Autorius: SputnikNews.lt Šaltinis: https://sputniknews.lt/world/2... 2020-10-28 14:59:00, skaitė 2403, komentavo 8
VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Pasitikėjimo jam suteikė JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus skambutis. RIA Novosti autorius Antonas Lisicinas aiškinosi, kas vyksta respublikoje.
Tichanovskajos ultimatumo terminas baigėsi pirmadienio vakarą. Opozicionierė reikalavo Lukašenkos atsistatydinimo iš respublikos vadovo posto, smurto gatvėse nutraukimo ir visų dėl politinių priežasčių sulaikytų asmenų paleidimo. Ji grasino masiniais nepaklusnumo veiksmais.
Tačiau spalio 26 dienos rytą praktiškai nieko neįvyko. Minsko gatvėse rinkosi nedidelės grupės su baltos-raudonos-baltos spalvos vėliavomis. Kaip įprasta, dirbo būsto ir komunalinių paslaugų teikimo bendrovės, važiavo viešasis transportas, darželiai priėmė vaikus, mokiniai skubėjo į mokyklas, o įmonės pranešė, kad darbas vyksta įprasta tvarka. Masinių protestų veiksmų nebuvo pastebėta ir kituose miestuose.
Nors buvo bandyta streikuoti. Gardine, prie "Gardino azoto" gamyklos įėjimo, teisėsaugos pareigūnai sulaikė apie penkiasdešimt žmonių, kurie ragino streikuoti. Įmonės darbas nebuvo sutrikdytas, piketo iniciatoriai neturėjo nieko bendro su gamyba, tvirtino koncerno "Belneftechim", kuriam priklauso ir "Gardino Azotas", atstovas Aleksandras Tiščenka. "Mes dirbame įprastu režimu", — pabrėžė jis.
"Belorusneft" nepavykusio streiko organizatoriai buvo atleisti — korporaciniame pokalbyje buvo suburta streiko grupė. Penkiolika žmonių pareiškė norą protestuoti, šeši iš jų įrašė vaizdo įrašus su atitinkamais raginimais.
Bendrovės vadovybė bandė įtikinti aktyvistus nusiraminti, tačiau jie liko nepalaužiami. Vakare jie buvo atleisti iš darbo.
Antradienį tapo žinoma apie įvykį su Minsko kardiologinio centro gydytojais. Pirmadienio rytą gydytojai išsirikiavo į vadinamąją solidarumo grandinę sostinės Dzeržinskio prospekte. Jie buvo sulaikyti, paskui paleisti ir nuvyko į darbą. Jie paaiškino, kad išėjo į protesto akciją, bet patys neorganizavo streiko.
Tuo tarpu Valstybės saugumo komitetas perspėjo, kad į kai kuriuos protestuotojų smurto veiksmus bus reaguojama kaip į terorizmą. Tai įvyko po pranešimo, kad Gomelyje buvo nukenksmintas "panašus į naminę bombą" įtaisas. "Įtaisas" buvo paslėptas po baltos-raudonos-baltos spalvos vėliava.
"Sprogimai, padegimai ir kiti veiksmai, keliantys mirties ar kitų sunkių padarinių pavojų, vykdomi siekiant destabilizuoti viešąją tvarką, yra kvalifikuojami kaip teroro išpuolis", — pažymėjo KGB Tyrimų skyriaus vadovas Konstantinas Byčekas.
Lukašenka taip pat kalbėjo: "Kaip įvertinti tai, kad žmonės jau pasiekė geležinkelį, blokavo automatiką, uždarė bėgius. Tai gali sukelti rimtų geležinkelio avarijų, katastrofų ir žmonių aukų, tai yra organizuotų nusikalstamų grupių veiksmai su terorizmo požymiais".
Tuo tarpu Svetlana Liubeckaja, Atstovų rūmų Nuolatinės teisėkūros komisijos pirmininkė, priminė, kad priimami pasiūlymai dėl Konstitucijos pataisų. Jie turėtų būti siunčiami parlamentui. Galima tik spėlioti, kokie bus šie pokyčiai.
Opozicija reikalavo grįžti prie 1994 metų normų, kai parlamentas turėjo daugiau įgaliojimų, o valstybine kalba buvo laikoma tik baltarusių kalba. Lukašenka prieš tam tikrą laiką paminėjo reformas. Apie tai jis taip pat kalbėjo per pokalbį su opozicijos atstovais KGB kardomojo kalinimo centre. Bet detalių nuo to laiko nepadaugėjo.
Susitikime dalyvavęs Lukašenkos oponentas Jurijus Voskresenskis priminė, kad prezidentas "oponavo labai efektyviai". Respublikos vadovas taip pat atsakė į priekaištus dėl didelės, kritikų manymu, priklausomybės nuo Rusijos. "Kai kurie mano kolegos parodė visišką nekompetenciją, — sakė Voskresenskis. — Pavyzdžiui, jie klausia: "Kaipgi taip, mes dabar dar labiau priklausome nuo Rusijos?" Prezidentas atsako: "Kaip tu taip kalbi, jei nežinai skaičių? Kai atėjau 1994 metais, eksportas į Rusiją sudarė 87 proc., 2019 metų pabaigoje — 47 proc."
