Andrius Švarplys. Prigimtiniai ryšiai silpnės, juos pakeis Inspektoriaus teisės

Autorius: Andrius Švarplys Šaltinis: https://www.pozicija.org/andri... 2020-09-16 11:26:00, skaitė 1438, komentavo 4

 

Asmens duomenų apsauga pamažu tampa biurokratinės galios smaigaliu. Sritis, kuri konsoliduoja leftizmo, genderizmo, rasizmo, identity politics idėjinį procesą: no offense kultūrą.

Žmogus ant tiek tampa išskirtiniu (lyties, odos-rasės, saviraiškos-tapatybės požiūriu), ant tiek visur jam gresia diskriminacija (leftizmo ideologinė aksioma), kad kviečiama valstybės biurokratijos mašina ”apsaugoti teises” – apsaugoti sąsiuvinį su mokinio vardu.

Realiai nei teisių, nei apsaugos čia nėra. Čia yra naujas, sekantis technologinės civilizacijos etapas, kuriame iš žmogaus lieka tik jo ”teisės” – žmogaus avataras (profilis, simuliakras, šešėlis, technologinis pėdsakas ir pan.)

Kartą suabejojus lytimi – akivaizdžiausia nuo žmogaus valios nepriklausoma duotybe, reikės toliau tęsti abejones. (Nuo Simon de Beauvoir 1949 m. parašytos tezės, kad moterimi ne gimstama, o tampama, praėjo keli ”tapsmo” dešimtmečiai – jau yra apie 100 lyčių). Reikės valstybės mastu galvoti kur padėti vaiko sąsiuvinį mokykloje, nes nesaugu.

Tai iš esmės yra transhumanizmas, žmogų peržengiantis technologinis ”humanizmas”. Jautrumai tampa didesni už elementarius žmogiškus ryšius. Tai fantazija, kad ”teisės” yra svarbiau nei žmogiškoji aplinka, nei prigimtinė žmonių galia formuoti ryšius. Todėl biurokratinis įsiveržimas vis labiau kontrastuos su sveiku protu.

Galim ”sporinti”. Žmogiški prigimtiniai ryšiai silpnės, o juos pakeis Inspektoriaus teisės. Mus saugos nuo mūsų pačių.

Panašiai kaip jau kelinti metai mus bando pripratinti, kad vaiko teisės gali būti užtikrintos ”apsaugant” vaiką nuo motinos ir tėvo, pagal Inspektoriaus sprendimą dėl numesto žarsteklio, vaiko rūbų ir maisto šaldytuve, ar dėl to, kad motina apsiverkia pamačius vaiką antrąkart metuose po 15 minučių, mat tai emociškai blogai veikia vaiko raidą.

Koks inspekcinis žargonas!:

”Vardas ir pavardė – žmogaus identiteto dalis, todėl kreipiantis į žmogų vardu, galima daryti jam didelį poveikį. Manytume, kad žmonės (vaikai) jaučiasi reikšmingi, kai į juos pokalbio metu kreipiamasi vardu ir (ar) pavarde, nes taip save identifikuoji kitų atžvilgiu.”

Nejaugi čia kalba valstybės įgaliotinis, o ne mašina-idiotas?..