„Snoro“ akcininkų teismo už akių parodija: prokuroras melavo teismo posėdyje

Autorius: Dainius Lapienis Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/snor... 2020-09-04 11:58:00, skaitė 1098, komentavo 1

Neseniai perskaičiau žiniasklaidoje, kad Vilniaus apygardos teisme prasidėjo „Snoro“ banko buvusių pagrindinių akcininkų V.Antonovo ir R.Baranausko teismas už akių. Kažkodėl apie šį tuščioje teismo salėje vykusį pirmąjį teismo posėdį parašė tik portalas lrytas.lt. Pasirodo, didelio visuomenės susidomėjimo „Snoro“ banko akcininkų byla nesulaukė. Matomai, dėl keleto priežasčių.

Visų pirma, ne tuos teisia. Teisiamųjų suole iš tikrųjų turėtų sėdėti tie „veikėjai“, kurie tą tolimą 2011 metų lapkričio 16 dieną tiesiog užgrobė stabiliai veikusį „Snoro“ banką ir neteisėtai jį nacionalizavo. Po to, skubiai, be jokių skaičiavimų, grynai dėl politinių motyvų, subankrotino pelningai dirbusį penktąjį pagal dydį šalies banką, turintį ir patį didžiausią teritorinį klientų aptarnavimo tinklą. Taigi, akivaizdu, jog teisiąmųjų suole turėtų sėdėti pagrindiniai „Snoro“ banko sužlugdymo režisieriai: Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas, tuometė finansų ministrė I.Šimonytė ir pats konservatorių-liberalų vyriausybės premjeras A.Kubilius.

Antra, matomai, ir Generalinės prokuratūros „kišeniniai“ prokurorai (kaip vėliau paaiškėjo, net vežioję rezonancinę „Snoro“ bylą į Daukanto aikštės rūmus D.Grybauskaitei „susipažinti“) nelabai turėjo kuo pasigirti ir nenorėjo, jog visuomenė sužinotų apie šį prasidėjusį teismo farsą. Norėjo, kad šis pirmasis teismo posėdis praeitų tyliai.

Patys prokurorai, po prezidentūros, konservatorių partijos vadovybės ir Lietuvos banko nusikalstamo susivienijimo įvykdyto AB banko „Snoras“ užgrobimo, pradėję viską nuo balto lapo, po to, dar ilgai, – beveik 8 metus vargingai kurpė kaltinimus „Snoro“ banko pagrindiniams akcininkams. Kol, galų gale, „baltais siūlais“ susiuvę tą baudžiamąją bylą, 2019 metų gruodį atidavė teismui.

Visas šis spektaklis, dabar prasidėjęs ir vykęs tuščioje Vilniaus apygardos teismo salėje, tapo galimas tik todėl, kad tuometė prezidentė D.Grybauskaitė, siekdama pridengti konservatorių gaujos padarytus sunkius nusikaltimus ir įvykdytas didžiules turto vagystes iš „Snoro“ banko, asmeniškai inicijavo Baudžiamojo proceso kodekso įstatymų pataisas, skirtas „Snoro“ banko pagrindiniams akcininkams teisti už akių. Taigi, Seimas ir Grybauskaitė specialiai „Snoro“ savininkams priėmė spec. įstatymą. Ir nesvarbu, kad klausimas dėl galimybės teisti už akių, tarsi karo nusikaltėlius – nevienreikšmiškas, visai nesvarbu, kad čia aiškiai prasilenkta su teisingumu. Nesvarbu, kad akivaizdžiai pamintas nekaltumo prezumcijos principas? Ar, kad tokios Baudžiamojo proceso kodekso pataisos akivaizdžiai prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai?

Pasirodo, nesvarbu. D.Grybauskaitė iš anksto pasakė, kad kaltas, – reiškia kaltas. „Snoro“ akcininkai jau nuteisti iki teismo. Ir taškas. O jei reikės, tai dar ir tulpių paštu parašys ir nurodymus prokurorams ar teisėjams duos (t.y. „skalikus užleis“). Juk reikia kažkaip savo statytinio, Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko ir žmonių partijos šulų įvykdytą neteisėtą „Snoro“ banko ekspropriaciją pridengti bei kitus jų padarytus sunkius nusikaltimus paslėpti, viską nurašant ant „Snoro“ banko akcininkų.

