuomenei. Kitos bendrovės priėmė Kinijos vyriausybės apmokamas reklamas, kuriose skleidžiama melaginga informacija apie masinius religinių mažumų įkalinimus Kinijoje, taip sudarydami palankias sąlygas tolimesniems žmogaus teisių pažeidimams. Jie taip pat sustiprino Kinijos propagandą ir kitose šalyse, be kita ko, leido Kinijos vyriausybės pareigūnams skleisti dezinformaciją apie „COVID-19” pandemijos ištakas savo socialiniuose tinkluose ir trukdyti demokratiją palaikančių asmenų protestams Honkonge.

Kaip Tauta, turime puoselėti ir saugoti įvairius požiūrius į šiuolaikinę skaitmeninę komunikaciją, kurioje visi amerikiečiai gali ir turėtų garsiai išreikšti savo balsą. Turime siekti  internetinių platformų skaidrumo ir atskaitomybės, kelti standartus ir imtis priemonių, kad apsaugotume ir išsaugotume Amerikos diskurso vientisumą ir atvirumą bei saviraiškos laisvę.

2 skyrius. Apsauga nuo internetinės cenzūros. a) Jungtinių Valstijų politika siekia nustatyti aiškias pagrindines taisykles, skatinančias laisvas ir atviras diskusijas internete. Tarp pagrindinių diskusijas reglamentuojančių taisyklių yra imunitetas nuo atsakomybės, nurodytas tinkamos komunikacijos akto 230 skirsnio c punkte. 47 JAV 230 (c). Jungtinių Valstijų politika numato, kad šio imuniteto taikymo sritys turėtų būti aiškiai išdėstomos: imunitetas neturėtų būti taikomas tuo atveju, jei peržengia savo pamatinio tikslo ribas, tariamai kuria vartotojams laisvos ir atviros kalbos forumą, tačiau iš tikrųjų piktnaudžiauja savo galia pasitelkdami komunikacijos priemones, veikia apgaulingai ar turint pretekstą, taip užgniauždami laisvas ir atviras diskusijas, cenzūruodami tam tikrus požiūrius.

230 straipsnio c punktas buvo skirtas atsižvelgti į išankstinius teismo nuosprendžius, kuriuose teigiama, kad jei internetinė platforma apribotų prieigą prie kitų paskelbto turinio, tokiu būdu ji taptų viso savo svetainėje skelbiamo turinio „leidėja“, įskaitant ir tokius pažeidimus, kaip šmeižtas. Visų svarbiausias Kongreso siekis yra apsaugoti internetines platformas, kurios stengiasi apsaugoti nepilnamečius nuo žalingo turinio ir užtikrinti, kad šios platformos būtų suinteresuotos kenksmingo turinio ribojimu. Šia nuostata taip pat buvo siekiama išplėsti Kongreso išreikštą viziją, kad internetas yra „tikros politinio diskurso įvairovės forumas“. 47 JAV 230 (a) (3). Ribotos apsaugos, numatytos statute, turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į šiuos tikslus.

Visų pirma, c punkto 2 papunktyje, kuriame kalbama apie apsaugą nuo „civilinės atsakomybės“, nurodoma, kad interaktyvių kompiuterinių paslaugų tiekėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl savo „geranoriško“ sprendimo apriboti prieigą prie turinio, kuris pasak jo yra „nepadorus, gašlus, žiaurus, smurtinis ar kitaip nepriimtinas“. JAV politika siekia užtikrinti, kad ši nuostata nebūtų iškraipoma labiau, nei leidžiama pagal įstatymus, kad būtų užtikrinta atsakomybė internetinėms platformoms, kurios, veikdamos „geranoriškai“ ir pašalindamos tariamai nepageidaujamą turinį, iš tiesų naudojasi tuo kaip pretekstu, siekia užgožti arba apriboti požiūrių, su kuriais nesutinka, įvairovę. 230 skyrius nebuvo sukurtas tam, kad saujelė kompanijų taptų titanais, kontroliuojančiais gyvybiškai svarbius mūsų nacionalinio diskurso būdus. Drąsiai reklamuodami tariamus atvirų diskusijų forumus, jie įgauna visišką imunitetą ir naudojasi savo galia turinio cenzūrai ir nepalankių požiūrių nutildymui. Kai interaktyvių kompiuterinių paslaugų teikėjas pašalina arba apriboja prieigą prie turinio ir jo veiksmai neatitinka c punkto 2 papunkčio A dalies kriterijų, jis užsiima redakciniu elgesiu. Pagal Jungtinių Valstijų politiką toks tiekėjas turėtų tinkamai prarasti c punkto 2 papunkčio A dalies ribotos atsakomybės imunitetą ir būti atsakingas už savo turinį kaip tradicinis redaktorius ir leidėjas, kuris teikia informaciją ne internete.

