„SYRIZA 2“ ir mėginimai apgauti liaudį

Autorius: LTnacionalistas Šaltinis: http://revoliucija.org/2015/09... 2015-09-03 13:34:02, skaitė 2108, komentavo 1

Graikijos Komunistų partijos paskelbtame straipsnyje analizuojama nuo „Syrizos“ atskilusi ir naują partiją paskelbusi grupė, jos artimumas oportunistinėms-socialdemokratinėms pozicijoms. Keliamas teiginys, kad neįmanomos jokios esminės permainos kapitalistinės sistemos rėmuose, šaliai liekant NATO ir ES sudėtyje. Rekomenduojama skaityti visiems besidomintiems esama Graikijos padėtimi, ypatingai ryšium su artėjančiais rugsėjo 20 d. priešlaikiniais parlamento rinkimais.

„SYRIZA 2“ IR MĖGINIMAI APGAUTI LIAUDĮ

Senovės filosofas Herakleitas teigė, kad „du kartus į tą pačią upę neįlipsi“, bet panašu, kad kai kurie graikai šį pamokymą yra užmiršę. Vyksta diskusija dėl neseniai nuo „Syrizos“ atskilusių ir naujos partijos, Liaudies vienybės (LE) paskelbusių jėgų. Graikijos Komunistų partijos (KKE) Centro komiteto generalinis sekretorius, Dimitris Koutsoumpas, ryšium su šiuo faktu pabrėžė, kad „nereikėtų liaudies sąskaita kartoti tą patį scenarijų. Bet kuriuo atveju, pratęsimas dažniausiai būna dar blogesniu už patį originalų filmą“.

Sistema išnaudojo savo „kairįjį rezervą“

Tam, kad suvoktume naujausius Graikijos politinės įvykius, vertėtų paminėti kai kuriuos „Syrizos“ istorijos faktus. SYRIZA buvo suformuota kaip sąjunga įvairių oportunistinių grupuočių, su „Synaspismos“ priešakyje, t. y. 1990-ais iš KKE pasitraukusių ir Gorbačiovo idėjų paveiktų grupuočių, kurioms nepavyko pasiekti KKE susocialdemokratėjimo ir organizacinio susinaikinimo. Prie šių jėgų prisijungė ir anksčiau (1968 m.) KKE palikę elementai, veikiami oportunistinės eurokomunizmo srovės.

„Synaspismos“ programa visada buvo reformų keliu siekiamo socialdemokratinio valdymo programa.

Nuo pat ankstyvų 2000-ųjų, ypatingai po įvairių grupių (trockistų, maoistų ir kt.) asimiliavimo ir „Synaspismos“ tapimo SYRIZA, ši socialdemokratinė programa buvo gražiai apvilkta „radikalių“, „antisisteminiu“ ir „sąjūdišku“ fasadu. Ši tendencija buvo sustiprinta po 2010-ųjų, prasiveržus kapitalizmo ekonominei krizei. PASOK ir Naujosios demokratijos (ND) pasirašyti antiliaudiniai memorandumai su imperialistinėmis organizacijomis (ES, TVF, ECB), kuriuos sekė žiauri antiliaudinė politika, privedė prie SYRIZOS pozicijos „prieš memorandumus“. Tuo pačiu socialdemokratinės PASOK žlugimas privedė prie daugelio šios partijos narių įsiliejimo į „Syrizą“. Fiktyvi dilema dėl ėjimo „už memorandumus“ ar „prieš memorandumus“ leido „Syrizai“ pasigrobti svetimas idėjas ir apgauti liaudies jėgas, žadant, kad galima išvengti skausmingos prieš darbo žmones nukreiptos politikos liekant ES sudėtyje ir toliau einant kapitalistinio vystymosi keliu, keliant reikalavimus dėl dalinio valstybinės skolos sumažinimo, t. y. iš esmės sutinkant su tuo, kad už plutokratinių vyriausybių sukurtą skolą turėtų sumokėti liaudis.

