Pranas Valickas. Lietuvos valdžia ir jos struktūra: Antielitas

Autorius: Pranas Valickas Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/pran... 2020-09-22 11:01:00, skaitė 1297, komentavo 1

Pranas Valickas pasakoja apie tai, kaip Lietuvoje kūrėsi „naujoji“ valdžia. Iš ko ji buvo suformuota ir kas iki šiol valdo Lietuvą.

Buvau labai aktyvus sąjūdietis, savanoris, vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajone Artūro Merkio patarėjas. Po darbo Vilniaus rajone landsbergiečiai man siūlė būti Antakalnio seniūnu Vilniuje. Bet pasiūlė labai menką, tiesiog juokingą atlyginimą. Paklausiau, kodėl toks atlyginimas. Tokį atlyginimą gaudamas, turėsiu spręsti galvosūkį: pačiam valgyti ar vaikams duoti. Man atsakė – „z hakim“.

Paklausiau, ką tai reiškia. Gal kokį priedą duos. Pasakė: seniūnas gali leisti kioską statyti, gali neleisti; gali leisti ką nors pardavinėti kioske, gali neleisti; privatizuoti ką nors gali leisti Jonui arba Petrui… Žodžiu, imk kiek nori ir viskas bus tavo. Paklausiau – kodėl atlyginimą už darbą turiu pasivogti? Kas čia per politika?

Pasakė, kad negalime normaliai mokėti, nes žmonės matys, kad sąjūdiečiai gerai uždirba, o imti gali kiek nori. Tai buvo 1993 metais – pats kioskų statymo bumas ir privatizacijos pradžia. Pasakiau nevogsiu ir tokio darbo atsisakiau. Turiu draugų, kurie irgi gavo panašių pasiūlymų, bet irgi atsisakė. O vienas buvęs bendradarbis iš universiteto laikų išėjo į Šeškinės seniūnus.

Tai susitikus jis taip kalbėjo – tu žinai kokie pinigai ten vaikšto, tu žinai… kad taip sutarpininkavus… užtenka vieną kartą paimti ir užteks visam gyvenimui. Supratau – dirbdamas universitete gaudavo apie du šimtus rublių, o išėjęs į seniūniją pradėjo pasirašinėti sąskaitas su šešiais nuliais ir pradėjo svajoti kaip tuos nulius pasiimti. Tada aš nesupratau, kodėl Landsbergis tokiu būdu renka kadrus, kodėl visiems siūlo vogti ir priima tik vagis. Man atsisakius, nutrūko bet koks bendradarbiavimas su jais – tapau nereikalingas. O kas sutiko vogti – sulindo.

Po to, daug vėliau perskaičiau knygą „Удар Русских Богов“, autorius  В. А. Истархов (Udar Russkich Bogov, V. A. Istarchov). Toje knygoje autorius aprašė, kaip buvo sudaroma TSKP, t. y. TSRS komunistų partijos hierarchija arba kitaip sakant tarybinis elitas. Istarchovas sako taip:

Eiliniai kompartijos nariai galėjo būti sąžiningiausi žmonės, bet pirminės partinės organizacijos vadovas-sekretorius visada buvo parenkamas tik iš tokių, kurie yra padarę nusikaltimą ar turi labai didelių ydų. Pirminės partinės organizacijos sekretoriaus pareiga surinkti kompromatą apie kiekvieną pirminės organizacijos narį, aišku jeigu toks kompromatas yra. Surinkus kompromatą buvo apiforminama byla ir surašomas kaltinimas pagal baudžiamojo kodekso straipsnį. Toji byla gulėdavo pirminės partinės organizacijos sekretoriaus seife.

Pirminės organizacijos sekretoriaus byla gulėdavo miesto rajono sekretoriaus seife; miesto rajono sekretoriaus byla – miesto partijos sekretoriaus seife; miesto sekretoriaus byla – srities partijos sekretoriaus seife; srities atitinkamai respublikos sekretoriaus seife ir taip toliau iki TSKP generalinio sekretoriaus.Reikėjo ruošti pamainą, nes žmonės sensta. Ruošdavo taip: iš gabesnių jaunų eilinių komunistų atrinkdavo tik tuos, prieš kuriuos buvo kompromatas, t.y. byla ir juos siųsdavo mokytis.