b) Siekdami įgyvendinti šio skirsnio a punkte išdėstytą politiką, visi vykdomieji departamentai ir agentūros turi užtikrinti, kad jų 230 skirsnio c punkto taikymas tinkamai atspindi esminį jo tikslą, ir imasi visų reikiamų veiksmų jo įgyvendinimui. Be to, per 60 dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos, komercijos vadovas, konsultuodamasis su generaliniu prokuroru ir veikdamas per Nacionalinę telekomunikacijų ir informacijos administraciją (NTIA), turi federacijai pateikti prašymą dėl taisyklių priėmimo Federalinėje ryšių komisijoje (FCC), prašant, kad FCC operatyviai pasiūlyti reglamentus, išaiškinančius:  

i) sąveiką tarp 230 skirsnio c punkto 1 ir 2 papunkčių, visų pirma siekiant išsiaiškinti ir nustatyti aplinkybes, kuriomis interaktyvių kompiuterinių paslaugų teikėjas, ribojantis prieigą prie turinio, yra ne specifiškai apsaugotas pagal c punkto 2 dalies A papunktį, galimai negali reikalauti apsaugos ir pagal c punkto 1 papunktį, kuriame tik teigiama, kad tiekėjas negali būti laikomas leidėju ar pranešėju, kai viešina trečiosios šalies turinį ir neprisiima atsakomybės už jos redakcinius sprendimus.

ii) sąlygos, dėl kurių ribojamas turinio prieinamumas nėra „sąžiningai vykdomas“, apibrėžtos 230 skirsnio c punkto 2 papunkčio A dalyje, ypač detalizuojama, ar ribojimas galimas, jei jie yra vykdomas:

A) apgaulingai, turint pretekstą ar netenkinant teikėjo paslaugų sąlygų

 arba

B) jo imamasi nepateikus tinkamo pranešimo, pagrįsto paaiškinimo.

(iii) bet kokie kiti siūlomi reglamentai, kuriuos aprašo NTIA, gali būti tinkami šio skirsnio a punkte aprašytos politikos patobulinimui. 

3 skyrius. Mokesčių mokėtojų pinigų apsauga nuo internetinių platformų, ribojančių laisvą pasisakymą. a) Kiekvieno vykdomojo departamento ir agentūros vadovas turi peržvelgti savo agentūros federalines išlaidas reklamai ir rinkodarai, sumokėtas internetinėms platformoms. Į tokią peržiūrą turi būti įtraukiama išleistų pinigų suma, kokios internetinės platformos gauna federalinius pinigus ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, galinčios apriboti jų gaunamus reklamai skirtus pinigus. 

b) Per 30 dienų nuo šio įsakymo priėmimo dienos, kiekvienos agentūros vadovas turi suteikti šią informaciją Baltųjų rūmų vadybos ir biudžeto biuro direktoriui.

c) Teisingumo departamentas turi peržiūrėti žodžio laisvės apribojimus, taikomus kiekvienoje internetinėje platformoje ir įvertinti, ar bet kurios internetinės platformos yra problematiškos vyriausybei dėl diskriminacijos, vartotojų apgaudinėjimo ir kt.

4 skyrius. Federalinė nesąžiningų ar apgaulingų veiksmų arba praktikos apžvalga. a) Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų politika, didelės internetinės platformos, tokios kaip „Twitter“ ir „Facebook“, kaip šiandien yra kritiškai svarbios priemonės skatinant laisvą kalbos ir idėjų srautą, todėl neturėtų riboti žodžio laisvės. Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad socialinių tinklų svetainės veikia kaip moderni miesto aikštė, „gali suteikti tikriausiai galingiausius privačiam piliečiui prieinamus įrankius, kad jo balsas būtų išgirstas“.  (Packingham prieš North Carolina, 137 S. Ct. 1730, 1737 (2017)). Bendravimas šiuose socialiniuose tinkluose tapo svarbus siekiant prasmingo dalyvavimo Amerikos demokratijoje, įskaitant peticijas išrinktiems valstybės lyderiams. Šios svetainės yra svarbus forumas, kuriame piliečiai gali laisvai reikšti savo mintis ir diskutuoti. (Plg. „PruneYard“ prekybos centras prieš Robins, 447, JAV, 74, 85–89 (1980)).

b) 2019 m. gegužės mėn. Baltieji rūmai pradėjo naudoti „Tech Bias Reporting“ įrankį, leidžiantį amerikiečiams pranešti apie netinkamos internetinės cenzūros atvejus. Per kelias savaites Baltieji rūmai gavo daugiau nei 16 000 skundų dėl internetinių platformų, cenzūruojančių ar kitaip besiimančių veiksmų prieš vartotojus pagal jų politinius požiūrius. Baltieji rūmai pateiks tokius gautus skundus Teisingumo departamentui ir FPK (angl. FTC).