2012-ais įvykusio politinės scenos persidėliojimo kontekste, SYRIZA įgijo dalies buržuazijos palaikymą ir stipriai pagerino savo rinkimines pozicijas, pasiekdama pergalę 2015 m. sausio rinkimuose. Ji sudarė vyriausybę kartu su kita partija, ANEL, kurios branduolys sudarytas iš ND palikusių, bet į nacionalizmą linkusių veikėjų.

Po 6-erių „Syrizos“ ir ANEL vyriausybės gyvavimo mėnesių, graikų tauta pateko į akistatą su dar vienu (3-iu) memorandumu, į kurį įeina nauja prieš dirbančiuosius nukreipta antiliaudiška politika.

„Kairieji“ šūkavimai kapitalo tarnyboje

Jei kas ir išaiškėjo per pastaruosius mėnesius dėl „Syrizos“ ir jos buržuazinės vyriausybės, tai tik visiškas politinės linijos, teigiančios, kad galima vienu metu tarnauti ir liaudies, ir monopolijų interesams, bankrotas. Kad galima per buržuazinę vyriausybę, liekant ES ir imperialistinėse sąjungose, kapitalistinio barbarizmo sąlygomis pasitarnauti liaudies interesams. Naujasis teroras prieš graikų tautą, darbininkų klasę ir šeimas prasidėjo po „Syrizos“ ir ANEL koalicinės vyriausybės, kuri pasirodė esanti tikra ND-PASOK vyriausybės darbų tęsėja, sudarymo bei kitų buržuazinių partijų (ND, PASOK, POTAMI) balsavimo.

Tarp 3-io nepakeliamo memorandumo sąlygų yra nauji mokesčiai, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos bei pašalpų mažinimas, naujos privatizacijos, o taip pat ir pribaigiamieji smūgiai vargingųjų valstiečių ir smulkiųjų ūkininkų sąskaita. Ir tuo pačiu niekur nedings ankstesnių memorandumų iškeltos sąlygos ir 400 antiliaudinių įstatymų.

Po pastaruosius keletą mėnesių vykusio naujo stiliaus socialdemokratijos demaskavimo ir bankroto, kurį KKE numatė ir dėl kurio iš anksto įspėjo liaudį, yra akivaizdu, kad buržuazinei politinei sistemai reikalinga sukurti dar naujų barjerių prieš liaudies suradikalėjimą.

Tad tarp 2012 ir 2014 m. su SYRIZA kaip pagrindiniu veikėju atsiskleidęs scenarijus dabar Graikijoje ir vėl kartojasi su naujai susikūrusia LE, kuriai vadovauja dar neseniai „Syrizos“ ir ANEL vyriausybėje Energetikos ministru buvęs P. Lafazanis. Šitaip pasivadinusi parlamentinė grupė, iškilusi penktadienį, rugpjūčio 21 d., 25-iems parlamentarams pasitraukus iš „Syrizos“, siekia būti užuomazga naujo politinio darinio, kuris turėtų būti dar vienu „garo nuleidimu“, įkalinsiančiu tuos kairiuosius ir radikalius veikėjus, anksčiau turėjusius iliuzijų dėl „Syrizos“ ir jos vyriausybės galimybių sukurti liaudžiai palankią šalies perspektyvą. LV pasisako už grįžimą prie nacionalinės valiutos kaip išeitį ir atvirai kartoja neokensistines pozicijas ir pasiūlymus, kuriuos pastaruosius keletą metų naudojo SYRIZA tam, kad sukurtų iliuziją apie neva liaudžiai palankų kairįjį kapitalizmo valdymą.