Toliau į viršų kildavo pagal gabumą, bet kuo didesnis kompromatas, tuo greičiau. Ir A.Istarchovas paaiškina kam viso to reikia. To reikia geležinei drausmei partijoje palaikyti. Nuleidžia įsakymą iš viršaus ir visi privalo nepriekaištingai jį įvykdyti. Jei kas bando nevykdyti, tokį iškviesdavo į aukštesnį organą ir iš karto ant stalo padėdavo bylą ir pirštu besdavo – va toks straipsnis… tiek ir tiek metų už grotų. Taip paauklėtas bet kurio lygio sekretorius labai surimtėdavo ir imdavo nepriekaištingai viską vykdyti.

Va šitokiu būdu sudarytas elitas iš tikrųjų yra antielitas. Nes visi yra nusikaltėliai ir tik sraigteliai, neturintys jokios valios. Visas antielitas nuo žemiausio lygio iki generalinio sekretoriaus yra gryniausios marionetės. Ir pati partija yra marionetinė.

Prisiminkime kaip tarybiniais laikais buvo – jei tik mesdavo iš kompartijos, tai visuomet išmestąjį teisdavo. Teisdavo tam, kad kiti suprastų…

Perskaitęs Istarchovą supratau, kad Landsbergis kūrė antielitinę partiją. O kaip rinko žmones, apie tai parašiau pradžioje. Sukūrė antielitinę partiją iš visokių vagių, kyšininkų ir kitokių turinčių didelių ydų ir padariusių nusikaltimų, o taip pat garantuotai turi apie kiekvieną bylą su kompromatu. Dėl to landsbergio partija tokia drausminga. Tuo tarpu viešai Landsbergis kalba labai patriotiškai ir tokiomis patriotinėmis kalbomis į savo partiją pritraukia labai daug patriotiškai nusiteikusių žmonių. Bet dori patriotiški žmonės yra eiliniai partijos nariai. Štai kaip gaunasi – surenka daugybę patriotų ir juos visus „nukenksmina“ (žiūrint iš Landsbergio, Zingerio ir jų chebros pozicijų). Eiliniai landsbergiečiai (TS LKD nariai) per visus rinkimus agituoja balsuoti už savo partiją, o į įvairiausius postus išrenkami tik vagys ir kyšininkai, t.y. partiečiai partijos hierarchijoje stovintys aukščiau, o ten ne vagių, ne kyšininkų, ne nusikaltėlių nėra.

Landsbergis suorganizavo, kad patriotai savo rankomis griautų, naikintų savo šalį. Įdėmiai pasižiūrėkite ką jie pridarė per dvidešimt metų. Vien tik gamybos naikinimas, o žmonės netekę darbo ir pragyvenimo šaltinio verčiami emigruoti. Jau išvarė iš Lietuvos daugiau kaip milijoną jaunų žmonių. Priėmė tokius įstatymus, kad jei lietuvių šeimoje užsienyje gimsta vaikas, tai jis nuo gimimo būdamas užsienio šalies pilietis neturi teisės tapti Lietuvos piliečiu ir gyventi Lietuvoje. Jei vaikas negali gyventi Lietuvoje, tai ir tėvai negrįš. Matome lietuviai planingai varomi iš tėvynės. O kaip gražiai landsbergis suokia kalbas ir jomis hipnotizuoja. Landsbergio žaidimas aukščiausio lygio – privertė lietuvius savo rankomis naikinti savo šalį. Pagalvokite – jaunimas verčiamas išvažiuoti ir masiškai išvažiuoja, o seniai išmirs – kas liks? Liks tuščia vieta. Nereikia jokio karo ir jokių vežimų į Sibirą.

Yra Lietuvoje dar viena antielitinė organizacija. Jos kūrimas prasidėjo 1990 metais Kremliuje. Buvo taip – Ukrainos Charkovo miesto rabinas Eduardas Chodosas kartu su Ukrainos saugumiečiu įkalbėjo filmą „Tiesa apie brolių Kenedžių nužudymą“ (Правда об убийстве братьев Кенеди).

