Beprasmis gyvenimas – tai lėta mirtis

Autorius: Jonas Kovalskis Šaltinis: https://jonaskovalskis.com/202... 2020-09-10 11:10:00, skaitė 1302, komentavo 8

Mokslininkas pabandė sukurti rojų žemėje. Perskaitykite, kas iš to gavosi…

1968 metais etologas Johnas Calhounas Amerikos nacionalinio psichinės sveikatos instituto laboratorijoje atliko įspūdingą eksperimentą. Calhounas padarė analogiją tarp pelių ir žmonių visuomenės ir dėl šio panašumo pabandė atspėti visos žmonijos ateitį. Tam mokslininkas sukūrė vadinamąjį baltųjų pelių „rojų“. Laboratorijos sąlygomis buvo pastatytas kvadratinis 2×2 m ploto 1,5 m aukščio aptvaras, iš kurio tiriamieji gyvūnai nebūtų galėję išlipti. Konstrukcijoje buvo palaikoma palanki temperatūra, joje buvo gausu maisto ir vandens, buvo pastoviai tiekiamos medžiagos naujiems lizdams sukti. Graužikus nuolat stebėjo veterinarai, kurie kruopščiai sekė gyvūnų sveikatos būklę. Buvo imtasi visų būtinų saugumo priemonių: jame negalėjo būti jokių plėšrūnų ir masinių infekcijų grėsmės. Aptvaras buvo valomas kartą per savaitę ir visą laiką buvo palaikoma ideali švara. Tai yra, pelėms buvo sukurta tobula gyvybinė erdvė. Mokslininkas savo projektą apibūdino kaip „pelių utopiją“ ir savo eksperimentą pavadino „Visata-25“. Aptvaras buvo apskaičiuotas komfortiškai gyventi 3840 pelėms, tačiau užbėgsime į priekį ir pažymėsime, kad maksimalus populiacijos dydis eksperimento metu pasiekė tik 2200 individų lygį ir po to jis tik mažėjo.

Kai viskas buvo paruošta eksperimentui, į pelių rojų buvo paleistos 4 graužikų poros. Nuo šio momento skaičiuojamas A etapas – erdvės įsisavinimo laikotarpis. Po 55 dienų pelių šeimos pradėjo auginti palikuonis. Nuo to momento, kai pasirodė pirmieji jaunikliai, prasidėjo B fazė. Po kiekvienų sekančių 55 dienų graužikų skaičius padvigubėdavo. Tačiau jau po 315 dienų veisimosi rodiklis sumažėjo, dabar populiacijos skaičius padvigubėdavo tik kas 145 dienos – C fazė. Šiame etape aptvare buvo daug mažiau vietos, o pelių skaičius viršijo 600 vienetų. Jos sugebėjo susikurti savo hierarchiją ir tam tikrą socialinį gyvenimą.

1) Atsirado „atstumtųjų“ kasta, kurią sudarė daugiausia jaunos pelės, jos buvo išvaromos į aptvaro centrą ir nuolat tapdavo agresijos aukomis. Taip atsitiko dėl to, kad idealiomis sąlygomis pelės gyveno žymiai ilgiau ir senstančios kartos neužleisdavo vietos socialinėje nišoje jauniems bendruomenės nariams. Štai kodėl agresija būdavo nukreipta daugiausia į jaunus graužikus. Juos buvo galima atpažinti iš apkandžiotų uodegų ir apdraskytų kailiukų. Po išvarymo jauni patinai psichologiškai palūždavo ir nenorėjo ginti savo nėščių patelių.

2) Patelės tapo agresyvesnės, nes buvo priverstos ginti savo atžalas pačios. Vėliau jų agresija nukrypo į jauniklius, kuriuos jos užmušdavo, o pačios persikeldavo į viršutinius lizdus, tapdami atsiskyrėlėmis ir atsisakydavo daugintis.
Todėl gimstamumas sumažėjo, o jaunų gyvūnų mirtingumas pasiekė aukštas ribas. D etapas perėjo į fazę – pelių rojaus mirtį. Šiame etape atsirado nauja pelių kategorija – „gražiosios“.

3) „Gražiosiomis“ pavadino peles, kurios demonstravo jų rūšiai nebūdingą elgesį. Jos nekovojo dėl patelės ir teritorijos, nerodė jokio noro daugintis. Jos tik valgė, gėrė, miegojo ir valė savo kailiuką.

Vėliau „gražiosios“ ir atsiskyrėlių patelės tapo dauguma. Vidutinė pelių gyvenimo trukmė buvo 776 dienos, o tai 200 dienų viršijo reprodukcinio amžiaus ribą. Nėštumų skaičius paskutinėje „pelių rojaus“ fazėje buvo lygus nuliui. Deviantinis elgesys pelėms išprovokavo homoseksualumą. Be to, nežiūrint į tai , kad aptvare buvo visada pakankamai maisto visiems, pelių sociume klestėjos kanibalizmas. Populiacija ėmė sparčiai nykti, o 1780-ąją eksperimento dieną mirė paskutinis „pelių rojaus“ gyventojas. Pelių visuomenė susinaikino. Rojus tapo pragaru.

Eksperimentas buvo pavadintas „Visata-25“, nes tai buvo 25-as (paskutinis) bandymas sukurti pelių rojų, kurio rezultatas buvo panašus kaip ir visų ankstesnių bandymų.

Tokiu būdu, pelių visuomenės genezės pavyzdžiu mokslininkui pavyko stebėti „visuomenės“ elgesį sotaus ir nerūpestingo gyvenimo sąlygomis.

Nėra sunku pastebėti šio eksperimento tiesioginį ryšį su žmonių visuomene. Štai jums puikus pavyzdys liumpenų, vienišų motinų, smurto šeimoje, niekuo neišprovokuotos agresijos, aptingusių piliečių, sodomijos ir socialinio parazitavimo.

Iš rusų kalbos vertė Jonas Kovalskis, 2020-09-09