Vitas TOMKUS: KAS LIKS IŠ MŪSŲ, BE MŪSŲ IR PO MŪSŲ? arba Kaip ilgai ir nuobodžiai mes „Gitanos Gerovės Valstybę" kūrėme...

Autorius: Mindė Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/n... 2020-10-01 13:40:00, skaitė 381, komentavo 2

Vitas TOMKUS: KAS LIKS IŠ MŪSŲ, BE MŪSŲ IR PO MŪSŲ? arba Kaip ilgai ir nuobodžiai mes „Gitanos Gerovės Valstybę

Brangūs mano skaitytojai! Nuoširdžiai Tamstoms linkiu to paties, ko ir Tamstos man linkite. Malonu, kad vis dažniau apsilankote „Respublikos" internetinėje svetainėje, nes vienam čia su savo mintimis ir komentarais kartais būna labai nejauku ir nuobodu.
Ta proga pasiaiškinsiu dėl savo neseniai išspausdinto „Testo"... Absoliučiai visi atsakymai mane tenkina. Ir visai nesvarbu, kas ką gintų: TV bokštą, Seimą ar - lauk nevykusią valdžią. Svarbu, kad piliečiai netaptų viskam abejingi. Nes jais pasitikiu daug labiau, nei mūsų kariuomene. Juk net naujų laikų Istorija ne kartą įrodė, kad lemiamą akimirką į žūtbūtinę kovą už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę pakyla tauta. Jeigu ji dar visai nenutautėjusi. O mūsų ponai labai greitai kapituliuoja, prisitaiko prie naujų okupantų sąlygų arba išsilaksto su tautos pinigais kas sau po svietą.

Užtat taikos sąlygomis jie, prezidentai ir karo ministrai, yra ypatingai narsūs. Ypač, - kai reikia pirkti be konkursų juokingas tanketes, „auksinius" šaukštus, plaukiojančias geldas ir sidabrines šakutes. O jei dar gali nuo pensininkų šiek tiek nurėžti ir karinį biudžetą pasididinti - pasiruošę ne tik savo gyvybes, bet ir švietimo bei sveikatos ministerijas vardan tos Lietuvos paaukoti. Nes kur daugiau, jei ne Krašto apsaugos ministerijoje yra tiek daug sandėrių su užrašu: „SLAPTAI". O tu pabandyk, jei gudrus, ne slaptai, o atvirai, trigubai brangiau šaukštus su samčiais nusipirkti! Nepasodins, aišku, bet lėšas karo išlaidoms tikrai Seimo opozicija sumažins, kad ir jiems ateityje dar liktų, ir NATO vadai būtų patenkinti.

Bet kai iškyla reali grėsmė valstybei, viskas atsistoja į savo vietas. Kažkodėl mūsų valdžia nesinaudoja nei savo kariuomene, nei patriotiniais šūkiais, raginančiais ginti ir gintis. Labiau pasikliauna savo kojomis ar diplomatiniais pasais. Ir tai nestebina, žinant, kad valdžia jau seniai susitapatino su mūsų valstybe. Nebėra valstybės - nebereikia ir jų paslaugų. Juk ne ji tarnauja mums, runkeliams ir kurdupeliams, o mes esame jų cholopai. O kai valdžia nebesiskaito su tauta bei jos nacionaliniais interesais, tautiečiams belieka emigruot arba degraduot. Arba susigūžus prie TV ekranų spėlioti: „Kas liks iš mūsų, be mūsų ir po mūsų?"

Kol kas panikuoti neverta. Nes mums buvo pažadėta sukurti „Gerovės Valstybę". Tik labai įtartinai ji yra kuriama. Matyt, pagal kažkokį neaiškų skandinavišką modelį... Spręskit patys.

Šiaip ne taip pasigimdome vaikus, savo lėšomis juos užauginame, išmoksliname, kai reikia - pagydome, apmokame jų studijas ir aukštuosius mokslus, o kai jie jau pasiruošę dirbti ir tarnauti Tėvynės labui, priverčiame juos emigruoti į svetimas tėvynes. Tada kviečiamės pas save į Tėvynę ukrainiečius ir baltarusius, vėl iš savo deficitinio ir praskolinto valstybės biudžeto apmokame jų mokslus ir gyvenamuosius būstus, kai kurioms virėjoms net brangią apsaugą skiriame, o paskui laukiame, kol pas juos bus kaip pas mus ir jie galės į savo tėvynes sugrįžti. Niekaip nesuprantu, kodėl taip sudėtingai yra kuriama mūsų „Gerovės Valstybė"? Iš pirmo žvilgsnio lyg ir visiems gerai. Atvykėliams pabėgėliams yra gerai. Bankams, kurie finansuoja „Gerovės Valstybę", irgi gerai. Valdžiai valdžioje tratinti mūsų pinigus yra labai gerai. Išsibarsčiusiam po pasaulį mūsų jaunimėliui irgi viskas OK...

Žodžiu, visi yra patenkinti ir laimingi. Tik man kažko širdį maudžia. Kažkoks nerimas ima. Ar tikrai viskas OK mūsų „Gerovės Valstybėje"? Gal kas iš „elito" atstovų galėtų prie progos Gitanos pasiteirauti, kas mus senatvėje išlaikys, jeigu ir toliau jaunimas tokiais tempais emigruos iš Tėvynės?