Akivaizdu, kad ateityje Baltarusijos lyderis planuoja sumažinti ekonomikos reformas. Aptardamas medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus pramonės plėtrą, Lukašenka nepamiršo opozicijos reikalavimų: "Rinkimų proceso metu atkreipiau dėmesį į tai, kaip mūsų "zmagarai" ir "sviadomija" šaukė: "Duok reformų!" Tai yra reformos — turime vystytis ir, svarbiausia, gilinti miško ištekliais pagrįstą gamybą."
Tuo tarpu, kaip paaiškėjo, Lukašenka visiškai ne diplomatinėje izoliacijoje, kuria grasino Europa. Savaitgalį, prieš ultimatumo pabaigą, jis telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi. Pokalbis vyko Vašingtono iniciatyva ir truko apie pusvalandį.
Šalys sutarė, kad "per tą laiką, kuris praėjo nuo Maiko Pompėjaus vizito vasario mėnesį Minske, padėtis smarkiai pasikeitė ir atsiranda naujų iššūkių".
Be to, kaip sakė Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba, "valstybės sekretorius pabrėžė, kad jis visada išlieka mūsų šalies suvereniteto ir nepriklausomybės šalininkas". Lukašenka diplomatui pasakojo apie nacionalinį dialogą, kurį jis palaiko Baltarusijoje.
Baltarusijos lyderis taip pat pabrėžė, kad Minskas ir Maskva bus priversti reaguoti į Lenkijos, Lietuvos ar kitų šalių agresijos atvejus. Pompėjas patikino, kad nereikia bijoti tokio įvykių vystymosi, nėra jokios grėsmės iš Varšuvos ir Vilniaus.
Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas aiškina, kad svarbiau nutraukti diplomatinę ES, o ne JAV blokadą.
"Europa, visų pirma, Lenkija, žaidžia ilgai. Yra civilinio protesto patirties. Pavyzdžiui, devintojo dešimtmečio "Solidarumas", kai molekulinis pasipriešinimas kenkė režimui kiekvieną dieną. Ir, svarbiausia, bendri veiksmai galiausiai sukuria pilietinę tautą, kurios anksčiau nebuvo. Be to, tai įvyksta pagal istorinius standartus, akimirksniu", — sako ekspertas.
Pasak jo, visos šalies streiko akcijų paketas buvo per didelis, todėl nesuveikė. Opozicija užsienyje negali pasikliauti veiksmingu masinių protestų organizavimu. "Labiausiai tikėtina, kad jie bandė išbalansuoti padėtį, paskatinti Lukašenką imtis naujų jėgos veiksmų. Nepavyko", — sako Solozobovas.
Tačiau jis pažymi: šis taktinis pralaimėjimas nepakeičia ilgalaikės strategijos dėl Lukašenkos legitimumo. "Baltarusijos prezidentas iššvaistė didelę paskolos, kurią jam suteikė tiek Rusijos vadovybė, tiek Rusijos visuomenė, dalį. Vašingtono dėmesys yra vertingas. Tačiau po ketverių metų bet kuriuo atveju bus naujas prezidentas ir nauja administracija. Ir ES, kartoju, yra pasirengusi žaisti šį žaidimą daugelį metų. Tai nėra klasikinis greitas valstybės perversmas — užgrobiant pastatus, paperkant sargybinius ir artimiausią aplinką, kaip parašyta Edvardo Lutvako vadovėlyje. Tai yra sistemingas ilgalaikis darbas siekiant pakeisti civilizacinį pasirinkimą. Ir tai vykdantieji yra labai aiškūs: laikas Lukašenkai yra ribotas išteklis; varijantų pas jį nedaug".
Pasak Nacionalinės strategijos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Kostino, pavojus Baltarusijai kyla dėl tolesnio protestų radikalėjimo. Tai daro įtaką oficialiems Maskvos ir Minsko santykiams ir net Rusijos įvaizdžiui Baltarusijos visuomenės akyse.
"Demonstrantų skaičius sumažėjo, tačiau protestų intensyvumas išaugo. Tai įtvirtina neigiamą prezidento reputaciją gyventojų ir tarptautinės bendruomenės akyse. Tai taip pat suteikia protestuotojams ir pasyviems valdžios oponentams priežastį sieti Maskvos integracijos planus su neigiama Lukašenkos figūra. Ir tai jau yra Rusijos problema", — daro išvadą Kostinas.
Projekto "SONAR-2050" analitikos biuro vadovas Ivanas Lizanas mano, kad masiniai mitingai Baltarusijoje "labiau primena norą šokti vorele dėl pačių šokių". "Bandymus sustiprinti protestus sukelia sunkumai opozicijos stovykloje. Vyksta užsienio įtakos centrų mūšiai, ginčai tarp lyderių".
Tichanovskaja buvo paskirta "kovos" veidu, tačiau yra ir Cepkalos šeima (kandidato į respublikos vadovo postą Valerijaus Cepkalos — Sputnik), yra lenkų, dalyvaujančių NEXTA projekte, kurį Minskas pripažino ekstremistiniu. Ultimatumai ir streiko paskelbimas yra siekis parodyti naudingumą, galimybę paveikti situaciją Baltarusijos viduje", — įsitikinęs Lizanas.
Ekspertas pabrėžia: Lukašenkos derybos su Pompėjumi, taip pat prezidento pareiškimai vidaus auditorijai rodo, kad valdžia, atsigavusi po pirmojo sukrėtimo, nori atidėti žadėtą reformą ir įšaldyti padėtį vidaus politikoje. O išorėje — grįžti prie įprasto "daugiavektoriškumo".