Apgaulės meistrai

Šis skilimas „Syrizoje“ buvo įvykdytas jėgų, kurios turėjo vedančias ministrų pozicijas „Syrizos“ ir ANEL vyriausybėje bei vykdė būtent tai, ką lėmė dvejų pirmųjų memorandumų sprendimai ir be jokio protesto nusileido visiems sprendimams, parengusius dirvą 3-iam ir pačiam skausmingiausiam memorandumui.

Šios jėgos, anksčiau sudariusios „Syrizos“ „kairiąją platformą“, priėmė vasario 20 d. vyriausybės susitarimą su ES, ECB ir TVF, kurios leido įvesti visą ankstesniuose memorandumuose iškeltą prieš dirbančiuosius nukreiptą politiką ir pataikavo visiems stambiojo kapitalo reikalavimams.

Per šį laikotarpį jie priėmė vyriausybės siūlymus Troikai dėl naujo memorandumo su dirbantiesiems skausmingomis sąlygomis. Daug ką pasako tai, kad jie nevertė „Syrizos“ ir ANEL vyriausybės tol, kol nebuvo priimtas barbariškas memorandumas, dėl kurio jie aiškiai tikino palaikantys vyriausybę, nepaisant visų savo nesutarimų… ir taip iki tol, kol premjeras Tsipras nepaskelbė apie savo vyriausybės atsistatydinimą…

Šios jėgos tylėjo kuomet „Syrizos“ ir ANEL vyriausybė JAV ir NATO žadėjo naują karinę bazę Egėjo jūroje, ir kuomet jų vyriausybė vykdė bendras karines pratybas su Izraeliu, kuomet ji nubalsavo už tai, kad būtų tęsiamos ES sankcijos prieš Rusiją ir kuomet Krašto apsaugos ministras pareiškė, kad šalis dalyvaus NATO ir ES imperialistinėje veikloje.

Dabar jie bando save pristatyti kaip „apgaulės aukas“ ir kaip tikruosius „Syrizos“ „radikalizmo“ atstovus bei ruošiasi savarankiškai dalyvauti rugsėjo 20 d. vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

Kapitalistinė Graikija su nacionaline valiuta

Kągi siūlo ši konkreti politinė jėga? Jeigu iki šiol SYRIZA žadėjo, kad Graikija pasiliks eurozonoje, tai LE kalba apie „tvarkingą pasitraukimą iš eurozonos reikalui iškilus“. Tačiau ji nekelia klausimo dėl šalies pasitraukimo iš ES ir iš kapitalistinio vystymosi kelio. Kodėl LE šneka apie „pasitraukimą iš eurozonos reikalui iškilus“? Kaip LE vadovas, P. Lafazanis paaiškino, patikindamas kapitalą dėl savo gerų jam ketinimų, šitoks išėjimas įvyktų tik tuo atveju, jeigu tai būtų reikalinga kapitalistinės ekonomikos atsigavimui. Be to, LE kartoja daugybę gerai žinomų neokensistinių priemonių sistemai suvaldyti, pavyzdžiui, „bankų suvisuomeninimą siekiant jiems suteikti vystymuisi palankią rolę“, teigiant, esą bankai galintys tapti kone labdaringomis organizacijomis, kurios dalintų specialius valstybinius pinigus tam, kad palaikytų jau labai išsekusią kapitalistinę ekonomiką. Tuo būdu ji sėja iliuzijas liaudyje, slėpdama pagrindiniuss kapitalistinę ekonomika valdančius dėsnius, kurie pastoviai reikalauja naujų „aukų“ iš darbininkų, socialinių bei darbo teisių mažinimo ir žmonių pajamų apkarpymo, siekiant atstatyti kapitalo pelningumą.

Galiausiai LE kalba apie „šaliai atsikvėpti leisiantį didelės skolos dalies atmetimą“, tuo būdu sutikdama, kaip sutinka ir kitos sisteminės partijos, kad dėl skolų kalta pati liaudis ir neva ji pati turinti už jas susimokėti.