Jis yra įkalbėjęs daugiau filmų. Aš tą filmą peržiūrėjau ir parašiau jo scenogramą – kad reikalui esant būtų lengviau cituoti. Cituoju:

„1990 metų rugpjūčio mėnesį Maskvoje Kremliaus suvažiavimų rūmuose vyko TSRS seksualinių mažumų organizacijos steigiamasis suvažiavimas. Suvažiavimo delegatus labai sunkiai rinko iš visų tarybinių respublikų. Tuo metu dar nebuvo panaikinta baudžiamoji atsakomybė už homoseksualizmą ir jie visi bijojo būti demaskuoti. Suvažiavimo organizacinio komiteto vadovas buvo TSRS vyriausiasis rabinas chabadininkas Nazarovas. E.Chodosas buvo to komiteto narys todėl viską labai gerai žino.

Organizacija buvo įkurta, bet partijos tokiu pavadinimu (seksualinių mažumų) nekūrė. Organizacijos veiklos mastas buvo milžiniškas ir praėjus 20-čiai metų nuo TSRS žlugimo jis tapo tiesiog katastrofinis. Mes dabar matome kas ir kaip populiarinama, o populiarinamas homoseksualizmas. Jį galima panaudoti labai įvairiems interesams įgyvendinti, o ne tik žlugdyti liaudies dorovę. Labiausiai jis panaudojamas politikoje – čia chabado sekta gavo labai daug pasekėjų tarnų. Seksualinių mažumų organizacija pavirto liberalų organizacijomis.“

Tokios citatos užtenka. Matosi, kad rabinai įkūrė visas liberalų organizacijas visoje buvusios TSRS teritorijoje. Kituose filmuose E.Chodosas sako, kad Rusijoje tokių organizacijų yra virš trijų šimtų. Taigi Lietuvos liberalų organizacijos ir partijos pradžią gavo irgi 1990-siais Kremliuje. Kas įkūrė liberalus, tas jiems ir vadovauja. E.Chodosas sako, kad chabado sektos rabinai per liberalų organizacijas daro milžinišką įtaką visų buvusių tarybinių respublikų politikoje.

Matome antielitinės partijos yra ir visos liberalų partijos – pas juos vadovybėje vien pederastai ir visokie įvairiausi homikai. Tarp eilinių narių tikriausiai pilna normalių propagandos suklaidintų žmonių.

Prezidentė D.Grybauskaitė baigė Leningrado (dabar Sankt-Peterburgas) kompartijos mokyklą. Po to dirbo Vilniaus kompartijos mokykloje dėstytoja. Kompartija ją išsiuntė į Vašingtoną studijuoti administracijos mokslo (Džordžtauno universitete mokėsi valstybės valdymo. Šis institutas priklauso jėzuitams. O jėzuitai katalikų bažnyčioje vaidina tokį patį vaidmenį, kaip KGB – komunistų partijoje TSRS laikais).Taip oficialiai teigiama, kad tobulinosi Vašingtone. Grįžusi tapo finansų ministre. Toliau karjeros nepasakosiu, nes visi žino. Vienoje kompanijoje kalbėjausi su jos buvusiais bendradarbiais ministerijoje. Sako atvirai – lesbietė, aktyvi lesbietė (vaidina berniuką). Vyrais visiškai nesidomi ir laksto tik paskui mergaites.

Kompromatas kaip reikiant. Galima leisti į kompartijos mokslus. Taip ir padarė. Baigė mokslus. Padarė karjerą… bet taip ir liko marionetė. Ją valdo tas, kas žino jos ydas, o žino didysis patriotas iš „L“ raidės – dėl to landsbergiečiai ir stūmė ją į prezidentus. Todėl ji vienbalsiai su landsbergiečiais puola darbiečius, tvarkiečius ir visada puls gavusi komandą. Ir puls visas partijas sudarytas ne pagal antielitinį principą. Dėl savo ydos liko netekėjusi. Per prezidento rinkimų kampaniją internete buvo pasirodžiusi žinutė, kad D.Grybauskaitė lesbietė, bet jos niekas net nebandė neigti. Matyt nutarė, kad neverta temos eskaluoti, nes gali pakenkti rinkimams.

Turime dar socialdemokratų partiją. Apie ją neverta daug šnekėti. Ji savo struktūrą ir visus kadrus paveldėjo iš TSKP. Taigi kaip buvo antielitinė, taip tokia ir liko. Dėl šitos priežasties landsbergiečiai jos nepuola, o taip pat jos nepuola ir prezidentė.

Dvidešimt metų Lietuvą valdo nusikaltėliai – antielitas – marionetės. Tai ar reikia stebėtis kad šalis visą laiką tik griūna, nyksta, kad viskas vien tik išvagiama?

Pranas Valickas 2012