c) FPK turi apsvarstyti galimybę imtis tinkamų ir su galiojančiais įstatymais suderinamų veiksmų, kad, pagal Jungtinių Valstijų kodekso 15 dalies 45 skyrių, užkirstų kelią nesąžiningai ar apgaulingai praktikai komercijoje ar jai įtakos turinčiame versle. Tokia nesąžininga ar apgaulinga praktika yra aprašyta 230 skirsnyje.

d) Didelėms internetinėms platformoms, kurios veikia tarsi plačios viešų diskusijų arenos, įskaitant socialinės žiniasklaidos platformą „Twitter“, FPK taip pat, laikydamasis savo teisinės galios, turi apsvarstyti, ar skundai yra susiję su teisės pažeidimais, aprašytais 4 skirsnyje, a dalyje. FPK turi parengti ataskaitą, kurioje aprašomi tokie skundai, ir paskelbti šia ataiskaitą viešai, laikantis galiojančių įstatymų.

5 skyrius. Neteisingo ar apgaulingo elgesio ar praktikos ir kovos su diskriminacija įstatymų valstybinė apžvalga. a) Generalinis prokuroras turi įsteigti darbo grupę dėl valstybės statutų, draudžiančių internetinėms platformoms užsiimti nesąžininga veikla, vykdymo. Darbo grupė turi parengti pavyzdinius įstatymus, kuriuos įstatymų leidėjai galės svarstyti tose valstijose, kuriose galiojantys įstatai neapsaugo amerikiečių nuo tokių nesąžiningų veiksmų ir praktikos. Darbo grupė taip pat turės kviesti generalinius valstybės prokurorus diskusijoms ir konsultacijoms, atsižvelgiant į konkrečius atvejus ir laikantis galiojančių įstatymų.

b) Skundais, aprašytais šios nutarties 4 skirsnio b punkte, bus dalijamasi su darbo grupe laikantis galiojančių įstatymų. Darbo grupė taip pat turi rinkti viešai prieinamą informaciją apie:

i) didesnį dalies vartotojų tikrinimą lyginant su kitais vartotojais, pagal tai kokius asmenis jie renkasi sekti savo socialinėje platformoje arba pagal jų bendravimą su tam tikrais asmenimis.

ii) algoritmai, skirti panaikinti turinį ar vartotojus, remiantis tam tikro politinio požiūrio požymiais.

iii) skirtinga politika, leidžianti kitaip neleistinai elgtis, kai tai vykdo paskyros, susijusios su Kinijos komunistų partija ar kitomis antidemokratinėmis asociacijomis ar vyriausybėmis/ 

iv) priklausomybė nuo trečiųjų šalių atstovų, įskaitant rangovus, žiniasklaidos organizacijas ir asmenis, indikuojančius šališkumą peržiūrint turinį. 

v) veiksmai, ribojantys tam tikrų požiūrių besilaikančių vartotojų galimybes užsidirbti pinigų toje platformoje, lyginant su kitais panašios padėties vartotojais.

6 skyrius. Teisės aktai. Generalinis prokuroras parengs pasiūlymą dėl federalinių įstatymų, kurie būtų naudingi šios nutarties politiniams tikslams skatinti.

7 skyrius. Apibrėžimas. Šioje nutartyje terminas „internetinė platforma“ reiškia bet kokią svetainę ar programą, leidžiančią vartotojams kurti ir dalytis turiniu ar įsitraukti į socialinius tinklus ar bet kurį bendrosios paieškos įrankį.

8 skyrius. Bendrosios nuostatos. a) Niekas šiame įsakyme neturi būti suprantama taip, kad pakenktų ar kitaip paveiktų:

i) įgaliojimus, įstatymų suteiktus vykdomajam departamentui ar agentūrai ar jų vadovui. Arba

ii) Baltųjų rūmų vadybos ir biudžeto biuro funkcijoms, susijusioms su biudžeto, administraciniais ar teisėkūros pasiūlymais.

b) Šis įsakymas įgyvendinamas laikantis galiojančių įstatymų ir atsižvelgiant į turimus asignavimus.

c) Šis įsakymas nėra skirtas ir nesukuria jokios materialinės ar procedūrinės teisės ar naudos, kurią bet kuri šalis gali įgyvendinti įstatymais ar nešališkumu prieš JAV, jos departamentus, agentūras ar subjektus, jos pareigūnus, darbuotojus , agentus, ar bet kuriuos kitus asmenis.