LE nariai taip pat kalba apie „kitas eurozonoje nesančias šalis, kuriose viskas einasi gerai“, kaip neva sektiną pavyzdį. Apie kokias šalis šneka naujosios oportunistinės partijos vadovas P. Lafazanis? Apie Britaniją ir Daniją, kurios nėra eurozonoje, nors tas nebuvimas visiškai netrukdo tose šalyse ardyti dirbančiųjų teisių, kol kiti LE veikėjai kaip sektinus pavyzdžius nurodo Le Pen Nacionalinį frontą, Italijos pramininkus bei dalį vokiečių kapitalistų…

Ką šių šalių tautų ar graikų tautos viltys bei poreikiai turi bendro su jų išnaudotojų siekiais? Šie siekiai atsispindi politiniuose reikalavimuose dėl nacionalinių valiutų, įvynioti į tariamo radikalizmo vatą tam, kad apgautų žmones ir  nuslėptų savo tikrą antiliaudinį turinį. Ši nauja fiktyvi dichotomija tarp euro ir drachmos siekia nuo liaudies nuslėpti tai, kad pagrindiniai klausimai yra kapitalo vystymasis ir galia, priklausymas ES ir imperialistinei sistemai. Liaudis privalo suvokti ir stoti prieš šiuos dalykus, o ne sudarinėti sąjungas su kapitalo grupuotėmis, kurios flirtuoja su nacionalinės valiutos ar kitokios valiutinės sąjungos idėjomis.

Nauji mėginimai apgauti liaudį privalo žlugti

Bandymas sukurti „SYRIZĄ 2“, jau nykstant bet kokioms abejonėms dėl „SYRIZOS 1“, privalo būti atmestas žmonių, kurie jau patyrė savo puoselėtų lūkesčių išdavimą. Nebėra vietos naujiems nusivylimams, brangaus laiko, kuris švaistomas liaudies sąskaita.

Liaudis jau turi patirties. Ji gali darytis išvadas. Ji privalo nebebūti apgaudinėjama. Negali būti jokio liaudžiai palankaus sprendimo kapitalistinės sistemos rėmuose, tekeičiant vien vyriausybes ir buržuazinius valdytojus. Negali būti jokio sprendimo be išsiskyrimo su kapitalistinio vystymosi keliu ir imperialistine sistema. Liaudis privalo nesileisti mulkinama tų, kurie prioritetu ir pagrindiniu savo tikslu laiko gamybinį kapitalistinės ekonomikos atkūrimą ir kurie iš tiesų tam tikslui ir pasitarnauja būdami vyriausybėje. Visi pataikaujantys toms kapitalo grupėms, kurios flirtuoja su nacionalinės valiutos idėja, negali eiti kitu, kaip tik liaudies privedimo prie bankroto keliu. Nesvarbu, tai vykdoma per memorandumus, ar be jų. Nesvarbu, ar tai vykdoma eurozonoje, ar už jos ribų. Svarbu yra tai, kad būtina užkirsti kelią naujiems mėginimams įkalinti liaudį dar viename kapitalui tarnaujančiame pasirinkime.

Tauta, kovingai nusiteikę vargingieji liaudies sluoksniai, privalo nesileisti dar sykį paverčiama to pačio šou stebėtoja ir patirtį tokį patį nusivylimą. Šiandien ji gali su dar didesniu aiškumu dėti viltis į KKE, tiek kasdienėje kovoje darbo vietose ir darbo žmonių gyvenamuose rajonuose, tiek ir artėjančiuose rinkimuose. Kadangi tai yra vienintelė jėga, kuri siūlo tikrai realistišką alternatyvą ir galimą išeitį, išstojant iš ES ir NATO, vienašališkai nutraukiant skolą ir suvisuomeninant šalies turtus, valdžią perimant liaudžiai.

Graikijos Komunistų partijos Centro komiteto Tarptautinių santykių sekcija

2015 m. rugpjūčio 27 d.