Būsima Teisingumo ministrė žada daryti tai, kas jau padaryta

Autorius: Ekspertai.eu Šaltinis: https://www.ekspertai.eu/busim... 2020-11-30 17:37:00, skaitė 235, komentavo 3

Būsima Teisingumo ministrė žada daryti tai, kas jau padaryta

Evelina Dobrovolska. Nuotr. facebook.com

Žaliųjų valstiečių atstovė Seime Agnė Širinskienė klausia – būsima Teisingumo ministrė žada daryti tai, kas jau padaryta?

„Būsima teisingumo ministrė žada daryti tai, kas jau padaryta? Ministrų skyrimas – sudėtinga, didelio atidumo bei kruopštaus svarstymo reikalaujanti procedūra, nulemsianti, kaip ateinančius ketverius metus bus valdoma valstybė, tad noriu apsistoti ties keletu kandidatės į teisingumo ministres E. Dobrovolskos pažadų, kuriuos ji dalina tiek Prezidentui, tiek ir Lietuvos žmonėms.

Kandidatė nurodo, kad „Šiandien mes net neturime vizijos, kaip mūsų įkalinimo įstaigos turėtų atrodyti, ir šiomis sąlygomis vykdyti sėkmingą resocializaciją yra labai sudėtinga“ bei žada peržiūrėti bausmių vykdymo sistemą, resocializacijos ir probacijos klausimus. Atrodo, tarsi kandidatė perskaitė trejų metų senumo ataskaitas, nes visa tai, kas jos paminėta, jau yra padaryta.

2018–2020 m. skyrėme ypatingą dėmesį bausmių vykdymo sistemos reformai, siekdami bausmių vykdymą atriboti nuo praeities paveldo, kai bausmių vykdymas buvo siejamas tik su nubaudimu (ir kuo sunkesniu), bet jokiu būdu nebuvo orientuotas į prasižengėlio pasitaisymą bei integraciją į visuomenę. Rėmėmės ES šalių, o ypač Skandinavijos, praktikoje pasiteisinusiu parėjimu prie alternatyvių bausmių, sustiprinome resocializaciją, skatinančią nuteistuosius rinktis kitokį gyvenimo kelią. Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas įstatymų pataisas, kuriomis išplėstas alternatyvių bausmių spektras, pertvarkyta nuteistųjų resocializacijos sistema. Tuoj atsidarys tretieji „pusiaukelės namai“.

Nors visos priemonės įsigaliojo palyginti neseniai, jos jau per pirmuosius dvejus metus leido daugiau kaip tūkstančiu sumažinti bendrą įkalintų asmenų skaičių. Lietuva sparčiai artėja prie ES vidurkio: įkalinimo įstaigose esančių asmenų rodiklis 100 tūkst. gyventojų sumažėjo nuo 232 iki 194. Kas yra svarbu – sumažinę įkalintųjų skaičių kas mėnesį sutaupome apie 130 tūkst. eurų, o šios lėšos panaudojamos kalinių sąlygų gerinimui. Tai, kartu su kitomis priemonėmis, leis išvengti gausių kompensacijų kaliniams už netinkamas gyvenimo sąlygas mokėjimo, o tuo, kaip žinia, Lietuva Europoje taip pat ilgai išsiskyrė.

Nors visomis išgalėmis priešinosi opozicija, pakeitėme kalinių sveikatos priežiūrą. Sveikatos priežiūrą laisvės atėmimo vietose integravome į nacionalinę sveikatos sistemą. Nuteistieji buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Taip sudarytos sąlygos gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Šie pokyčiai suteikė ir galimybę vidutiniškai 33 procentais padidinti įkalinimo vietose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestį.
Įvykdyta Kalėjimų departamento ir visų kalinimo įstaigų reforma. Sujungus 6 įstaigas į 3sutaupoma apie 1 mln. eurų. Įsteigta viena Lietuvos probacijos tarnyba.

Seime svarstomas įstatymo paketas, kuriuo siekiama baudžiamąją politiką grįsti rodikliais, atitinkančiais dabartinę valstybės ekonomikos plėtrą. Siūloma dekriminalizuoti nedidelio pavojingumo veikas ekonominių, finansinių ir turtinių nusikaltimų kategorijose, suprantant, kad tokiais atvejais taikyti baudžiamąją atsakomybę nėra tikslinga. Svarbiau teisėsaugos ir teismų resursus skirti sudėtingoms ir didelę žalą darančioms nusikalstamoms veikoms tirti. Užklupus pandemijai šio paketo nespėjome priimti, tad naujai valdančiajai daugumai belieka jį pabaigti svarstyti ir jam pritarti.

Kandidatė į teisingumo ministrus E. Dobrovolska žada atlikti ir kitą jau padarytą darbą – piginti notarų ir antstolių paslaugas. „Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama, yra paslaugų prieinamumas ir įkainiai“, – sako politikė.
Inicijuotos įstatymų pataisos, kurios suteikia galimybę riboti antstolių pelną ir atpiginti jų paslaugas gyventojams. Reguliuojant antstolių darbo apmokėjimą atsisakyta perteklinių ir ekonomiškai nepagrįstų veiksmų, sumažėjo skolų išieškojimo išlaidos. Antstolių rūmai pripažįsta, kad vien dėl 2018 m. gruodį įsigaliojusių Civilinio kodekso pakeitimų antstolių pajamos sumažėjo apie 30 proc.

Seimui priėmus reikalingus teisės aktus, patvirtinti nauji, iki tol dešimtmetį neperžiūrėti notarų įkainiai. Dalis notarų paslaugų tapo nemokamomis. Pavyzdžiui, nuo mokesčio už hipotekos patvirtinimą atleidžiamos jaunos šeimos, kai yra įkeičiamas pirmasis būstas iki 87 000 eurų vertės. Taip pat nuo mokėjimo notarui atleidžiami globojami (rūpinami) nepilnamečiai vaikai, paveldintys nekilnojamąjį turtą po savo tėvų ar senelių mirties. Seime jau svarstomi įstatymų projektai, įteisinantys notarinių veiksmų atlikimą nuotoliniu būdu ir naują notarų paslaugą – organizuoti turto pardavimo ir nuomos aukcionus virtualioje erdvėje. Projektus suplanuota priimti dar šį rudenį. Tik primenu, daugumai šių pakeitimų, o ypač – antstolių atlyginimų mažinimui, sistemingai priešinosi liberalus atstovaujančios jėgos Seime. Jų pastangomis buvo blokuotas ir antstolių pajamų bei turto deklaravimą numatantis teisės aktas. Jie nepritarė ir visuomenės atstovų dalyvavimui antstolių bei notarų savivaldoje, taip didinant šių bendruomenių atvirumą.

Nenoriu veltis į spekuliacijas apie tai, ką reiškia kandidatės į teisingumo ministrus pažadai padaryti jau kitų nuveiktus darbus – jos netyčinį nežinojimą ar tiesiog norą paskui pasidžiaugti greitas rezultatais – bet man kelia nerimą tai, kad neturint vizijos ir nematant sistemos mes, užuot tęsdami pradėtas reformas, ketverius metus ieškosime tų sprendimų, kurie jau surasti ir iš esmės vykdomi“, - visuomeniniuose tinkluose parašė politikė.