Vilniaus apygardos teismas kratėsi prokurorų sufalsifikuotos „Snoro“ akcininkų bylos

Kiek teko anksčiau skaityti, tai motyvuodamas dideliu užimtumu net Vilniaus apygardos teismas bandė atsisakyti nagrinėti baudžiamąją „Snoro“ bylą. Pamenu, kad Vilniaus apygardos teismo atstovė L.Nemeikaitė tuo metu žiniasklaidai teigė, kad „Snoro“ bylą buvo prašoma perduoti kitam apygardos teismui. Toks prašymas buvo argumentuotas dideliu krūviu, pabrėžiant, jog šiuo metu teisme yra nagrinėjamos kelios didelės apimties bylos. „Teisme šiuo metu nėra galimybės užtikrinti, kad ši sudėtinga ir visuomenėje didelį atgarsį sukėlusi baudžiamoji byla būtų išnagrinėta operatyviai ir išsamiai“, – prašymo argumentą įvardino L.Nemeikaitė.

Kaip ir viskas čia aišku: teisėjai supranta, kad nagrinėdami šią prokurorų „baltais siūlais“ susiūtą buvusių „Snoro“ banko pagrindinių akcininkų bylą, daug dividendų neužsidirbsi. O dar, jei įvertinti tai, jog Paryžiaus tarptautinio arbitražo Tribunole laukia banko akcininkus atstovaujančio Investuotojų teisių gynimo užsienio šalyse fondo milijardinis ieškinys prieš Lietuvą dėl neteisėto banko nusavinimo, tai tikrai didžiulė atsakomybė gula ant Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų teisėjų pečių. Kitaip sakant, karjeros balų negausi. Atvirkščiai, jei tie teisėjai galvoja sveiku protu, tai supranta, kad visi jų priimti sprendimai pasieks Europos teismus ir bus ten revizuojami.
Tačiau Vilniaus apygardos teismo prašymą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas buvo kitos nuomonės ir to padaryti, t.y. atsisakyti bylos, neleido.

Apeliacinis teismas nutarė „Snoro“ bylos neperduoti kitam teismui ir, pasėkoje, byla buvo perduota Vilniaus apygardos teismo teisėjui Gintarui Dzedulioniui. Ir nesvarbu, jog sudėtinga ir rezonancinė byla, nesvarbu, kad didelis Vilniaus apygardos teismo užimtumas, Svarbiausia, jog pateko pas „savą“ teisėją ir kad byla čia šalia, Vilniuje, jog Generalinės prokuratūros prokurorai galėtų be vargo šią jų pačių sukurptą bylą lengvai kontroliuoti. Ir, kai pažiūrėjau teisėjo G.Dzedulionio biografiją, manęs niekas neįtikins, jog kompiuteris išmetė ir priskyrė šią „Snoro“ akcininkų bylą būtent šiam teisėjui.

Kas per komanda „Snoro‘ akcininkus teisia?

Įdomi komanda parinkta bylos nagrinėjimui – tam tikru laiku tiek teisėjas G.Dzedulionis, tiek prokuroras D.Stankevičius dirbo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje tuo metu prokuroru dirbo ir dabar prokuratūros pusėje šioje byloje advokataujantis Olegas Šibkovas. Vėliau O.Šibkovas ir D.Stankevičius kartu dirbo Vilniaus apygardos prokuratūroje. Visi buvę bendradarbiai – bendri baliai, kitaip sakant seni „bičai“. Štai tokia „prokuroriška“ teisėsauga parinkta šiai bylai.

O kitoje pusėje – „rimta atsvara“ – garbaus amžiaus valstybės skiriamos advokatės R.Paltoraitė ir A.Pukienė, kurias ir atrinko pats prokuroras D.Stankevičius (te atleidžia man šios moteriškės, tačiau viešai buvo kalbama, kad kai kurie tokių advokatų net nemoka dirbti kompiuteriu). Netikiu, jog šios garbaus amžiaus advokatės yra didelės bankų ar finansų srities specialistės bei gali tinkamai atstovauti gynybai šioje konkrečioje sudėtingoje finansinėje byloje. Ką gali apginti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai, kurių įkainiai už advokato darbo valandą yra vieni žemiausių Europoje – 13 eurų? Ir kam toks cirkas?

Bylą nagrinėja „pakabintas“ teisėjas?

Panaršiau internete ir pasisekė Wikipėdijoje rasti seną įrašą su Gintaro Dzedulionio biografijos faktais. Ir beveik viskas tapo aišku. Įdomiai skamba vienas iš dabartinio Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo G.Dzedulionio biografijos įrašų: „Nuo 1981 m. birželio iki 1989 m. kovo Lietuvos TSR VRM tarnautojas“. Čia kaip, po šiuo įrašu užmaskuotas darbas spec.tarnybose? Kas gali paneigti, kad, galimai, tai vienas iš savo biografijas dešimtmečiais įsislaptinusių buvusių sovietinio režimo bendradarbių?